„Šiemet pirmąjį gavėnios penktadienį švenčiame vasario 16-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Ši mūsų valstybės sukaktis labai svarbi ir Bažnyčiai. Nepriklausomą Lietuvą kūrė laisvi, tikintys žmonės. Atsižvelgdami į šią džiugią ir reikšmingą mūsų Valstybės sukaktį, Lietuvos vyskupai kviečia visus jungtis į padėkos už laisvės dovaną maldą ir pirmąjį šių metų gavėnios penktadienį, vasario 16 d., atleidžia tikinčiuosius nuo pareigos susilaikyti nuo mėsiškų valgių (abstinencijos).
Pareiga susilaikyti nuo mėsiškų valgių ir toliau galioja visais kitais metų penktadieniais, o visi pageidaujantys nuo mėsiškų valgių galės susilaikyti ir šių metų vasario 16 d.“, – praneša Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) sekretoriatas.
Kaip paaiškina LVK sekretoriatas, Pelenų diena prasideda gavėnia, skirta pasiruošti Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo – Velykų šventei. Šis tikintiesiems svarbus susikaupimo laikas yra paženklintas atgaila, artimo meilės darbais ir malda.
Viena iš konkrečių atgailos išraiškų yra susilaikymas nuo mėsiškų valgių (abstinencija). Todėl visais metų penktadieniais, o ypač gavėnios metu, prisimenant Jėzaus Kristaus kančią ant Kryžiaus, katalikai turi pareigą susilaikyti nuo mėsiškų valgių.
Virtuvės šefai Vasario 16 siūlo skanauti jautieną
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje virtuvės šefai, prisijungdami prie iniciatyvos švęsti Vasario 16, pasiūlė savo šimtmečio patiekalus.
Štai Beata Nicholson šimtmečiui siūlo išsikepti ruginį meduolį, kurio receptas pirmą kartą paskelbtas 1937 metų „Šeimininkėje“. „Dabar visiškai niekas nebekepa tokių dalykų, rugius naudoja tik ruginėje duonoje, reta šeimininkė turi namuose ruginių miltų. Aš manau, kad turėtume įkvėpimo ateičiai pasisemti iš praeities, ir vertinti tai, ką turime geriausio“, – sakė B. Nicholson.
Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos vadovas Darius Dobrovolskis siūlė pasigaminti putpelę, kuri buvo populiari Lietuvos virtuvėje – tiek aukštuomenėje, tiek ūkininkų tarpe.
Gamindamas užkandį jis naudojo moliūgą, kuris atsirado tarpukaryje, svogūnus, obuolius ir grikius, kuriuos lietuviai nuo seno mėgo.
„Tai yra grūsti moliūgai, kepti orkaitėje su čiobreliais ir kadagiais. Tada obuoliai ir svogūnai yra sujungti, padarytas kremas, kurį paskaninau čiobreliais, ir visa tai užbaigia džiovintų grybų sultinys“, – pasakojo D. Dobrovolskis.
Pagrindiniam Lietuvos patiekalui virtuvės šefai sėmėsi įkvėpimo iš posakio „stiprus kaip jautis“ ir siūlo gaminti jautieną, kuri atspindi Lietuvos ryžtą, dvasią ir kovingumą. „Prieskonių gausa, kurią naudojo baroko metu Radvilos – keturių, penkių rūšių prieskoniai. (…) Prieskonių naudojimas parodo, koks dvarininkas yra turtingas. Kitas ingredientas – grūdinės kultūros, kurios atspindi mūsų protėvius ir istoriją. Sunkiu metu grūdas mus išgelbėjo. Jis gausiai mūsų žemėse derėjo, ir panaudojus Oginskio dvaro filosofiją paruoštas grikių pudingas“, – sakė virtuvės šefas Tomas Rimvydis.
Virtuvės šefas laužė galvą, kuri daržovė atspindėtų Lietuvą, ir prisiminė burokėlį, kuris buvo pirmoji istoriškai aprašyta daržovė, XII-XIII a. laikotarpiais auginta Lietuvoje. Padažą šefai paruošė iš juodos ruginės duonos, jį pabarstė spanguolėmis, kurios simbolizuoja šalies gamtą.
Virtuvės šefas D. Praspaliauskas pasiūlė desertą, kuriam naudojo svarainius, saldintą avies pieno sūrį, grikius, avižinių dribsnių ir morkų pyragą bei spanguoles.