Kaip paaiškino parlamentarė socdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė, galimybės naujai deklaruoti savo gyvenamąją vietą savivaldybėse jau nėra beveik dveji metai. Tie asmenys, kurie anksčiau jau buvo deklaravę ten savo gyvenamąją vietą, galėjo būti toje apskaitoje.
Tačiau 2018 metų sausio 1 dieną įstatymo galiojimas turėjo baigtis, ir tie asmenys jau būtų nebeturėję deklaruotos gyvenamosios vietos. Kaip teigė parlamentarė, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, tokių asmenų yra apie 60 tūkstančių. 5 tūkst. jų yra benamiai, o kiti dėl skirtingų priežasčių savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę prie savivaldybių.
Didžiausia problema buvo ta, kad deklaravimo vietos netekę asmenys kartu netektų ir socialinės paramos, pensijų, įvairių išmokų, nemokamo maitinimo vaikams mokykloje, galimybės leisti vaikus į darželius, jiems kiltų net problema pasikeisti vairuotojo pažymėjimą.
Spręsdamas šią problemą Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, supaprastindamas gyvenamosios vietos deklaravimą ir nustatydamas galimybę asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, pagrindžiant savo ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje ir nurodant savo faktinę gyvenamąją vietą, būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena.
Įstatymas priimtas už balsavus 92, nė vienam nebuvus prieš ir 20 susilaikius.
„Dabar asmenys turės kreiptis į deklaruojančią įstaigą, Lietuvoje, visur, išskyrus Šiaulius, tai yra seniūnijos. Turės atvykti asmuo, pateikti asmens dokumentus ir nurodyti savo kontaktinį adresą“, - sakė R. Šalaševičiūtė.
Parlamentarė paaiškino, kad į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą įrašyti asmenys galės nesibaiminti netekti socialinių garantijų.
„Jeigu prezidentė pasirašys įstatymą, ir nuo sausio 1 dienos jis įsigalios, žmonės turės vykti į seniūniją, pagal tą vietą, kur jie dažniausiai gyvena, ir atsiras galimybė gauti visą socialinę paramą, kuri jiems priklauso“, - sakė R. Šalaševičiūtė.
Neidealus sprendimas
Priimant įstatymą socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad tai yra tik mažiausia blogybė iš galimų.
„Iš visų blogybių renkamės mažiausią ir sutinku, kad neišsprendžiame problemos iki galo. Reikia pripažinti, kad Vidaus reikalų ministerija nesugebėjo išrišti Gorgijaus mazgo, tai yra sudėtinga ir ne vienų metų problema. (…) Siūlome pritarti, nes dalis žmonių paprasčiausia susidurtų su didelėmis problemomis, nes prie savivaldybių deklaravimas nustotų galioti nuo sausio 1 dienos”, - sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Pasak jo, į šį procesą turi įsijungti ir Finansų ministerija, ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
„Nes tai sietina su būsto nuoma. Būsto nuomininkai irgi nenori rodyti, nes nes nenori mokėti mokesčių. Būtų labai gerai, kad mokesčių inspekcija, kuri tvirtina, kad visuotinio deklaravimo nereikia, nes viskas žinoma, padarytų apibendrinimą ir pateiktų siūlymus, kaip sureguliuoti problemą dėl nuomos. Tada maždaug 90 proc. problema dingtų su tais žmonėmis, kurie šiandien negali prisiregistruoti arba deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nes šeimininkai nesutinka“, - sakė A. Sysas.
Valstietis žaliasis Povilas Urbšys teigė, kad situacija yra nevienareikšmė, kai asmenys, negalintys registruoti savo gyvenamosios vietos, turėjo registruotis prie savivaldybės.
„Aš abejoju, ar šios pataisos išspręs šią problemą, ir keliamus uždavinius, ar tai nesibaigs tuo, kad tai įneš didesnę sumaištį ir didesnę biurokratinę prievolę žmonėms“, - sakė P. Urbšys.
Įstatyme nustatyta gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita
Įstatyme reglamentuota, kad į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, ne ilgesniam nei metų laikotarpiui būtų įtraukiami benamiai, asmenys, kurie buvo globojami vaikų globos institucijose ar šeimynose, kai jie išleidžiami iš vaikų globos institucijos arba palieka šeimyną.
Į apskaitą taip pat būtų įtraukiami asmenys, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuose ir pataisos įstaigose, visą buvimo šiose įstaigose laikotarpį, užsieniečiai, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo laikotarpiu bei asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.
Nustatyta, kad deklaravimo įstaiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gavimo dienos praneša patalpos ar pastato savininkui (bendraturčiui) apie tai, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas yra nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena šiame prašyme nurodytas asmuo.
Įstatyme įtvirtinta, kad skundus dėl deklaravimo duomenų ir (ar) gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos tvarkymo nagrinėja deklaravimo įstaiga.
Deklaravimo įstaigų sprendimai, priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo, Administracinių ginčų komisijų įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 d.
Įsigaliojus šiam įstatymui, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, per 3 mėnesius privalės deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba deklaravimo įstaigai pateikti prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.