„Jeigu finansavimas sustotų ties 2 proc. BVP, tikrai visuotinis šaukimas mums nebūtų pavežamas. Tai būtų per didelė našta“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.
Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė savo programos įgyvendinimo plane buvo numačiusi iki šių metų pabaigos įvertinti galimybes Lietuvoje įvesti visuotinę karo prievolę.
Lietuva pirmą kartą 2 proc. BVP gynybai ribą turėtų pasiekti kitais metais, tačiau dalis politikų abejoja, ar krašto apsaugos finansavimas turėtų augti toliau.
Vis dėlto R. Karoblis ragina toliau didinti gynybos biudžetą, jis kitąmet sieks 873 mln. eurų. Pasak jo, tai reikalinga dėl Rusijos kaimynystės ir dėl to, kad krašto apsauga ilgą laiką buvo nepakankamai finansuojama.
„Tai yra grindys, tai yra minimumas. Tikrai turime siekti, kad finansavimas būtų didesnis“, – sakė ministras.
Anksčiau pareigūnai skelbė, kad visuotinio šaukimo atveju į kariuomenę kasmet po mokyklos būtų kviečiami 6 - 7 tūkstančiai karo prievolininkų, neįskaitant merginų.
Dalinė karo prievolė po septynerių metų pertraukos buvo grąžinta 2015-aisiais, išaugus nerimui dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
Kitąmet į kariuomenę turėtų būti pašaukti 3800 prievolininkų, tai yra trim šimtais daugiau karių nei šiemet.
Gynybos pareigūnai prognozuoja, kad daliai jaunuolių jau atitarnavus ginkluotosiose pareigose ir augant šauktinių skaičiui kariuomenei kitąmet gali nebeužtekti vadinamųjų „šauktinių savanorių“.