„Žiauri ir kupina skausmo šio didžios pergalės kaina. Tad šiandien, pagerbdami žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą, prisiminkime, kad šios aukos sudėtos dėl pamatinių tautos vertybių, dėl visų mūsų ateities. Tad tautos didvyriai kartų kartas įpareigojo vieningai kurti mūsų valstybę, visomis pastangomis siekti žmonių gerovės ir Lietuvos klestėjimo. Atsiminkime tai ir jokie geopolitiniai vėjai niekada neužpūs mūsų laisvės liepsnos, kurią amžiams įžiebė Sausio 13-osios laužai“, – teigia Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.
Tuo metu Seimo pirmininkas Viktoras Panckietis sako, kad Sausio 13-ąją laisvę apgynusi Lietuva dabar susiduria su naujais iššūkiais ir laisvės kovotojo dvasia privalo išlikti visada.
„Veiksmai, priešiški Lietuvai yra kitokie. Sausio 13-ąją buvome atakuojami tankų ir automatų, kiek vėliau – naftos ir dujų vamzdžiais. Šiandien yra menkinama mūsų atmintis ir atakuojamos mūsų vertybės. Sausio 13-osios naktį Lietuvą gynėme tik savimi. Šiandien tai turime daryti su sąmoningumu ir išsilavinimu“, – tikino V. Pranckietis, šeštadienį Seime minint Laisvės gynėjų dieną.
Pasak parlamento vadovo, buvę vieningi sausio 13-ąją, gyventojai turi būti vieningi ir toliau kurdami Lietuvą.
„Tie iš mūsų, kurie prisimena naktį prieš dvidešimt septynerius metus, prisimena agresiją ir nežinios kupiną laiką. Prisimename siaubą, prisimename taip pat ir viltį. Viltį atrasti laisvę, viltį būti laisviems. Tąnakt Lietuvos laisvę gynę žmonės – vyrai, moterys ir vaikai – buvo drąsūs ir ištikimi savo vertybėms. Buvo baimės, bet nebuvo savanaudiškumo. Tik dėl jų pasiaukojimo ir ryžto šiandien esame laisvi,“ – sakė Seimo pirmininkas.
Anot V. Pranckiečio, Sausio 13-oji, Laisvės gynėjų diena, įsirėžė į Lietuvos istoriją visiems laikams, tai buvo lūžio taškas.
„Dabar jau 28-ieji atkurtos nepriklausomybės metai, per kuriuos užauginome savo vaikus, o ir vaikų vaikai jau paaugo. Kartu užaugo ir demokratiška Lietuva. Dabar esame valstybė, kurią girdi Jungtinių tautų, NATO, ES valstybių šeimos. Jaučiame realų sąjungininkų palaikymą. Tokia Lietuva pasitinka šimtmetį – esame gerbiami gerbdami kitus“, –aiškino Seimo pirmininkas.
DELFI primena, kad Sausio 13-osios išvakarėse Lietuvos žmonės dalyvavo pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ ir valstybės institucijose, mokyklose prie langų uždegė žvakutes. Atminimo laužai liepsnojo prie Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato, Nepriklausomybės aikštėje.
Šeštadienį, pagrindinės Laisvės gynėjų minėjimo dienos – sausio 13-osios, rytą sostinės Nepriklausomybės aikštėje bus dedama gėlių prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“.
Laisvės gynėjų atminimas bus pagerbtas ir iškilmingame minėjime Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Posėdžio metu bus teikiama Laisvės premija. 2017 metų Laisvės premiją Seimas paskyrė laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei.
Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.
Po šios ceremonijos Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse. Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pagerbs Laisvės gynėjus, palaidotus Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse.
Popietę Seimo Konstitucijos salėje Seimo vadovybė ir Vyriausybės nariai susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiaisiais nuo sovietų agresijos 1991 metais.
Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsis neatlygintinos kraujo donorystės akcija Laisvės gynėjų atminimui.
Pavakare – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Seimo Laisvės gynėjų ir Vitražo galerijos bei Sausio 13-osios memorialas bus atviri visuomenei. Atvirų durų valandomis bus galima apžiūrėti parodas, skirtas Laisvės gynėjų dienai.
Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią, sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų, - desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.