Viešai paskelbtame pranešime spaudai apie LRT atsakymus Seimo nariams LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis nurodė, kad dalį pateiktų atsakymų lydi priedai, kurių turinys konfidencialus.
„Atkreipdami į tai Seimo narių dėmesį, visus priedus jiems pateikėme. Atsakėme į visus klausimus, nepažeisdami sutarčių reikalavimų. Tad esame nuoseklūs ir skaidrūs, kiek tai leidžia teisės aktai“, – paskelbė jis.
Rašte Seimo nariams taip pat pabrėžiama, kad LRT taryba, „suprasdama skaidrumo siekį ir atkreipdama dėmesį į tai, jog Europos transliuotojų sąjunga (EBU) rašte LRT pabrėžė, kad, vadovaujantis Europos Tarybos nustatytais visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo standartais, visuomeninio transliuotojo priežiūra turi būti atliekama nepriklausomų subjektų, o ne politinių struktūrų, įskaitant Parlamentą ir Vyriausybę“, gruodžio 19 dieną kreipėsi į Valstybės kontrolę, prašydama atlikti LRT valstybinį auditą.
Klausimus, kurie praėjusių gruodžio viduryje buvo pateikti LRT tarybai, pasirašė 80 parlamentarų, tarp jų – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, taip pat dauguma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovų, kai kurie valdančiosios Socialdemokratų darbo frakcijos bei opozicinių socialdemokratų, konservatorių, liberalų frakcijų nariai, taip pat dalis Seime dirbančių „lenkų“.
Tokią iniciatyvą paskatino gruodžio pradžioje LRT pateikti atsakymai į pirmąjį parlamentarų kreipimąsi, kurie politikams pasirodė neišsamūs.
Tuo metu LRT pateikė atsakymus į 66 Seimo narių užduotus klausimus apie nacionalinio transliuotojo vykdomus viešuosius pirkimus, prodiuserinių kompanijų kuriamų laidų atrankas, darbuotojų atlyginimus, LRT tarybos darbo specifiką.
Neatsakė, kaip sprendžia: skleis informaciją nemokamai ar ne
Kaip matyti iš skelbiamo LRT atsakymo, kaip konfidencialūs duomenys Seimo nariams buvo pateikta nuasmeninta informacija apie 2015-2016 metais LRT darbuotojams išmokėtas atlyginimų su priedais sumas, metinės atlyginimų ir priedų bei autorinio atlygio sumos, tipinės darbo sutarties formos, taip pat atsakymai apie LRT transliuotos produkcijos struktūrinį pasiskirstymą tarp LRT rengiamų, bendrai su prodiuserinėmis kompanijomis kuriamų ir iš nepriklausomų kūrėjų įsigyjamų programų (laidų).
Tačiau tam tikros informacijos apie LRT veiklą galima gauti iš apibendrinamosios atsakymų dalies.
Seimo nariai, pasirašę po klausimais LRT Tarybai, nurodė, kad pirminiame atsakymų variante gruodžio pradžioje nacionalinis transliuotojas nenurodė vidinio dokumento, kuriuo remiantis nustatoma, kada yra yra naudojamas vienas ar kitas informacijos skleidimo būdas – buvo atsakyta, kad šie klausimai reguliuojami LRT generalini direktoriaus įsakymais. Todėl prašyta pateikti šį teisės aktą.
Papildytame LRT atsakyme nurodyta, kad LRT įstatyme nėra įtvirtinto pavedimo LRT generaliniam direktoriui vidiniu teisės aktu nustatyti, kokiais atvejais kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija gali būti skleidžiama už užmokestį ar kitokį atlygį, o kada – nemokamai.
„Informavome, kad dėl nemokamai viešinamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo galimybių, apimčių ir būdo programose sprendžia programų rengėjai (prodiuseriai), atsižvelgdami į informacijos pobūdį, svarbą, aktualumą ir kt. Kokias užsakovo teikiamas paslaugas LRT užsakyti, sprendžia LRT padalinių vadovai“, - nurodoma Seimui.
