Šitaip Rusijos stačiatikių bažnyčios galva apibūdino stačiatikių bažnyčios padėtį Baltijos šalyse, rašoma portale ru.DELFI.lt.

Šių metų lapkričio 29 d. vykusiame archijerėjų (vyskupų) susirinkime, kuriame, be kita ko, dalyvavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, patriarcho Kirilo pasakyti žodžiai cituojami oficialioje Rusijos stačiatikių bažnyčios Maskvos patriarchato svetainėje.

Galima priminti, kad stačiatikiai ortodoksai sudaro antrą pagal dydį (po Romos katalikų) Lietuvoje tradicine pripažintą religinę konfesiją. Stačiatikybę labiausiai išpažįsta rusakalbiai Lietuvos gyventojai. Didžiausios stačiatikių bendruomenės veikia stambiuose mūsų šalies miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas, Visaginas. Lietuvos cerkvėse vyksta pamaldos, per kurias sakomi pamokslai – kartais lietuviškai. Be Rusijos stačiatikių bažnyčios bendruomenės Lietuvoje funkcionuoja ir stačiatikių sentikių grupės.

Tik kas antras rusų tautybės Lietuvos gyventojas išpažįsta stačiatikybę, o beveik 12 proc. laiko save Romos katalikais – bent tokie skaičiai skelbiami po 2011 metais Statistikos departamento inicijuoto visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo.

Remiantis departamento pateiktais duomenimis, 51,5 proc. Lietuvoje gyvenančių rusų tautybės žmonių priskiria save stačiatikiams, 11,9 proc. – Romos katalikams, 11,8 proc. – sentikiams, 0,2 proc. – evangelikams liuteronams ir 0,2 proc. – evangelikams reformatams. Įsidėmėtina, kad stačiatikiais save laiko 0,6 proc. Lietuvos lenkų ir 0,3 proc. lietuvių. Katalikų religinei bendruomenei save priskiria 88,6 proc. lenkų ir 82,9 proc. lietuvių. Tokių, kurie tvirtina nepriklausantys jokiai religinei organizacijai, daugiausia yra tarp Lietuvoje gyvenančių rusų – net 11,6 proc. Jokiai konfesijai savęs nepriskiria 6,1 proc. lietuvių ir 1,5 proc. lenkų.

„Lietuvos Respublikoje cerkvės ir valstybės sąveika įgijo efektyvų ir abipusiškai palankų pobūdį. Lietuvoje, pagal Konstituciją pasaulietinėje valstybėje, kurioje jokia religija nėra paskelbta oficialia, tradicinėmis pripažįstamos devynios religijos ir krikščioniškos konfesijos, tarp kurių yra ir stačiatikybė. Tokia stačiatikių bažnyčios padėtis šalyje suteikia Vilniaus arkivyskupijai nemažai galimybių inicijuoti maldos namų steigimą bei vykdyti informacinio ir švietėjiško pobūdžio veiklą, be to, užtikrina dvasininkijai tam tikras socialines lengvatas“, – konstatavo patriarchas Kirilas aukščiausiųjų stačiatikių dvasininkų susirinkime.

Jis taip pat užsiminė apie šalyje atšauktą religinėms organizacijoms taikytiną mokestį už jų užimamus žemės sklypus. Toks pokytis leido stačiatikių arkivyskupijai inicijuoti cerkvių žemių valdymo nuosavybės teisėmis procesą. Anksčiau žemės sklypai dažniausiai būdavo eksploatuojami ilgalaikių neatlygintinos nuomos sutarčių pagrindu.

Ligšiolinę santykių su vietinėmis Lietuvos savivaldomis patirtį patriarchas Kirilas iš esmės įvertino teigiamai. „Kapitalinio remonto reikalingos Švč. Trejybės cerkvės Švenčionyse atstatymą reikėtų laikyti precedento neturinčiu atveju. Vyriausybė ketina finansuoti net 80 proc. remonto ir atstatymo darbų“, – sakė Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas.