„Turiu tradiciją kiekvienais metais nuvažiuoti į vis skirtingo Vokietijos miesto kalėdinę mugę, ten pabūti, nusipirkti kokių niekučių ir grįžti“, – pasakojimą pradeda Martynas.
Šįmet jis nusprendė apsilankyti ne Berlyno ar kito didmiesčio, o kur kas mažesnio, Vilniaus dydžio miesto – Niurnbergo – mugėje.
Kiekvienai mugei kuriama speciali atributika
Martynas sako, kad Vokietijos miestų Kalėdų mugėse stebina žmonių gausa. „Jeigu reikėtų palyginti mastus, vokiečių kalėdinės mugės pirkėjų ir prekeivių skaičiumi yra labiausiai panašios į Kaziuko muges“, – sako jis.
„Vilniuje esantis Kalėdų miestelis yra tiesiog graži mugės imitacija – negalima lygintis nei mastais, nei pasiūla, nei vartojimo kultūra. Jie turi daug kalėdinių papuošimų ne tik ant eglutės, bet ir visur kitur – ant prekeivių namelių, suoliukų, stalų“, – pasakoja Martynas.
Šie papuošimai taip pat yra rankų darbo, o kai kurie pradedami gaminti tik pasibaigus Kalėdoms – kitiems metams. Taip pat tiek mugėje parduodami žaisliukai, tiek papuošimai turi atitikti regiono, kuriame vyksta mugė tradicijas – kiniškų prekių nė su žiburiu nerasi.
„Negali kurti bet kokių žaisliukų. Lankytojai taip pat noriai perka, kolekcionuoja – visai kitokia kultūra. Pavyzdžiui, šeima kasmet nusiperka po vieną žaisliuką, ir po n metų jau turi visą jų kolekciją“, – apie vokiečių įpročius kalba Martynas.
Taip pat prekeiviai parduoda ir kai kurias aprangos detales: šalikus, šlepetes, kepures – šios taip pat yra unikalios, o prekybininkai ant sienos net būna pasikabinę tai liudijančius sertifikatus.
Visose Vokietijos šventinėse mugėse gyvuoja graži tradicija – kiekvienas miestas turi savo proginius puodelius, kurie būna sukurti specialiai tiems metams. Kai kurie, sako Martynas, juos ir kolekcionuoja. Jis pasakoja, kad mugėje perkant gėrimus už puodelį reikia susimokėti 3–4 eurų užstatą.
„Gali puodelį išsinešti iš vietos, kur nusipirkai gėrimą, ir vaikščioti su juo per visą mugę – jį nunešęs į bet kurią kitą vietą, kur pilstomi gėrimai, atgausi sumokėtą užstatą“, – teigia Martynas.
Kalėdinėse mugėse – žmonių antplūdis
Martynas sako, kad mugėje galima sutikti ir itin daug užsieniečių. Jeigu į Frankfurtą ar kitus didžiuosius šalies miestus plūstantys svečiai nestebina, Vilniaus dydžio Niurnbergas turi juos prisivilioti.
„Išsinuomoti viešbučius ar apartamentus yra pakankamai sudėtinga, jeigu nori tai padaryti už prieinamą kainą. Jeigu nenori už parą mokėti šimto eurų, tai reikia daryti jau vasarą. Tačiau miestas užtikrina transportą – iš Vilniaus lėktuvu gali atkeliauti už 20 eurų, metro sekmadienį nekainuoja (jei nusiperki šeštadienio bilietą). Miestas pasirūpina tave pakviesti, tačiau kai jau atvyksti – visus pinigus išleidi buto nuomai, pačioje mugėje ir t. t.“ – sako pašnekovas.
Miestas pasiruošia tikrai dideliems turistų srautams, tikina: „Pas mus būna, kad kokioje Palangoje sako „nesitikėjom antplūdžio“. Ten, Vokietijoje, to niekada nebus – viskas yra kruopščiai apskaičiuota.“
Kaip puikaus pasiruošimo pavyzdį jis mini restoranus. Martynas pasakoja, kad maitinimo įstaigos specialiai klientams siūlo patiekalus, kurių gali prisigaminti urmu, o po to tik dėti į lėkštes, kada jie yra užsakomi.
„Žmonių kiekiai yra milžiniški, bet yra fantastiškai išdirbta sistema, kaip priimti žmones ir juos aptarnauti. Jeigu žmonių yra daug, prie vieno stalo sodina nepažįstamus. Galų gale prie vieno stalo atsiduria kokie 8 žmonės, visi jie bendrauja šypsosi“, – kalba Martynas.
Paklaustas, ar ilgai tenka stovėti žmonių spūstyse, pašnekovas sako: viskas priklauso nuo įgūdžių.
„Kaip ir Kazuiko mugėje, priklauso nuo to, kaip sugebi laviruoti minioje. Penktadienio–šeštadienio vakarais sunku prieiti ir kažką pasižiūrėti, darbo dienomis ten laisviau. Bet net ir pirmadienio vakarą žmonių yra daug“, – kalba jis.
Kainos – nuo kelių iki kelių šimtų eurų
Žaisliukų kainos mugėje – labai įvairios, pasakoja. Pašnekovas sako, kad paprastą medinę žvaigždutę galima įsigyti vos už kelis eurus. Tačiau yra ir brangių žaislų: pavyzdžiui, kelių centimetro aukščio, bet rankų darbo medinė statulėlė už 99 eurus.
Piniginėms vokiečiai taip pat negaili pinigų: paprasta odinė piniginė, skirta susidėti korteles, kainuoja 86 eurus. Tiesa, pašnekovas pasakoja, kad galima rasti ir paprastesnių piniginių, pavyzdžiui, už 35 eurus.
Tačiau kainos vokiečių neatbaido: perka ir užsieniečiai, ir patys vokiečiai.
Galima rasti ir paprastesnių pirkinių, pavyzdžiui, kalėdinio vyno. „Visas šio gėrimo butelis kainuoja nuo 4 iki 6 eurų, jeigu tai yra proginis butelis, su įpakavimu, jis kainuos gal 10 eurų. Mūsų parduotuvėse jis kainuoja brangiau“, – sako Martynas.
Mugėje galima ir pavalgyti. Vienas iš tradicinių vokiečių patiekalų – vaisių duona. Kepalo kaina, priklausomai nuo dydžio, svyruoja apie 11-ka eurų. Kavinėse kainos taip pat lietuvio nenustebino – jos esą panašios į lietuviškas.
