„Gerbiamas Ramūnai, kilus įvairioms keistoms interpretacijoms, noriu jus nuraminti ir asmeniškai supažindinti su pakoreguotu parlamentinės tyrimo komisijos „Dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ tekstu ir pakviesti prisidėti prie šios iniciatyvos vienam pirmųjų pasirašant nutarimo teikimą“, – rašoma G. Landsbergio laiške.
DELFI primena, kad ketvirtadienį paklaustas, ar ketina savo parašu paremti konservatorių iniciatyvą atlikti parlamentinį padėties žemės ūkio sektoriuje tyrimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis teigė to negalintis padaryti.
„Po tais klausimais, kurie ten pateikti, pasirašyti save gerbiantis žmogus – ar jis būtų Seimo narys, ar ne – nelabai galėtų, nes rinkti duomenis apie dešimtis tūkstančių žmonių, apie tuos, kurie turi 200 ha žemės – kodėl to reikėtų?“, – aiškino jis.
R. Karbauskis iniciatyvą dėl tyrimo sulygino su Lietuvos gyventojų trėmimo laikotarpiu, kai „buvo sąrašai sudarinėjami“.
„Manau sutiksite, kad žemės ūkio sektoriuje yra negerų tendencijų ir reiškinių, kuriuos būtina aiškintis, kad visuomenei, o ypač sąžiningiems ūkininkams, būtų išsklaidytos visos abejonės. Skaidrumo, sąžiningumo ir efektyvumo siekiai buvo svarbūs tiek LVŽS, tiek mums – TS-LKD – einant į Seimo rinkimus. Noriu tikėti, kad kaip ir mums, taip ir jums šie siekiai išlieka svarbūs ir dabar“, – laiške pažymėjo G. Landsbergis.
Sulyginimas su trėmimais žeidžia visuomenę
TS-LKD lyderis skelbia norintis atkreipti R. Karbauskio dėmesį į „esmingesnius pakeitimus“ reingiamame dokumente dėl tyrimo komisijos„ kurie buvo atlikti gavus kolegų Seimo narių pasiūlymus.
„Vienas iš kelių parlamentinio tyrimo tikslų yra išsiaiškinti, kaip yra laikomasi Žemės ūkio paskirties žemės įstatymo, kuris draudžia fiziniams ir juridiniams asmenims asmeniškai arba per susijusius fizinius ar juridinius asmenis įsigyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Netgi žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigia, kad tai yra problema, o jos sprendimas – labai sunki užduotis, kurios net jis, turėdamas gausybę pavaldžių institucijų, negali atlikti“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Pasak jo, jeigu to padaryti negali nei ministras, nei Vyriausybė, tai aiškintis padėtį, kaip laikomasi Seimo priimtų įstatymų, gali ir pats Seimas.
„Pirminiame laikinosios komisijos steigimo nutarimo projekte numatėme galimybę komisijai nepažeidžiant duomenų apsaugos ir konfidencialumo reikalavimų gauti duomenis apie visus stambiuosius ūkininkus (fizinius ir juridinius asmenis) ir atlikti tyrimą, kurie iš jų yra susiję asmenys, kokiomis schemomis naudojamasi apeinant įstatymą.
Štai ministras B. Markauskas teigia, jog tokią informaciją pats bandė gauti, tačiau nesėkmingai. Galbūt ją pavyktų gauti Seimui. Jūsų keista emocinga reakcija, kai visiškai teisėtą duomenų gavimą apie stambiuosius Lietuvos ūkininkus sulyginote su trėmimų sąrašų sudarymu, ne tik žeidžia tremtinius, bet ir klaidina visuomenę, priešina ūkininkus“, – pažymėjo konservatorių vadovas.
Jo teigimu, atsižvelgiant į pastabas klausimą dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymosi, klausimas buvo performuluotas, ir dabar skamba taip: „1. Nustatyti fizinius ir juridinius asmenis, kurie patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdo daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės“.
Tačiau, pasak G. Landsbergio, klausimo esmė išlieka ta pati: surinkti faktus ir įvertinti, kaip Lietuvoje laikomasi Žemės ūkio paskirties žemės įstatymo nuostatų dėl maksimaliai leistinos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
„Tikiuosi, kad tokia formuluotė daugiau nebesukels Jūsų piktos reakcijos, kuri žeistų Lietuvos tremtinius ar priešintų ūkininkus, visuomenę. Taip pat tikiu, kad Jūs taip pat, kaip ir aš, siekiate skaidrumo Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, norite atsakyti į visus visuomenei kylančius klausimus ir todėl esate pasirengęs pasirašyti po nutarimu dėl laikinosios tyrimo komisijos „Dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“ sudarymo“, – pažymėjo TS-LKD lyderis.
Kreipdamasis į R. Karbauskį, jis pridūrė: „Jeigu turite pastabų ir norėsite teikti racionalių pasiūlymų šios komisijos tekstui, jo klausimų daliai, kviečiu mielai registruoti pasiūlymus. Esame pasirengę palaikyti visas sąžiningas ir protingas iniciatyvas.“
Tyrimui siūlo kelias dešimtis klausimų
Pakoreguotame iniciatyvos dėl parlamentinio tyrimo, aiškinantis situaciją žemės ūkio sektoriuje, siūloma aiškintis išvardintas aplinkybes:
Nustatyti fizinius ir juridinius asmenis, kurie patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdo daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.
Nustatyti, kiek fiziniai ir juridiniai asmenys, šiuo metu patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdantys daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, jos valdė 2006 m. birželio 30 d., 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d., t.y. prieš įsigaliojant naujoms Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatoms.
Nustatyti, kiek žemės ūkio paskirties žemės yra įsigijusios Lietuvos įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų supirkimu, trąšų, žemės ūkio technikos prekyba ar kita su žemės ūkiu susijusia komercine veikla.
Nustatyti, kokios schemos yra naudojamos žemės ūkio paskirties žemę įsigyjan čių fizinių ir juridinių asmenų, siekiant apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 ha galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tokiu būdu realiai valdant ir dirbant didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus, nei tai leidžia įstatymas.
Atsižvelgiant į viešųjų žiniasklaidos priemonių pateiktus faktus ir kreipiantis į gyventojus prašant pagalbos (vadovaujantis Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 4 straipsniu, kuris laikinajai tyrimo komisijai numato teisę kreiptis į gyventojus per visuomenės informavimo priemones ir prašyti jų pagalbos tiriamu klausimu) ištirti ir nustatyti atvejus bei schemas, kai stambūs žemvaldžiai ir žemės ūkio įmonės pasinaudodamos dominuojan čia padėtimi, savo finansine ir kitokia įtaka yra įstūmusios ūkininkus į skolas, o jiems negebant skolų grąžinti – privertusios joms perleisti ūkininkų nuosavybės teise valdytą žemę.
Nustatyti schemas, kuriomis naudojantis fiziniai ir juridiniai asmenys įsigyja žemės ūkio bendroves (jų pajus) ir išaiškinti, ar Lietuvoje nėra vykdomas masinis žemės ūkio bendrovių supirkimas ir koncentracija kelių stambių žemės ūkio koncernų (grupių) ar žemvaldžių rankose.
Surinkti duomenis ir įvertinti, kiek šiuo metu yra žemės ūkio bendrovių, kurias vis dar valdo patys nepriklausomi ūkininkai (pajininkai), o kiek žemės ūkio bendrovių ir su kokiais žemės kiekiais jau yra perimta į stambiųjų žemvaldžių (vieno ar grupės susijusių fizinių ar juridinių asmenų) rankas.
Išsiaiškinti, ar siekiant įgyti smulkiųjų akcininkų (pajininkų) valdomas žemės ūkio bendroves mažesne nei rinkos kaina, jos dominuojančią padėtį žemės ūkio sektoriuje užimančių fizinių ir juridinių asmenų nėra sąmoningai ir sistemingai stumiamos į bankrotą.
Nustatyti, ar šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tinkamai reglamentuoja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tikslus ir ar nėra paaiškėjusios įstatymų spragos, kurios leidžia vykdyti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimą iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentraciją kelių stambių žemvaldžių rankose.
Nustatyti, ar šiuo metu galiojanti institucinė sąranga, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi ir garantuoti, kad Lietuvoje nebūtų vykdomas žemės ūkio paskirties žemės užgrobimas iš nepriklausomų ūkininkų ir žemės koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose, yra tinkama ir efektyvi.
Išanalizuoti, kaip žemės ūkio paskirties žemės koncentraciją veikia tiesioginės išmokos žemdirbiams ir ar ši sistema neskatina dar didesnės žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos.
Išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių patirtį kovojant su žemės ūkio paskirties žemės užgrobimu ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose ir pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima vadovaujantis kitų šalių patirtimi spręsti žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo ir koncentracijos problemas Lietuvoje.
Nustatyti, kokią įtaką žemės ūkio paskirties žemės užgrobimo iš šeimos ūkių schemos ir koncentracija stambiųjų žemvaldžių rankose turi šeimos ūkiams ir Lietuvos kaimo gyventojų socialinei bei ekonominei raidai.
Nustatyti, kaip plačiai yra paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje ir kiek ūkininkų dėl vekselinių įsipareigojimų yra praradę savo žemę ar kitą turtą.
Nustatyti, kokias socialines ir ekonomines pasekmes sukelia vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje ir įvertinti, ar vekselių naudojimas žemės ūkio sektoriuje yra pakankamai reglamentuotas ir reguliuojamas.
Surinkti duomenis, kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, apimtys.
Surinkti duomenis, kokios per pastaruosius dešimt metų buvo kompleksinių trąšų, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, pardavimo Lietuvos rinkoje bei eksporto apimtys ir nustatyti, kokią įtaką muitais neapmokestinamų kompleksinių trąšų įvežimas iš trečiųjų šalių padarė konkurencijos sąlygoms Lietuvos trąšų rinkoje.
Surinkti duomenis, kokiomis apimtimis Europos Sąjungos valstybėse naudojamos kompleksinės trąšos, kuriose amonio nitratas sudaro nuo 50 iki 80 procentų, ir palyginti, kaip šių trąšų naudojimas skiriasi nuo Lietuvos trąšų rinkos situacijos.
