LRT tarybai prieš dvi savaites adresuotą 66 Seimo narių, kurių absoliuti dauguma – valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai, klausimų paketą sudarė 45 klausimai.
Seimo pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Arvydas Nekrošius BNS lapkričio pradžioje sakė, kad parlamentarai nori išsiaiškinti, ar tinkamai leidžiami valstybės pinigai.
„Susipažinus su LRT ataskaita už 2016 metus, joje pasigedome tam tikros informacijos – tai tą informaciją bandysime sužinoti šiais 45 klausimais, kurie apima plačią sritį – pradedant darbuotojų atlyginimais, jų priedų skyrimais. Domėsimės autorinėmis sutartimis, kaip jos yra sudaromos, kaip pagal individualią veiklą dirbama ir panašiai, ar darbuotojai yra prodiuserinių įmonių akcininkai, pasižiūrėsime, kokį procentą turi tų akcijų ir panašiai. Tiesiog mums rūpi tokie bendri klausimai, kur yra leidžiami valstybės pinigai“, – aiškino parlamentaras.
LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis: neturime, ko slėpti
LRT tarybai šiuo metu vadovaujantis prezidentės deleguotas tarybos narys Žygintas Pečiulis teigia, kad dauguma atsakymų į Seimo narių užduotus klausimus yra skelbiami viešai.
„Atsakėme į visus pateiktus klausimus. Taryba ir administracija užsiiminėja mums ne visiškai būdingomis funkcijomis. Tarkime, ieškoti viešai skelbiamos informacijos ir ją pateikti klausėjams.
LRT taryba skelbia praktiškai viską apie savo darbą – posėdžių protokolus praėjus kelioms dienoms po posėdžio, nutarimus, ataskaitas Seimui, kitus dokumentus. Vis dėlto suprantu, kad žmonėms ieškoti tų dokumentų ir juos skaityti reikia ir laiko, ir noro. Todėl, kaip ir numatyta mūsų naujai priimtoje strategijoje, ieškosime būdų, kaip kiekvieną dieną populiaria, paprasta ir didžiajai visuomenės daliai suprantama forma informuoti apie mūsų darbą. Esame skaidrūs, neturime, ko slėpti. Visuomenės rūpestį ir interesą suprantame ir į jį atsižvelgsime“, – tvirtina LRT tarybos pirmininkas.
Ž. Pečiulis pažymi, kad atsakymų ir juos lydinčių priedų apimtis yra per 160 puslapių. Daugiau nei šimtą puslapių sudaro 23 priedai, tačiau trys iš jų nebus skelbiami viešai, nes juose – konfidenciali informacija, kurios pateikimą riboja įstatymai. Atskirų darbuotojų atlyginimų viešinimą riboja šio Seimo priimtas Darbo kodeksas ir kiti įstatymai.
Todėl Seimo nariams buvo pateikti LRT išmokamų vidutinių darbo užmokesčių pagal pareigybių lygius duomenys, medianos, informacija apie autorinius atlygius, taip pat „Sodros“ puslapyje viešai prieinama informacija. Pavyzdžiui, 2017 m. rugsėjį vidutinis LRT darbo užmokestis sudarė 1089 Eur.
LRT tarybos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad demokratinėje visuomenėje LRT tarybos, tarpininko tarp valdžios institucijų ir transliuotojo, funkcija yra saugoti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą – tiek finansinį, tiek valdymo. „O tas ypatingas domėjimasis, specialus noras pateikti klausimus, kai pats Seimo narys turėtų žinoti, kad į tą klausimą negalima atsakyti, kartais gali priminti viešųjų ryšių akciją. Atrodo, kad labiau norima sukelti triukšmą, o ne išgirsti atsakymus.
Kita vertus, aš pats dėstau studentams apie visuomeninio transliuotojo sąvokas, esu domėjęsis ir domiuosi pasaulio patirtimi. Galiu pasakyti, kad jei politikai nori kaip nors įsikišti į visuomeninio transliuotojo veiklą, ją paveikti, tai beveik niekada nėra daroma tiesiogiai“, – kalba Ž. Pečiulis.
Anot jo, Lietuvos patirtis rodo, kad kai kalbama apie nacionalinio transliuotojo finansavimą, skaidrumą, programų kokybę ar panašius, iš pažiūros, nesusijusius dalykus, pagrindinis tikslas būna padaryti įtaką visuomeniniam transliuotojui.
„Todėl manau, kad valdžios – ar tai būtų įstatymų leidžiamoji, ar vykdomoji valdžia – kišimasis yra įtartinas, nes vis dėlto Lietuvoje yra institucijos, kurioms yra pavesta įstatymo tvarka prižiūrėti šią sritį. Bet kuriuo atveju, tikiuosi, kad atsakydami į šiuos klausimus savo poziciją pagrindėme, o jei bus noro tą dialogą tęsti, mes būsime pasirengę atsakyti“, – kalbėjo Ž. Pečiulis.
Domėjosi atlyginimais, viešaisiais pirkimais, sutartimis su prodiuserinėmis įmonėmis
LRT tarybos buvo prašoma pateikti informaciją, ar LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis, tarybos nariai deklaruoja turtą, viešuosius ir privačius interesus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat klausiama, koks teisės aktas LRT tarybai suteikia teisę rengti uždarus posėdžius ir kodėl atsisakyta LRT tarybos posėdžių transliacijų.
