Tyrimą atlikusi Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad valstybei galėjo būti padaryta rimta žala, ir mano, kad surinktą medžiagą reikia atiduoti įvertinti prokurorams.
Šias išvadas turi patvirtinti Seimas.
Komisijos išvadose teigiama, kad visi trys 2000-aisiais sumanytos elektroninės sveikatos sistemos projekto etapai buvo įgyvendinti netinkamai – sistema iki šiol neveikia, kaip planuota, neteikia kokybiškų paslaugų.
Tyrimo išvadose sakoma, kad nepaisant to, jog sistema neveikia visu pajėgumu, jai išleista apie 40 mln. eurų, todėl valstybė patyrė žalą.
Anot Antikorupcijos komisijos, už e. sveikatos sistemos diegimą atsakingi buvę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbuotojai „pareigas vykdė netinkamai ir aplaidžiai“.
Be to, komisija atskleidė, kad daugelis jų išėję iš ministerijos dirbo būtent su e. sistemos kūrimu ir diegimu susijusiose įmonėse.
„Komisija, atsižvelgdama į surinktą informaciją, daro išvadą, kad buvę SAM darbuotojai Saulius Julius Janonis, Žilvinas Padaiga, Haroldas Baubinas, Evaldas Dobravolskas, dirbdami SAM ir tiesiogiai dalyvavę e. sveikata projekto planavimo, rengimo, įgyvendinimo, teisinės bazės kūrimo darbuose, ignoruodami Valstybės kontrolės pastabas, galimai iš anksto planavo būsimo verslo schemą, įkuriant privačius juridinius asmenis, kurie dalyvaus diegiant e. sveikata sistemą Lietuvoje“, – teigiama parlamentarų tyrimo išvadose.
Komisija tvirtina turinti pagrindą įtarti, kad šių asmenų valdomi ar valdyti privatūs juridiniai asmenys esą sukūrė nusikalstamą schemą, kad jie kaip tarpininkai galėtų dalyvauti įgyvendinant e. sveikata projektą, bet nepasiūlytų galutinio produkto.
„O tai stipriai brangina gydymo įstaigų vykdomus su e. sveikata susijusius viešuosius pirkimus“, – teigiama išvadose.
Anot Seimo Antikorupcijos komisijos, galbūt neskaidri minėtų asmenų veikla prasidėjo tuometiniams valstybės sekretoriui S. Janoniui išėjus iš SAM ir į jo vietą atėjus H. Baubinui, kai ministru buvo Ž. Padaiga.
„Šių asmenų pastangomis buvo pasiekta, kad antrą kartą vykdomą e. sveikatos projektą, vadinamąjį NESS II, įgyvendintų bendrovė „Etnomedijos Intercentras“, o jį prižiūrėtų jų paskirtas žmogus H. Baubinas ir jo pavaduotojas E. Dobravolskas. Projektas buvo neįgyvendintas, o Aukščiausiojo Teismo sprendimu SAM diegėjams buvo įpareigota primokėti per 650 tūkst. eurų už nepabaigtą ir neveikiančią e. sveikatos sistemą, neskaitant kitų už „atliktus darbus“ sumokėtų sumų“, – teigiama komisijos išvadoje.
Jos duomenimis, palikęs SAM S. Janonis įkūrė įmonę EHS (pernai pervadintą į „Varutis“). 2007 metais vasarį ši įmonė su „Etnomedijos Intercentru“ vykdė NESS II projektą.
Įgyvendinant šį projektą, S. Janonis įsteigė dar vieną bendrovę „e-sveikata“ (2014 m. pakeistas pavadinimas į UAB „Diavera“), jos pagrindinė veikla buvo teikti paslaugas sveikatos įstaigoms.
Nepavykus pabaigti NESS II projekto ir 2009 metų birželį atleidus H. Baubiną iš SAM sekretoriaus pareigų, jis priimtas dirbti į „e-sveikatą“. Tuo metu įmonėje dirbo ir S. Janonis, atsakingas už informacines technologijas, ir eksministras Ž. Padaiga, buvęs atsakingas už visuomenės sveikatos projektus. Kitas buvęs SAM darbuotojas E. Dobravolskas buvo paskirtas EHS direktoriumi.
2011 metų gruodį S. Janonis įsteigė naują įmonę „Hisas“, ji, tikėtina, vėliau perėmė visus „e-sveikatos“ įsipareigojimus. Ši įmonė iš karto tapo viena pagrindinių Ligoninių informacinių sistemų kūrėjų.
Be to, komisija nustatė, kad 2009–2015 metais e. sveikatos programos lėšoms įsisavinti buvo pasitelktas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Ši įstaiga pati netikėtai nusprendė kurti ligoninės informacinę sistemą ir sėkmingai laimėjo kelis didelės apimties ir finansiškai naudingus konkursus. Ž. Padaiga tuo metu ėjo šio universiteto fakulteto dekano pareigas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laimėto konkurso projekto vadovu viešoje erdvėje prisistatė E. Dobravolskas. Jis, būdamas privačios įmonės akcininku, pristatinėjo sveikatos priežiūros įstaigų informacinės sistemos diegimą ir perspektyvas.
Antikorupcijos komisija įvertinto ir buvusį Generalinės prokuratūros prokurorą Eriką Vaitekūną, 2008 metų gruodį nusprendusį nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl e. sveikatos kūrimo aplinkybių. Anot Seimo komisijos, taip jis sudarė sąlygas nebaudžiamumui ateityje.
Generalinė prokuratūra informavo parlamentarus, kad šių metų spalio 26 dieną „prokuroras savo iniciatyva pradėjo tyrimą viešojo intereso gynimo aspektu dėl valstybei galimai padarytos žalos įgyvendinant Nacionalines sveikatos sistemos projektą“.
E. Vaitiekūnas 2010 metais buvo atleistas iš prokuratūros, įtariant kyšininkavimu kitose bylose. 2012 metais už 30 tūkst. litų (8,7 tūkst. eurų) kyšio paėmimą jis buvo galutinai nuteistas laisvės atėmimo bausme, ją atidedant vieniems metams.
Europos Sąjungos remiamas e. sveikatos projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekė 40 mln. eurų, iš jų 30,8 mln. eurų – ES parama (2007–2013 metais, 2014–2020 metais jai skirta dar 28,25 mln. eurų).
Sistema turėjo skaitmenizuoti pacientų duomenis – ligos istorijos įrašus, receptus, gydymą, tyrimų rezultatus, sudaryti galimybę keistis šiais duomenimis tarp gydymo įstaigų.
Šiuo metu vyksta ketvirtasis projekto, turinčio sumažinti vizitų pas medikus skaičių, etapas, jam reikės dar per 28 mln. eurų.
Registrų centro užsakymu e. sveikatos informacinę sistemą kūrė ir diegė Lietuvos ir Estijos bendrovė „Nortal“, o e. recepto posistemę – bendrovė „Algoritmų sistemos“.
Be to, atskirų miestų ligoninėse, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje sistemą kūrė, prižiūrėjo ne tik „Nortal“, bet ir „Hisas“, „Blue Bridge Code“, „Limeta“, „Graina“, „Varutis“ ir kitos.