Politikas taip pat siūlo keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą ir kelia klausimą, ar dabartinis Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis yra pajėgus tai padaryti.
Į tai atsakė ir R. Karbauskis, prisimindamas bylą, kai pateikė ieškinį A. Kubiliui dėl garbės ir orumo, dalykinės reputacijos pažeidimo. Anot jo, nei tuomet, nei dabar A. Kubiliaus kaltinimai neturi pagrindo. Tiesa, teismas tąkart skundą atmetė.
Kelia versijas, kas lėmė R. Karbauskio desperaciją
A. Kubilius aiškino nelaikantis savęs labai charizmatišku ir mylimu žurnalistų, esą jaučiasi nejaukiai, jei kokią dieną neperskaito bent vieno teksto, kad „Kubilius yra kaltas“, tad ir pats nejaučia kažkokios išskirtinės meilės šios profesijos atstovams.
„Visko yra abejose pusėse: ir politikams trūksta skaidrumo, ir žurnalistai nėra „šventieji“. Niekada nebuvau ir nacionalinio transliuotojo didžiausias „rėmėjas“: kai praeitoje kadencijoje kolegos Seime rūpinosi, kaip padidinti jo biudžetą, buvau tarp skeptiškiausiai nusiteikusių. Skaidrumo nacionalinio transliuotojo veikloje taip pat galėtų būti daugiau. Tačiau.... Tačiau, kai tokio skaidrumo iš nacionalinio transliuotojo imasi nuožmiai reikalauti Ramūnas Karbauskis, aš suprantu – dėl kažkokių (mums dar nežinomų) priežasčių Ramūnas yra desperacijoje ir to viena iš svarbesnių priežasčių yra nacionalinio transliuotojo veikla“, – dėstė politikas.
Pasak jo, galima tik spėti, kokios priežastys lemia tokį agresyvų puolimą – noras nacionalinį transliuotoją padaryti „kišeniniu“, noras užgniaužti jo kritinį potencialą valdžios atžvilgiu, ar noras įsiteikti komercinėms televizijoms, sumažinant nacionalinio transliuotojo biudžetą.
„Ar nenoras atsakyti į klausimus apie trąšas...“, – nutęsė A. Kubilius.
A. Kubilius: R. Karbauskis nėra skaidrumo apaštalas
Politiko teigimu, jeigu kas nors galvoja, kad R. Karbauskio tikslas yra tiesiog skaidrumas, esą naiviai apsigauna.
„Ramūnas nėra skaidrumo apaštalas... Reikia svarstyti, kaip nacionalinio transliuotojo veiklos skaidrumą priartinti prie BBC standarto (apie tai toliau tekste), tačiau to negalima siekti tokiomis politinėmis priemonėmis, kurios grasina nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui.
Kai valdžios partijos „galva“ pradeda nagrinėti nacionalinio transliuotojo ir atskirų žurnalistų (pagal apibrėžimą turinčių būti nepriklausomais) veiklos finansinį skaidrumą, nelauk nieko gero. Supranti, kad „galva“ jaučiasi nepalankios viešosios opinijos įvarytas į kampą ir yra pasiryžęs išeiti į „karo taką“.
O kai „galva“ ima grasinti, kad jo koncernas už viešai užduotus klausimus paduos nacionalinio transliuotojo populiariausios laidos vedėją į teismą, tai neišvengiamai prisimeni, kaip Ramūnas ir jo koncernas tave po teismus tampė už tariamą šmeižtą, paskelbtą tekste apie Rusijos hibridines grėsmes, kuriame buvo kalbama ir apie Ramūno verslo ryšių su Kremliui artimais trąšų gamintojais ypatybes. Ir taip pat prisimeni, kaip jis tą bylą pralaimėjęs vis tiek visur gyrėsi, kaip jis su byla „nutildė Kubilių“ (nors ir nenutildė). Svajonė apie „nutildymą“ per šiuos metus yra tik dar labiau sustiprėjusi...“, – pastebėjo A. Kubilius.
Įžvelgia karą, kuriame su priemonėmis nebus skaitomasi: rūpi direktoriaus postas?
Anot jo, kai R. Karbauskio bendražygė Agnė Širinskienė, nesenai tapusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke, per Kalėdų šventes ima viešai nagrinėti, kur dirba nacionalinio transliuotojo žurnalistų ir prodiuserių žmonos, supranti, kad valdantieji paskelbė karą, kuriame su priemonėmis nebus skaitomasi.
