– Ministre, dar lapkričio pabaigoje sakėte nesitikintis prašymų gauti vaiko pinigus antplūdžio, bet šiandien internetinė sistema „užlūžo“. Kiek jau esate gavę prašymų?
L. Kukuraitis: Virš 15 tūkstančių. Žmonės turbūt stengiasi kuo greičiau prašymus užpildyti ir apie juos pamiršti, nes tai yra vieną kartą pildomas prašymas. Tada pinigus gauni, kol vaikui sukanka 18 metų. Gerai, kad yra skubančių, tačiau noriu nuraminti, kad visi, kurie šiemet užsiregistruos, gaus pinigus už visus metus. Registruotis galima bet kada iki metų pabaigos. Vaiko pinigai yra pervedami kas mėnesį, tai yra šeimos pinigai, todėl nenuostabu, kad šeimos rūpinasi. Tai yra gerai. Sistema jau atstatyta, ji veikia lėčiau negu norėtųsi. Ji yra sinchronizuota su elektroniniais valdžios vartais ir dėl to yra daug mažiau administracinio darbo suvedant savo duomenis, jie gaunami iš Registrų centro ir tai yra žmonėms patogiau.
– Ponia Bilkštyte, dėl vaiko pinigų buvo ir tebėra nemažai diskusijų. Pinigai bus skiriami visiems tėvams, nepriklausomai nuo pajamų, bet priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus. Tačiau naikinamas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis. Vadinasi, dirbantys ir vaikus auginantys tėvai nepajus jokio skirtumo, o nauda iš esmės tiesiogiai nukreipta į nedirbančius ar mažiausias pajamas gaunančius.Jūsų nuomone, kas labiausiai išloš, o kam ši naujovė netgi nenaudinga?
R. Bilkštytė: Naudingiausia tiems, kurie gaudavo mažiau pajamų, negu galėjo, nes buvo taikomas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) ir papildomas NPD tėvams. Jei šeima gaudavo minimalų atlyginimą, ji jau negalėjo pasinaudoti taikomomis lengvatomis vaiko pajamoms. O dabar išmokos už kiekvieną vaiką toms šeimoms bus papildomi pinigai. O kam nenaudinga? Mano manymu, mokesčių lengvatos pakeitimas į pašalpas turi du neigiamus aspektus. Visų pirma, tai neskatins deklaruoti pajamų, nes mokesčiai visada yra susiję su prievolėmis ir bet kokia lengvata pajamoms skatina mokesčių deklaravimą, kad būtų galima ta lengvata pasinaudoti. Kita vertus, pašalpos ugdo pašalpų prašytojų, „paprašaikų“ mentalitetą.
Taigi, bus nemažai atvejų, kai didesnes pajamas gaunančios šeimos net nesikreips dėl tos išmokos, nes jiems užkraunama papildoma administracinė našta. Manau, teisingiausiai būtų buvę, jei būtų likusi mokestinė lengvata ir tada su metine deklaracija žmonės, kurie yra negavę ar gavę mažesnį apmokestinamąjį minimumą, pateiktų prašymą gauti papildomus pinigus. Tada būtų aišku, ar šeima deklaruoja pajamas, ar jai tikrai reikia papildomų vaiko pinigų. Galbūt mažas pajamas gaunančioms šeimoms reikėtų mokėti ne 30, o 40 eurų?
– Pone Kukuraiti, jau yra pasipiktinusių, kad dabar tėvai, norėdami gauti pinigus, turi tapti prašytojais – pildyti prašymus ir laukti valdžios malonės. Ką apie tai manote? Sutinkate, kad ugdomas prašytojų mentalitetas?
L. Kukraitis: Kaip pažiūrėsi. Tai yra ne pašalpa, o išmoka vaikui. Tai daroma siekant stiprinti šeimas, skatinti gimstamumą ir spręsti labai skaudžią vaikų skurdo problemą, nes šiuo metu apie trečdalis Lietuvos vaikų gyvena skurde. Tai yra lėšos, skiriamos konkrečiam vaikui.
– Tačiau juk ir taip yra žinoma, kiek yra vaikų ir kas juos augina. Kam dar tas papildomas prašymas?
L. Kukuraitis: Tie skaičiai nėra visai tikri. Jei pažiūrėsime,kiek yra pasinaudojusių NPD lengvata, apie kurią ką tik kalbėta, valstybė nesurinkdavo beveik 60 milijonų eurų. Dabar, skiriant po 30 eurų per mėnesį visiems Lietuvos vaikams, papildomai susidaro apie 200 milijonų eurų. Reiškia, buvo pasinaudota tik trečdaliu sumos, kuri vaikams priklausytų. Negalima sakyti, kad didžioji dalis šeimų nedirba arba žmonės ta lengvata nesinaudojo, nepildė prašymų. Norint pasinaudoti papildoma NPD lengvata taip pat reikėjo pildyti prašymą. Manau, ir dabar negalima sakyti, kad ugdome pašalpinių visuomenę. Tai yra išmoka, kuri taikoma daugelyje valstybių, taip pat ir mūsų kaimyninėse valstybėse. Tokiu būdu bus sprendžiama skurdo ir tam tikros nelygybės problema. Yra politinis susitarimas, kad išmoka kasmet bus didinama. Manau, visoms šeimoms tai bus naudinga.
