„Prieš naujus metus daugeliui žmonių galvos skausmu tapo gyvenamosios vietos deklaravimas. Ne viena šeima su mažamečiais vaikais, neturinti savo būsto, nuomodamiesi gyvenamąją vietą buvo deklaruoti prie tam tikro miesto savivaldybės, ir visiems buvo gerai. Paskui kažkam prireikė tai pakeisti“, – DELFI rašė moteris, prisistačiusi kaip dviejų nepilnamečių vaikų mama.
Pasak jos, tiems, kas turi kur deklaruotis, problemos nėra, bet kai kurių šeimų su nepilnamečiais vaikais butų savininkai nesutinka deklaruoti prie savo būsto, ir būtent – dėl nepilnamečių vaikų.
„Prieš pat naujus metus kalbėta, kad bus galima tokius asmenis įrašyti į neturinčių deklaruojamosios vietos sąrašą. Gražiai pakalbėjo. Po Naujųjų iš karto nuėjau į savo gyvenamosios vietos seniūniją, pasirodo, tuo metu sistema ar kompiuteriai buvo „pakibę“ ir niekas negalėjo mums padėti, bet nuramino, kad problemų nebus, neva darbuotojai girdėjo, kad į tą sąrašą bus galima įrašyti be problemų“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, nuėjus dar kartą, viskas veikė, bet darbuotojai niekuo padėti negalėjo ir nežinojo, kada galės, sakė, kad gali reikėti laukti iki 3 mėnesių.
„Pabandžius susitvarkyti internetu vaiko pinigus, kurie nuo šių metų priklauso visiems vaikams, – staigmena: jūsų nėra sistemoje, jūs nieko negalėsit susitvarkyti. Bijau, kad ir su registracija į mokyklą bus tas pats. Turim du vaikus, iš kurių vieną reikia įrašyti į eilę į pirmą klasę, o kitas vaikas turi laukti eilės į parengiamąją klasę. Pagal sistemą mūsų nėra“, – pasakojo moteris.
Prieš Naujuosius metus ji sakė rašiusi laišką į savivaldybę dėl šios problemos, atsakė greitai, tačiau padėti negalėjo. Pasak jų, jie tik vykdo Seimo priimtus įstatymus.
„Taip pat buvo parašytas laiškas ir Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesulaukta“, – rašė skaitytoja.
Turi priregistruoti prie registro
Vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius teigė gavęs Registrų centro atstovų patikinimą, kad Gyventojų registro gyvenamosios vietos deklaravimo sistema užtikrina galimybę įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
„Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimas buvo priimtas 2017 m. gruodžio 21 d., įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Asmenų įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą tvarkos aprašas tvirtinamas valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus įsakymu“, – teigė K. Vaitkevičius.
Pasak jo, kaip ministeriją informavo minėtą aprašą rengiantys atsakingi Registrų centro atstovai, seniūnijos, net ir nesant naujo aprašo, privalo vadovautis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostata, pagal kurią teisės aktuose žodžių junginys „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ atstoja žodžių junginį „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“ ir asmenis, pateikusius prašymus, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, vadovaudamiesi įstatymo nuostatomis, – turi įrašyti faktinę tokio asmens gyvenamąją vietą ir nustatyti įtraukimo į apskaitą terminą – 12 mėnesių.
„Asmenys, kurie iki 2018 m. sausio 1 d. buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba, jei dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių to padaryti negali, kreiptis į savivaldybę su prašymu įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, ir tai turi būti atlikta ne po 3 mėnesių, o per 3 mėnesius nuo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 2018 m. balandžio 1 d.“, – teigė K. Vaitkevičius.
Naujovės įsigaliojo šiemet
Kaip DELFI jau rašė, nauja tvarka, kuri turėjo pagelbėti žmonėms, netekusiems galimybės būti registruotiems savivaldybės suteiktu adresu, įsigaliojo šiemet.
Naujai deklaruoti savo gyvenamąją vietą savivaldybėse nėra galimybės jau beveik dveji metai. Tie asmenys, kurie anksčiau buvo deklaravę ten savo gyvenamąją vietą, galėjo būti toje apskaitoje.
Tačiau 2018 metų sausio 1 dieną įstatymo galiojimas turėjo baigtis, ir tie asmenys jau būtų nebeturėję deklaruotos gyvenamosios vietos. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, tokių asmenų yra apie 60 tūkstančių. 5 tūkst. jų yra benamiai, o kiti dėl skirtingų priežasčių savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę prie savivaldybių.
Didžiausia problema buvo ta, kad deklaravimo vietos netekę asmenys kartu netektų ir socialinės paramos, pensijų, įvairių išmokų, nemokamo maitinimo vaikams mokykloje, galimybės leisti vaikus į darželius, jiems net kiltų problema pasikeisti vairuotojo pažymėjimą.
Spręsdamas šią problemą Seimas pernai priėmė naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą – supaprastino gyvenamosios vietos deklaravimą ir nustatė galimybę asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, pagrindžiant savo ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje ir nurodant savo faktinę gyvenamąją vietą, būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena.
Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą įrašyti asmenys galės nesibaiminti netekti socialinių garantijų.