„Kai 62 Seimo nariai, „didžiai pasipiktinę“, reikalauja, kad jiems nacionalinio transliuotojo vadovybė skubiai pateiktų atsakymus į dešimtis klausimų, susijusių su nacionalinio transliuotojo veiklos finansiniais aspektais, – gerai supranti, kad Seimo nariams rūpi ne nacionalinio transliuotojo finansų skaidrumas, o būsimas pavasarinis konkursas dėl nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus posto. Valdantieji žino – net jeigu ir nepavyktų padaryti įtakos konkursui, tai bent pagąsdinti vadovybę, žurnalistus ir prodiuserius, kad nebūtų valdančiai partijai ir jos „galvai“ tokie kritiški, visada yra gerai.
Štai ir stengiasi „lojalūs“ Seimo nariai, o nacionalinis transliuotojas irgi supranta taisykles – ekrane vis dažniau matome premjerą, o „Dėmesio centre“ turi galimybių pavirsti į reguliarią „Kas geresnio, Premjere?“. Nieko nėra blogiau, kaip valdžios „išgąsdintų“ žurnalistų nesąmoninga „autocenzūra“ ar pavloviškas savaiminis refleksas „palaižyti maitinančią (ar baudžiančią) ranką“, – nurodė politikas.
Mato pavojingas tendencijas
A. Kubilius kelia ir klausimą, ką tokioje situacijoje toliau daryti. Jis patikino, kad R. Karbauskio pradėtame kare netrokšta atsidurti nė vienoje apkasų pusėje.
„Nesijaučiu nei vienos, nei kitos pusės didelis draugas. Tačiau matau pavojingas tendencijas, kurias geriau stabdyti pačioje pradžioje. Kad Ramūnas Karbauskis turi atsakyti į viešus klausimus – tą visi žinome. Kad neatsakys – taip pat žinome. Kad bandys visus nutildyti – ką teismais, ką komisijomis, ką šiaip pagąsdindamas – tą taip pat žinome. Kad dėl to tik dar atkakliau klausimus kartosime (ir ne tik pačiam Ramūnui) – tai taip pat yra akivaizdu. Bet ką daryti su nacionalinio transliuotojo skaidrumu, kad ne tik Ramūnui, bandančiam primityviai pasislėpti nuo nepatogių klausimų, bet ir kiekvienam Lietuvos piliečiui neliktų jokių abejonių ir kad to skaidrumo paieškos nepavirstų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo „griuvėsiais“. Ir čia į pagalbą kaip tik ir galima pasitelkti BBC pavyzdį“, – rašė jis.
Pasak politiko, R. Karbauskio ir Co karo su nacionaliniu transliuotoju metu viešoje erdvėje jau ne kartą yra nuskambėjęs „skaidrumo“ šalininkų argumentas: pažiūrėkite į BBC metines ataskaitas, jose pateikiami duomenys apie visus atlyginimus (iš tikrųjų, yra pateikiamos – štai 2017 metų ataskaitoje yra nurodoma, kad laidos vedėjas Chris Evans per metus uždirba dagiau nei 2 mln. 200 tūkst. svarų, kiti skelbiami atlyginimai – ne mažesni kaip 100 tūkst. svarų per metus).
„Šį pavyzdį Seime ir viešoje erdvėje mėgsta rodyti kaip įrodymą, kad Seimo nariai turi teisę reikalauti, kad viešai būtų atskleisti visi duomenys, kam kokius atlyginimus nacionalinis transliuotojas moka ir kokius kontraktus pasirašo. Tariamai BBC pavyzdys įrodo, kad valdanti partija ir dešimtys Seimo narių yra teisūs, reikalaudami iš nacionalinio transliuotojo visų duomenų, o jeigu jie nepateikiami (tai aiškinant duomenų apsaugos įstatymais), tai traktuojama kaip „nepagarba“ Seimui, demokratijai ir net Konstitucijai.
Jeigu nepateikia finansinių duomenų, reiškia, juos slepia, o jeigu slepia, reiškia, kažką negero su tais finansais daro, o jeigu taip, tai greičiausiai vagia. Politikai žino, kad tokią formulę yra patogu naudoti. Ramūnas ir naudoja...“, – nurodė A. Kubilius.
