Vilnietė Dalia pasakojo, kad šiemet savo vaiko šventei darželyje skyrė 20 eurų, iš jų 5 eurai teko Kalėdų seniui, 7 eurai dovanėlei, o likusi suma – dovanoms personalui ir vaišėms po šventės. Tėvai apsisprendė vaikams dovanų nupirkti nedidelius Lego rinkinius.

„Kalėdų senio kaina aš esu pasipiktinusi, nes jeigu vėl ateis „boba su barzda“, kaip pernai, tai – per daug. Pernai metėmės simboliškai po 2 eurus, ir atėjo kažkokia moteris apsirengusi Kalėdų seniu, nieko nešnekėjo, tik įteikė vaikams dovanas“, - pasakojo Dalia.

Moteris teigė, kad darželinukų tėvai dėl dovanų ir rinkliavų nesipyko, tik padiskutavo dėl dovanų – vieni norėjo labiau lavinančių dovanų, kiti pliušinių žaislų.

Norėjo skirti dėmesio auklėtojoms

Vilnietė Elena pasakojo, kad pas jos vaiką darželyje buvo atliktos apklausos dėl to, ar rinkti pinigų dovanoms auklėtojoms. Nutarta tam skirti po 20 eurų nuo šeimos. Tėvai personalui nupirks dovanų čekius.

„Mes pagalvojome, kad norime prisidėti svarbiausiai auklėtojoms, nes jos su vaikais leidžia laiką ir gauna labai mažus atlyginimus“, - sakė Elena.

Jos vaiko darželio grupės tėvai nusprendė, kad dovanas vaikams nupirks ir supakavę atneš į šventę patys

„Nors man būtų labiau patikę, kad būtume visiems vienodas dovanas nupirkę, ir nebūtų taip, kad vaikams atplėšus, kas nors jaustųsi, kad pas kitą – gražesnė“, - sakė Elena.

Metėsi po 80 eurų

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė pasakojo, kad šiemet buvo gautas laiškas, kad vienoje mokykloje, pradinukų klasėje, buvo metamasi po 80 eurų šventei, Kalėdų seneliui, dovanoms vaikams ir kolektyvui.

„Tačiau tuo piktinosi mama, kuri pati nebuvo susirinkime, tad kilo diskusija, ar turi teisę piktintis tėvai, jei nedalyvauja tame sprendime“, - sakė R. Žemaitė.

Moteris, kuri pati yra penkių vaikų mama, pasakojo, kad jai pačiai nėra tekę skirti - seniau daugiau nei 20 litų arba dabar - 10 eurų.

Rasa Žemaitė
„Vieni tuos pinigus skiria vien renginiams, o dovanas dovanoja jau namuose, o vaikams palieka buvimo kartu džiaugsmą. Kiti tėvai šventę patys suorganizuoja suneštinėmis vaišėmis, o už sumestus pinigus vaikams perka dovanas. Jos irgi labai skirtingos būna“, - pasakojo R. Žemaitė, kuriai pačiai labiausiai patinka, kai dovanos perkamos iš smulkiųjų verslininkų, menininkų.

Tam, kad nesutarimai ir liūdnos staigmenos nesugadintų šventės, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė patarė tėvams nevengti diskusijų.

„Aš manau, kad pati pagrindinė taisyklė yra kalbėtis. Ir kalbėtis daug. Klysta tie, kurie sako, kad „aš neturiu“, „aš kuklinuosi“, „mane išjuoks“, „prastai jausiuosi“, ir dėl to neina į susirinkimus“, - sakė R. Žemaitė.

Moters patirtis rodo, kad bendruomeniškomis pastangomis gali būti išspręsta ne viena sudėtinga situacija.

„Bendrystė tuo ir pasireiškia, kad kai klasėje kažkas vienas nelabai gali, ir klasės tėvai susirinkime mato, kad tai nėra negalėjimas dėl to, kad yra prabangus lizinginis automobilis, arba dėl to, kad keliaujama, bet nenorima iš principo vaiko pamaloninti šventės laikotarpiu, tai pati bendruomenė išsprendžia tas problemas. Yra ne kartą buvę, kad patys tėvai susimeta, ir prie savo vaikų dovanėlių prideda ir vieną kitą dovanėlę tiems, kurių išgalės labiau ribotos“, - sakė R. Žemaitė.