Susitikimas vyks tvyrant įtampai dėl Rusijos, kurią Vakarai kaltina dalyje šių valstybių kurstant neramumus, ir ryškėjant kai kurių šalių nusivylimui dėl to, kad ES nepasiūlo joms narystės perspektyvos.
Viršūnių susitikimo baigiamojoje deklaracijoje planuojama pripažinti asociacijos susitarimus su ES pasirašiusių Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos „europinius siekius ir europinį pasirinkimą“.
Be to, viršūnių susitikime turėtų išryškėti skirtis tarp jų ir likusių programos valstybių – Baltarusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano, tačiau ES ir toliau nepasiduoda raginimams aiškiai pasakyti, kad asociacijos susitarimus turinčios šalys kažkada galės įstoti į Bendriją.
Kai kuriems Rytų partnerystės programos entuziastams taip pat nerimą kelia Ukrainos pareigūnų užuominos, kad jie norėtų su ES bendradarbiauti dvišaliu pagrindu, o ne daryti tai ir kitas rytines kaimynes apimančios programos rėmuose.
Į Ukrainos draugų grupę susivieniję aukšti Vakarų pareigūnai susitikimo išvakarėse perspėjo, kad ES atsisakymas suteikti narystės perspektyvą skatina nusivylimą Rytų Europoje.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas sako, jog santūrią ES šalių poziciją gali lemti kai kurių Vyriausybių reakcija į piliečių įtarumą Rytų Europos šalių atžvilgiu, o vienas tokio skeptiškumo pavyzdžių yra Olandijos rinkėjų sprendimas 2016 metų referendume atmesti pirmą mėginimą ratifikuoti asociacijos su Ukraina sutartį.
Ji galiausiai buvo ratifikuota dokumente atsiradus prierašui, kad asociacijos sutartis nereiškia, jog Ukraina įgauna kandidatės į ES statusą.
Pasak eksperto, kita ES santūrumo priežastis – vangiai įgyvendinamos reformos.
„Kiek bevyktų diskusija dėl to, ar stiklinė pusiau tuščia ar pusiau pilna, kalbant apie reformų pažangą, bet jos nėra tokios, kokios buvo Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kai jos rengėsi stoti į ES“, – BNS sakė politologas.
Astravas ir „Maršalo planas“ Ukrainai
Lietuvos pareigūnai artėjančiame susitikime sieks dar kartą atkreipti dėmesį į, anot jos, nesaugiai statomą Astravo atominę elektrinę ir tikisi, jog baigiamojoje deklaracijoje Rytų partnerystės šalys bus paragintos gerbti tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkos apsaugos standartus.
Susitikimo išvakarėse europarlamentaras Petras Auštrevičius pranešė apie penktadienį prie Europos Parlamento būstinės Briuselyje turinčią įvykti pilietinę akciją, kuria bus reiškiamas protestas prieš elektrinės Astrave statybas. Tuo pačiu metu panaši akcija bus rengiama ir Vilniuje.
Baltarusijai Rytų partnerystės viršūnių susitikime atstovaus užsienio reikalų ministras, nors kvietimą atvykti buvo gavęs ir prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Kai kurie Lietuvos politikai ir Kijevas anksčiau tikėjosi, kad susitikimo metu bus uždega žalia šviesa ES rengti naują finansinės paramos Ukrainai planą, tačiau šios idėjos tikriausiai bus atsisakyta, teigia diplomatai.
Be to, baigiamojoje susitikimo deklaracijoje neplanuojama minėti Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, Gruzijoje ar kitose Rytų partnerystės šalyse, jos projekte šiuo metu numatytas raginimas „atnaujinti pastangas skatinti regiono konfliktų taikius sprendinius“.
Pasak politologo R. Vilpišausko, ES nenori didinti įtampos santykiuose su Maskva, kurie ir taip paaštrėjo dėl Rusijai paskelbtų sankcijų po jos veiksmų Ukrainoje.
„Rusijos įtaka Rytų partnerystės susitikimams pastebima jau seniai, bet pastaraisiais metais ji yra ypač išryškėjusi“, – teigė jis.
Susitikime ES taip pat ketina išskirti kelias dešimtis bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalimis sričių, pradedant energetika ir tarptinklinio ryšio barjerų panaikinimu bei baigiant infrastruktūros plėtra.
„Norint palaikyti bendradarbiavimo procesą ir dėmesį tarpusavio ryšiams bei nenuvilti Rytų partnerystės šalių visuomenių ir belieka toks techninis, pragmatinis bendradarbiavimas, šalinant kliūtis tarp ES ir Rytų partnerystės programos šalių gyventojų ar verslo“, – sakė R. Vilpišauskas.
„Tokie ir bus pagrindiniai šito susitikimo momentai: pragmatizmas ir orientacija į priimtų sprendimų įgyvendinimą, diferenciacija ir sektorinis bendradarbiavimas“, – pridūrė ekspertas.