Siūlo keisti LRT įstatymą
Anot jo, politikai, ypač valdantieji, turi žinoti ir tai, kad Britanijoje dešimtys parlamentarų nelaksto po BBC viešai reikalaudami, kad visi finansiniai duomenys būtų atskleisti.
„Toks parlamentarų spaudimas Britanijoje būtų traktuojamas kaip pasikėsinimas į nacionalinio transliuotojo BBC nepriklausomumą. Mūsų nacionalinis transliuotojas nuo BBC skiriasi tuo, kad BBC veiklą aprašantis įstatymas („BBC Charter“) tiksliai ir detaliai aprašo, kaip turi būti tvarkomasi su BBC skirtomis viešosiomis lėšomis, kaip jos turi būti valdomos ir audituojamos, ir kaip turi būti viešai atsiskaitoma už BBC metinę veiklą, tarp to ir už finansinę. Jeigu iškyla kokie nors nauji iššūkiai BBC veiklos skaidrumui, yra svarstomos BBC įstatymo pataisos ir tokiu būdu nustatomos naujos prievolės BBC veiklos ataskaitai. Taip tik 2009 metais atsirado naujas reikalavimas BBC ataskaitai, kad joje būtų atskleisti ir pagrindinių darbuotojų ir laidų vedėjų atlyginimai.
Tuo metu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, palyginus su „BBC Charter“, yra labai jau skurdus: vienas straipsnis apie finansus ir vienas sakinys apie metinę ataskaitą. Nei kokie duomenys turi būti pateikiami ataskaitoje, nei kokie auditai turi būti atliekami – įstatymas nieko nepasako. Štai čia ir paaiškėja, kad Seimo nariai, rodydami BBC ataskaitas kaip pavyzdį nacionaliniam transliuotojui, reikalaudami iš jo tokio pat britiško viešumo, visų pirma BBC pavyzdį turi patys sau parodyti: iš „BBC Charter“ galima būtų pasimokyti, kaip lietuviškame nacionalinio transliuotojo įstatyme turi būti detaliai aprašytas finansų valdymas, auditavimas ir ataskaitų išsamumas. Tada nebeliktų ir pagrindo Seimo politikams skelbti karų už nacionalinio transliuotojo „skaidrumą“, kai iš tikrųjų norima tik mažiau kritikos“, – rašė A. Kubilius.
Dvejoja, ar įstatymą pajėgus keisti R. Karbauskis
Anot jo, skaidrumą galima garantuoti ne nuožmiais karais už nacionalinio transliuotojo kontrolę, o civilizuotais įstatymais, tačiau kyla natūralus klausimus, ar šis Seimas ir jo dauguma yra pajėgūs tokį įstatymą priimti.
„Ar jiems, svarstant tokį įstatymą, tikrai rūpėtų nacionalinio transliuotojo skaidrumas ir nepriklausomumas, ar tik primityvi kontrolė. Nes pirmas klausimas, kuris iškyla, kas turėtų inicijuoti tokias nacionalinio transliuotojo įstatymo pataisas? Pagal visus Seimo atsakomybių apibrėžimus, tai turėtų daryti Seimo Kultūros komitetas. O jam vadovauja tas pats R. Karbauskis. Bet jis savo pradėtu nuožmiu karu jau įrodė, kad šiuo klausimu nesugebės būti nei objektyvus, nei garantuojantis nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Todėl ir nepajudėsime su BBC lygmens skaidrumu, nes komiteto pirmininkas visiškai ne to siekia. Vilties, kad gali būti kitaip, suteiktų vienas įvykis...
Būtų gerai, kad R. Karbauskio racionalesnieji kolegos Seime greičiau išdrįstų pasiūlyti savo „neklystančiam vadui“ pailsėti nuo vadovavimo nacionalinei kultūrai. Nes viskas, prie ko prisiliečia komiteto pirmininkas, baigia sugriūti: nacionalinis kalnas tapo ekstremalios padėties visoje valstybėje priežastimi; nacionalinis paminklas neiškyla; nacionalinė opera vis dar be vadovo; nacionaliniam transliuotojui paskelbtas visuotinis karas. Po ketverių metų tokio „darbo“ beliks tik nacionaliniai Naisiai ir nacionalinis Ramūnas. Ir neatsakyti klausimai apie trąšas.