Atsakymuose, pateiktuose Seimo nariams, nurodoma, jog LRT generalinis direktorius, LRT tarybos pirmininkas ir LRT tarybos nariai deklaruoja turtą bei viešuosius ir privačius interesus įstatymų nustatyta tvarka.
LRT įstatuose įtvirtinta, kad „Tarybos veikla yra vieša. Tarybos reglamento numatytais atvejais gali būti rengiami uždari Tarybos posėdžiai. Taip pat Tarybos posėdžiai yra uždari, kai tokį sprendimą priima Taryba paprasta balsų dauguma.“ Atsisakymo tiesiogiai transliuoti posėdžius priežastimi buvo maža auditorija, technologiniai trikdžiai. Buvo nuspręsta, kad yra kitų būdų informuoti visuomenę apie LRT tarybos darbą – pranešimai spaudai, viešai skelbiami posėdžių protokolai.
„Taip pat klausiame, kaip vyksta viešieji pirkimai. Kažkokiai laidai vyksta konkursas – kaip jis vyksta, kas ten atrenka, kas atrankos komisijoje ir panašiai – irgi tokia informacija ataskaitoje nėra pateikiama. Kaip naudojami resursai irgi labai svarbu, nes žinome, kad LRT sudarinėja sutartis su prodiuserinėmis įmonėmis, rengiamos laidos ir panašiai, kaip naudojama kilnojamoji televizijos stotis, kaip naudojamos patalpos, ar yra nuomos mokestis? Ar LRT iš to uždirba? Tai irgi to atsakymo pasigendam, tad suformulavome tokius bendrus klausimus“, – teiravosi A. Nekrošius.
LRT taryba atsakė, kad LRT televizijos ir radijo programų sukūrimo ir jų parengimo transliuoti paslaugos perkamos vadovaujantis vyriausybės nutarimu, o ne Viešųjų pirkimų įstatymu.
Parlamentarai taip pat klausė, ar 2013–2017 metais yra pasirašytų sutarčių su prodiuserinėmis kompanijomis, kurios nėra dalyvavusios LRT viešuose konkursuose. Taip pat – ar būta atvejų, kad su pirkimus laimėjusiomis įmonėmis nebuvo pasirašytos sutartys. LRT tarybos buvo prašoma nurodyti, kokios prodiuserinės kompanijos rengia naujojo 2017 metų rudens LRT sezono projektus ir kokiu būdu jos buvo atrinktos.
LRT taryba į šį klausimą atsakė, kad minėtu laikotarpiu LRT yra pasirašytų sutarčių dėl programų rengimo su prodiuserinėmis įmonėmis, kurios nėra dalyvavusios programų konkursuose, tačiau sutartys pasirašytos vadovaujantis minėtuoju vyriausybės nutarimu.
Atsakant parlamentarams nurodomos sumos, skiriamos atskirų LRT radijo ir televizijos kanalų programų turiniui. Taip pat nurodoma, kiek lėšų buvo skirta nepriklausomų prodiuserinių kompanijų programų turiniui įsigyti.
LRT taryba atsakė, jog trijų radijo stočių (LRT RADIJO, LRT KLASIKOS, LRT OPUS) programų turiniui įsigyti per 2016 m. buvo skirta 1 mln. 4 tūkst. Eur, iš prodiuserinių kompanijų nė viena programa (laida) nebuvo įsigyta. Trijų TV kanalų (LRT HD, LRT HD KULTŪROS, LRT LITUANICOS) programų turiniui įsigyti per 2016 m. iš viso buvo panaudota 12 mln. 489 tūkst. Eur, iš jų 6 mln. 788 tūkst. Eur (įskaitant PVM) buvo skirta turiniui iš nepriklausomų prodiuserinių kompanijų programų įsigyti.
Taryba akcentavo, kad Europos Sąjungos teisės aktai skatina transliuotojus skirti ne mažiau kaip 10 procentų savo programų biudžeto nepriklausomų prodiuserių kuriamam turiniui įsigyti.
Taryba atsakymuose pateikia, kad visos LRT radijo programos yra rengiamos savo resursais, prodiuserinės įmonės ir prodiuseriai nepasitelkiami.
LRT taryba rašte Seimo nariams nurodo, kad 2016 m. LRT savo jėgomis rengė 22 pavadinimų programas (laidas) ir tai sudarė 54,1 proc. visos transliuotos originalios produkcijos per savaitę. Bendradarbiaudama su nepriklausomais prodiuseriais, LRT rengė ir transliavo dar 17 pavadinimų programas (laidas), kurios sudarė 30,4 proc. originalios programos. Tik nepriklausomų prodiuserių rengiama programa sudarė 15,5 proc. LRT televizijos transliuotos originalios produkcijos (15 programų (laidų)).
Atsakymuose parlamentarams pateikta programų sąmatų rengimo tvarka, įvairūs kiti su tuo susiję dokumentai.
LRT – valstybės biudžeto lėšomis finansuojama žiniasklaidos grupė Lietuvoje, jungianti 3 televizijos ir 3 radijo kanalus bei interneto portalą. Iš viso LRT dirba 555 darbuotojai.
LRT taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Keturis narius šešeriems metams skiria prezidentė, keturis narius ketveriems metams skiria Seimas, dar keturis narius skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
Su Seimui pateiktais LRT tarybos atsakymais galite susipažinti čia:
http://www.lrt.lt/userfiles/files/Atsakymas-LR-Seimui.pdf