Kartu LRT konstatavo, kad visais kitas atvejais informacija skleidžiama už atlygį, todėl atskiras sprendimas dėl informacijos viešo skleidimo už atlygį nėra priimamas, „sprendžiama tik dėl atlygio pagal įkainius“.
Algos seniai nekėlė, todėl padidino
Politikams anksčiau taip pat buvo pranešta apie vienbalsį LRT Tarybos sprendimą nuo šių metų pradžios didinti generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus atlyginimą iki 4270 eurų, tačiau Seimas pasigedo atsakymo, kokiais motyvais remiantis tai padaryta.
Antradienį išplatintame LRT atsakyme nurodoma, kad dar praėjusių metų balandžio 19 dieną LRT tarybos posėdyje buvo nuspręsta pavesti Audito ir strateginio planavimo grupei ištirti, ar tuo metu galiojusi LRT administracijos ir Tarybos darbo užmokesčio sistema bei dydžiai atitinka rinkos situaciją.
Tuo metu bendrovė „Hay group“ atliko LRT generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus darbo užmokesčio vertinimą ir pateikė palyginamuosius duomenis pagal Lietuvos darbo rinkoje mokamus darbo užmokesčius.
Atsakyme teigiama, kad įvertinus šio tyrimo duomenis ir atsižvelgus į tai, kad „LRT generalinio direktoriaus darbo užmokestis nebuvo keltas nuo 2008 metų, o LRT darbuotojų darbo užmokestis periodiškai peržiūrimas“, buvo priimtas sprendimas nuo šių metų padidinti LRT vadovo atlyginimą.
Gruodžio pradžioje Seimui pateiktoje LRT informacijoje minėta, kad darbuotojų vidutinis atlyginimas praėjusių metų rugsėjį buvo 1089 eurai, didžiausias – 3765 eurai neatskaičius mokesčių.
Dalies sutarčių su partneriais neduoda
Gruodžio pradžioje LRT pateikė Seimui maždaug 800 su prodiuserinėmis kompanijomis 2013-2017 metais sudarytų sutarčių sąrašą, tačiau jose buvo nurodomos tik sutarčių datos ir kompanijų pavadinimai, bet ne konkrečios paslaugos ir sumos. Tokios informacijos esą neleidžiama viešinti dėl konfidencialumo reikalavimų.
Politikai piktinosi, kad LRT Taryba tuo metu nepateikė transliuojamų laidų sąmatų, todėl prašė LRT Tarybos kreiptis į nepriklausomus prodiuserius ar prodiuserines kompanijas, su kuriomis bendradarbiauta, ir prašyti jų leidimo pateikti duomenis Seimui.
Antradienį paskelbtame atsakyme Seimui nurodoma, kad į LRT prašymą duoti sutikimą atskleisti politikams sutarčių sąlygas buvo gauti 34 atsakymai, 2 kontrahentai neatsakė. Iš atsakiusiųjų 21 asmuo ar bendrovė sutiko atskleisti duomenis be jokių sąlygų arba su tam tikromis išlygomis, 13 – nesutiko.
Sutikusiųjų viešinti konfidencialius duomenis pateikta informacija Seimui perduota atskiru priedu, kaip ir atsisakiusiųjų tai daryti motyvai.
LRT šiuo metu valdo tris televizijas, tris radijo programas, naujienų portalą. Valstybės asignavimai nacionaliniam transliuotojui 2016 metais siekė beveik 33,7 mln. eurų, 2017 metais – 36,5 mln. eurų.
Komercinė reklama, išskyrus kultūrinę ir šviečiamąją informaciją, LRT programose draudžiama nuo 2015 metų sausio, kai LRT tapo finansuojama tik iš valstybės biudžeto.
LRT iš biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio bei 1,3 procento iš akcizo pajamų.