O jeigu rimtai – valdžios pasikėsinimas į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą (nepaisant to, kuo jis nebūtų pagrindžiamas) yra rimtos ligos valdžioje požymis. R. Karbauskio pretenzija tapti „skaidrumo apaštalu“ yra tradicinė tokios ligos reakcija. Dar blogiau, kad ligonis net neįtaria, kad yra sunkiai apsirgęs. Panaši liga plinta per visą Centrinę Europą, atsibeldė ir iki mūsų durų...“, – tikino A. Kubilius.
Prisiminė bylos proceso detales
Į šį jo įrašą sureagavo ir pats R. Karbauskis. Politikas panoro pateikti daugiau detalių apie aptartos civilinės bylos procesą.
„Galbūt pamiršote, o gal nesinori prisiminti, bet – bylos metu paaiškėjo, kad nei mano verslas uždirba „šimtus milijonų litų pelno iš prekybos trąšomis“, nei rinka monopolizuota. Jūs, berods, hiperbolizavote taip viešai pasisakydamas, kad skambiau būtų. Galiausiai, Jūs tiesiai šviesiai teisme pripažinote, kad neturite jokių duomenų apie kažkokius neskaidrius verslo ryšius su Rusija (kitaip ir negalėjo būti, nes tokių ryšių tiesiog nebuvo ir nėra). Prisimenat – į mano atstovo klausimą: „Sakykit, prašau, ar Jūs teigiat, kad R. Karbauskis ir jo verslas veikia Rusijos įtakoje ir už tokį veikimą gauna geresnes verslo sąlygas?“ šiek tiek pasimuistęs ir pabandęs išsisukti nuo klausimo galiausiai atsakėte – „Aš tokių duomenų neturiu“.
Su VSD pažyma, kuria bandėte gintis teisme, taip pat išėjo nei šis, nei tas. Pamenate, gavęs ieškinį vieną iš savo teiginių („Mūsų spec. tarnybos yra fiksavę, kad kai kurios mūsų kompanijos, turinčios didelių interesų Rusijoje, sulaukdavo Rusijoje pasiūlymų pagerinti jų verslo sąlygas, jeigu jos imsis aktyvaus pasipriešinimo mūsų energetikos projektams. Ir jos imdavosi, tai yra fiksuota“), po kurių iš karto pasisakėte apie mane ir verslą, bandėte pagrįsti Valstybės saugumo departamento pažyma. Net numerį nurodėte. Taip jau pagal įstatymus yra, kad nei aš, nei mano atstovai tos pažymos neturėjo teisės nei gauti, nei susipažinti su ja teisme.
Neabejodamas, kad jokioje pažymoje negali būti nurodyti mano kokie nors neskaidrūs ryšiai su Rusija, paprašiau teismo išreikalauti tą pažymą – kad bent teismas tuo įsitikintų. Ir teismas, iš Valstybės saugumo departamento gavęs minėtą pažymą, teismo posėdyje informavo, kad „Valstybės saugumo pažyma neturi nieko bendro su nagrinėjama byla“, – dėstė R. Karbauskis.
R. Karbauskis: niekada nesijaučiau pralošęs tos bylos
Anot jo, yra kaip yra – teismas nusprendė, kad abu jie – politikai, todėl A. Kubilius turi teisę hiperbolizuoti ir pagražinti savo įsivaizdavimus, o R. Karbauskiui, „kritikuojamam asmeniui‘, tenka pakelti tas plačias kritikos ribas.
„Tačiau, iš tiesų, niekada nesijaučiau pralošęs tos bylos. Jūsų atviras ir aiškus pripažinimas, kad jokių duomenų apie mano neva neskaidrius verslo ryšius neturite (tik šiaip kalbate), buvo vertas proceso.
Jums šį kartą pritariu tik dėl vieno – kad turime sekti pavyzdžiais, tokiais kaip BBC, kuri viešina daug informacijos, susijusios su finansavimu. Tiesa, BBC greitai švęs savo įkūrimo šimtmetį ir jos istorijoje buvo gausybė klaidų, bet ir klaidų pripažinimo, skandalų, bet ir garbingų pakilimų. Matyt, ir LRT eis tuo keliu, ir nei Seimas, nei atskiri Seimo nariai jai nelinki nieko blogo ir nesiekia valdyti žiniasklaidos, kaip čia bandote pavaizduoti“, – nurodė R. Karbauskis.