– Ponia Blinkevičiūte, jums dirbant socialinės apsaugos ir darbo ministre buvo įvesti vaiko pinigai, vėliau jie buvo panaikinti, dabar vėl yra. Ir anksčiau, ir dabar keliamas klausimas, kodėl išmokos mokamos visiems vaikams. Dabar pinigus gaus ir turtingiausių tėvų vaikai, ir tie, kas skursta. Ką apie tai manote?
V. Blinkevičiūtė: Tai yra vaiko pinigai, kuriuos mes, mokesčių mokėtojai, sunešame į bendrą katilą ir apsisprendžiame, kad visi mūsų Lietuvos vaikai yra lygūs nepriklausomai nuo to, kokioje šeimoje jie gimė. Vaiko pinigų filosofija ta, kad juos gauna vaikai, nepriklausomai nuo jų tėvų pajamų. O toliau mes turime kalbėti apie papildomą paramą šeimai. Aš sveikinu Vyriausybę už sprendimą, kad po 30 eurų gaus visi vaikai. Tačiau labai nepritariu, kad buvo panaikintas papildomas NPD. Manau, tai yra blogai, nes kai mes vertiname esamą situaciją Lietuvoje, kai vertiname šeimų, auginančių vaikus, pajamas, reikia kompleksinių priemonių – tiek vaiko pinigų visiems vaikams, tiek dirbantiems tėvams. Ateidama į laidą aš dar kartą atsiverčiau šios Vyriausybės programą ir priemonių planą.
Ten labai aiškiai parašyta, kad Vyriausybė sieks, kad būtų nuosekliai mažinama mokestinė našta šeimoms, auginančioms vaikus. Tačiau gavosi atvirkščiai, mokestinė našta šeimoms, auginančioms vaikus, padidinta. Šito negalima pateisinti žiūrint į kitų ES valstybių ir mūsų kaimyninių valstybių patirtį. Tiek lenkai, tiek latviai, estai turi ir vaiko pinigus, ir papildomą NPD šeimoms, auginančioms vaikus.Tikrai nemanau, kad Lietuvos vaikai turi gyventi prasčiau. Pernai vasarą UNICEF atliko tyrimą po kurio paaiškėjo, kad iš 41 valstybės Lietuvos vaikai pagal savo padėtį, gyvenimo kokybę yra tik 33 vietoje. Taigi, darbo labai daug. Vaiko pinigai – sveikintinas dalykas, tačiau problema iki galo neišspręsta.
– Pone Kukuraiti, turbūt naivu manyti, kad 30 eurų per mėnesį paskatins žmones gimdyti vaikus. Turėtų būti kompleksinis sprendimas ir pradėti reikėtų nuo pagalbos susilaukiant pirmo vaiko, nes šiam žingsniui ryžtis būna sunkiausia. Kokie tolimesni bus jūsų sprendimai?
L. Kukuraitis: Gimstamumo klausimas yra sprendžiamas ne tik per vaiko pinigus, tai tik viena iš priemonių. Pernai buvo priimti du labai svarbūs įstatymai. Tai Vaiko teisių pagrindų įstatymas ir Šeimų stiprinimo įstatymas. Jame yra numatyti bent trys būdai, kad šeima yra stiprinama per paramą, per šeimų atstovavimą ir per paslaugas šeimoms. Daromi išties rimti žingsniai ir judama į priekį.
V. Blinkevičiūtė: Visų pirma, tėvų pajamos turi būti pakankamos, stabilios, nes tik tada šeima jaučiasi stabiliai ir gali gimdyti pirmą, antrą ir trečią vaiką. Taip pat labai svarbu draugiška aplinka šeimai, auginančiai vaikus. Turiu omenyje darbo ir šeimos suderinimą, kad darbdavys neatsisakytų priimti moters į darbą vien už tai, kad ji išeis motinystės atostogų ir nebus kam dirbti. Be to, po motinystės atostogų moteris be jokių trukdžių turi turėti galimybę sugrįžti į savo darbo vietą. Taip pat turi būti prieinamos kokybiškos paslaugos šeimai – vaikų darželiai, lopšeliai, ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokyklos. Ir dar labai svarbu politinė valia. Problemas reikia spręsti ne žodžiais, bet darbais.