Surinkti duomenis, kaip per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje keitėsi teisinis kokybės reikalavimų reglamentavimas į vidaus rinką iš trečiųjų šalių importuojamoms trąšoms nuo įvežimo iki sunaudojimo, dėl kokių priežasčių tie reikalavimai keitėsi ir nustatyti, ar jie atitinka kitose Europos Sąjungos šalyse trąšoms taikomus kokybės reikalavimus.
Surinkti duomenis apie tai, kas yra didžiausi Lietuvoje trąšų didmeninės prekybos rinkos dalyviai, kokios yra tų įmonių iš trąšų pardavimo gaunamos pajamos, taip pat nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.
Surinkti duomenis apie tai, kas yra didžiausi Lietuvoje augalų apsaugos priemonių didmeninės prekybos rinkos dalyviai, kokios yra tų įmonių iš augalų apsaugos priemonių pardavimo gaunamos pajamos, taip pat nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.
Ištirti ir surinkti duomenis apie tai, kaip šiuo metu atrodo žemės ūkio technikos pardavimo Lietuvos žemdirbiams rinka, kokios įmonės joje užima didžiausią rinkos dalį ir nustatyti, kas yra tų įmonių savininkai.
Ištirti ir surinkti duomenis apie grūdų ir aliejinių augalų rinką Lietuvoje. Nustatyti, kokios įmonės ir kokiomis apimtis superka grūdų ir aliejinių augalų derlių Lietuvoje, kiek jos išleidžia lėšų grūdams supirkti ir kas yra jų savininkai.
Ištirti ir nustatyti, kas valdo grūdų elevatorius Lietuvoje ir ar nėra susidariusi oligopolinė arba monopolinė padėti grūdų saugojimo elevatoriuose rinkoje. Jeigu regimos grūdų elevatorių nuosavybės koncentracijos apraiškos, nustatyti, kaip tai veikia Lietuvos grūdų rinką.
Nustatyti, ar Lietuvoje yra tinkamai ir kokybiškai užtikrinama superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybė. Išsiaiškinti, ar Lietuvoje superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės standartai atitinka Europos Sąjungos kokybės standartus ir nustatyti, ar superkamų grūdų ir aliejinių augalų kokybės užtikrinimo teisinis reguliavimas ir institucinė sąranga Lietuvoje yra pakankama.
Ištirti ir surinkti duomenis apie žemės ūkio augalų sėklų rinką Lietuvoje. Nustatyti, kokios įmonės ir kokiomis apimtis parduoda žemės ūkio augalų sėklas ūkininkams Lietuvoje, kas yra jų savininkai.
Mano, kad tyrimas nukreiptas prieš jį asmeniškai
„Jie nori su manimi susidoroti – jeigu ne teisiškai, tai morališkai. Viskas gerai, tegu tiria. Bet kuo dėti tie dešimtys tūkstančių žmonių, tie, kurie užsiiminėja verslu Lietuvoje? Ten tokie klausimai surašyti! Aš skaičiau ir galvojau – kas tai rašė? Kažkas, kas mokosi trečioje klasėje, ar Seimo nariai? Ten siūloma – pašnekėkime apie kažką“, – ketvirtadienį, kalbėdamas DELFI apie inicijuojamą tyrimą, sakė R. Karbauskis.
Jis taip pat tvirtino, kad jei dešiniųjų tyrimas bus pradėtas, „valstiečiams“ klausimų irgi kils.
„Aš tikrai siūlysiu LVŽS frakcijai – nežinau, ar pritars, bet tikiuosi – pirmiausia į tą tyrimą įtraukti klausimą, nuo ko visa žemės reforma prasidėjo, kas priėmė tuos sprendimus, ir kokie Lietuvos politikai, pradedant nuo nepriklausomybės atkūrimo, persikėlė savo žemes, kokią naudą iš to turėjo, ir taip toliau“, – sakė politikas.
R. Karbauskio teigimu, toliau turėtų būti klausiama, kiek tokia žemė kainavo tuo metu, kai ji buvo paveldėta, ir kokia jos vertė tapo perkėlus.
„Aš prisimenu tuos laikus. Šiek tiek nutuokiu žemės vertes. Buvo Seimo narių, kurie, persikeldami žemes, jų vertę pakėlė tiek, kad ūkininkas, kiek jis beturėtų žemės, nė iš tolo neartėjo prie tos sumos, gautos be jokio darbo, be jokių investicijų, tiesiog pasinaudojant įstatymais“, – kalbėjo LVŽS pirmininkas.
„Šitoje vietoje, jeigu jie nori – pasišnekėsime“, – sakė R. Karbauskis.
Žemės klausimo jau ėmėsi ir teisėsaugininkai. Generalinė prokuratūra antradienį pranešė nusprendusi pradėti tyrimą, siekdama įvertinti žiniasklaidos pranešimus apie R. Karbauskiui priklausančio verslo ir jo šeimos narių valdomą žemę. Politikas teigė sveikinantis šį sprendimą, nes kitaip jam metami kaltinimai esą liktų nepaneigti.