Taip jis kalbėjo nepaisant to, kad Lietuva kitąmet pirmą kartą gynybai skirs 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Nors ir turėsime didžiausią nuo įstojimo į NATO gynybos finansavimą, tam, kad įgyvendintume šiuo metu numatytus projektus, mums trūks apie 30 mln. eurų“, – pranešime spaudai sakė R. Karoblis.
Pasak jo, saugumo situacija neleidžia ištęsti projektų įgyvendinimą laike. Todėl ministras ragino drauge ieškoti būdų, kaip efektyviai panaudoti krašto apsaugos biudžetą.
Gynybos biudžetas kitąmet sieks apie 873 mln. eurų. Daugiausiai pinigų Krašto apsaugos ministerija skiria karinės technikos įsigijimams ir brigados Vakarų Lietuvoje „Žemaitija“ plėtrai.
Finansavimas krašto apsaugai pradėjo sparčiai augti po 2014 metų, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.