Premjeras Saulius Skvernelis, reaguodamas į užsienio reikalų ministro skepticizmą dėl pasiūlytos idėjos atnaujinti tarpvyriausybinę darbo grupę su Rusija, yra pareiškęs, kad kartais L. Linkevičius galbūt galvoja nesąs ministrų kabineto atstovas.
„Užsienio reikalų ministras, kartais jis galbūt galvoja, kad nėra Vyriausybės narys, bet ministras yra Vyriausybės narys“, – premjerą citavo naujienų agentūra BNS.
Pats užsienio reikalų ministras tokių viešų pareiškimų jo atžvilgiu nesureikšmino.
„Aš nemanau, kad jis taip mano, aš jaučiuosi, aš juo ir esu. Aš dirbu Vyriausybei ir valstybei, drįstu teigti, taip pat, ir jaučiu tam tikrą atsakomybę už mūsų užsienio politiką“, – DELFI konferencijoje antradienį kalbėjo L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras neatmetė, kad kalbėdamas apie tai, kad Lietuva neturi absoliučiai jokių kontaktų su Rusija, galimai neturėjo visos informacijos apie esamą padėtį.
„Gal kažko ir nežinojo, nes vis tiek užsienio politika nėra sfera, kur jis gilinasi ir kiekvieną dieną detaliai aiškinasi visas situacijas. To ir neturi būti. Tai rodo dar kartą, kad reikia daugiau bendrauti, daugiau informuoti“, - sakė L. Linkevičius.
Lietuvos diplomatijos vadovui neteko susidurti, kad S. Skvernelio žodžiai būtų sukėlę rezonansą užsienyje.
„Manau, kad niekam nekelia abejonių mūsų laikysena, politika, tarp kitko ir premjeras S. Skvernelis tokios pačios politikos laikosi. Jo pamąstymai, kaip suprantu, buvo apie kontaktus, ką mes irgi išsiaiškinome, tai čia nėra abejonių niekam“, - sakė S. Skvernelis.
Užsienio reikalų ministras taip pat pakartojo savo mintį, kad svarbu, kad užsienio, saugumo klausimais būtų kalbama kuo labiau vienu balsu.
„Kai diskutuoji socialinės rūpybos, švietimo reformos klausimais, čia yra apie ką diskutuoti Lietuvoje, tai – kaip ir mažiau to rezonanso, bet užsienio žinios turi būti labai kruopščiai aptartos viduje prieš leidžiant į eterį. Tai nereiškia, kad negalime diskutuoti, laisvoje šalyje apie viską gali diskutuoti, čia viskas yra normalu. Tik pamoka – mums visiems, kad mes visi atsakingiau elgtumės, kad prieš kalbėdami viešumoje, skleisdami idėjas, apsitartume“, - teigė L. Linkevičius teigdamas, kad turi minty ne tik valdžios institucijas, bet ir politines partijas.
Kalbėdamas apie santykius su Rusija jis pakartojo, kad Lietuva nori, kad mūsų santykiai būtų grindžiami vertybėmis, principais.
„Ir tas noras nėra kažkoks kaprizas, tai yra tikrai nuosekli politinė pozicija. (…) Ne mes okupavome Krymą, ne mes okupavome 20 proc. Gruzijos teritorijos, ne mes kišamės į kitų šalių politinius reikalus ir į rinkimus. Čia yra akivaizdus faktas“, - sakė L. Linkevičius.
Tačiau jis įžvelgė ir pozityvių praktinių bendradarbiavimo su Rusija aspektų: 30 proc. išaugo eksportas, turistų skaičius, nepaisant Rusijos propagandos, didėja.
L. Linkevičius teigė, kad su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu paskutinį kartą kalbėjosi prieš porą metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos susitikime. Nuo to laiko daugiau tiesioginių kontaktų nebuvo.
Užsienio reikalų ministras teigė, kad tai, jog jis išstojo iš socialdemokratų ir dabar nepriklauso jokiai partijai, jam dabartiniame darbe netrukdo.
„Gal tai - ir likimo dovana, kad kiek aš dirbau prieš tai buvusiuose kabinetuose nuo 1993 metų, taip pat ir krašto apsaugos ministru, tai būtent - tokios pareigos, kurios labiau konsoliduoja negu skirsto pagal partines pažiūras. Gynybos, saugumo, užsienio politikoje reikia kaip tik ieškoti bendro vardiklio tarp visų politinių jėgų ir partijų, ir nepriklausymas partijai gal net ir padeda kalbėtis“, - sakė L. Linkevičius.
Jis teigė, kad jokia partija jo kol kas neviliojo ir nebandė susigrąžinti. O apie savo ateitį L. Linkevičius kalba nenoriai.
„Apie partijas šiuo metu jokių planų neturiu. (…) Ateity matysim, kai ateis ta ateitis, dabar dar nėra kažkokių priežasčių kažką keisti“, - sakė jis.