Pakrantės apsaugos juostoje auga krūmai
DELFI jau rašė, kad Druskininkuose apsilankę žurnalistai pastebėjo, kad šonuose tarp Vijūnėlės dvaro auga dekoratyviniai krūmai, kurie iš abiejų pusių trukdo laisvai judėti Vijūnėlės tvenkinio pakrante. Specialiai pakrantės apsaugos juostoje pasodinti ir kruopščiai prižiūrimi krūmai jau gerokai suaugę, todėl norint įveikti netikėtą kliūtį reikia įdėti nemažai pastangų.
Svarbu tai, kad vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje draudžiama sodinti želdinius. Toks draudimas numatytas Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnyje: „Pakrantėje 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto (esant vidutiniam vandens lygiui) negali būti tveriamos tvoros, kitais statiniais, įrenginiais ar įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudoma pakrante eiti asmenims.“
Apie galimus pažeidimus lapkričio mėnesį DELFI pranešė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams. Po kelių dienų gautas departamento vadovo Stasio Vanago atsakymas, kad bus pradėtas patikrinimas.
Aplinkosaugininkai pažeidimų nenustatė
Tačiau galiausiai buvo gautas departamento vadovo raštas, kuriame teigiama, kad aplinkosaugininkai jokių priekaištų Vijūnėlės dvaro savininkams Žilvinui ir Zinai Poviloniams neturi.
Rašte aiškinama, kad teritorijoje yra nustatyta 5 metrų pločio nuo Vijūnėlės tvenkinio kranto šlaito briaunos paviršinio vandens telkinio apsaugos juosta.
Tačiau čia pat pažymima, kad pakrantės apsaugos juostą leido apsodinti Druskininkų savivaldybė: „Pažymėtina, kad želdiniai įveisti Vijūnėlės tvenkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje, Turistų g. 13, Druskininkuose, pagal su Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi 2014-03-14 suderintą Želdinių sodinimo Turistų g. 13, Druskininkuose, schemą. Tą patvirtina ir Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos komisijos 2015-08-28 patikrinimo aktas.“
Taip pat S. Vanago pasirašytame rašte aiškinama, kad aplinkosaugininkai nefiksavo pažeidimo, nes šalia taip vadinamojo dvaro esą yra išminti takeliai ir visi norintys gali praeiti.
„2017-11-08 patikrinimo metu nustatyta, kad Vijūnėlės tvenkinio pakrantės apsaugos juostoje, Turistų g. 13, Druskininkuose, nesimetriškai, t. y. nesudarydami gyvatvorės, yra pasodinti želdiniai: dekoratyviniai krūmai, pušelės. Tarp želdinių yra aiškiai išminti apie 70-100 cm pločio takai, kuriais galima nekliudomai praeiti pakrante. Kai kurie krūmai turi genėjimo požymių. Želdiniai įveisti 2015 metais. Naujai įveistų želdinių nenustatyta. Patikrinimo metu tarp želdinių išmintais takais praeita be kliūčių, aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta“, - rašte dėsto Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas.
Aplinkos ministeriją sudomino aplinkosaugininkų sprendimas
DELFI kreipėsi į aplinkos viceministrą Martyną Norbutą, kad jis pakomentuotų, kodėl Druskininkuose nebaudžiama už pakrantės apsaugos juostos apsodinimą, kai likusioje Lietuvoje aplinkosaugininkai už tai dalija baudas.
Jis aiškino, kad jam Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pozicija kelia abejonių. Be to, viceministras pridėjo, kad Aplinkos ministerija savo ruožtu pasidomės šia situacija ir galbūt situacija prie Vijūnėlės dvaro esančioje pakrantės apsaugos juostoje bus įvertinta iš naujo.
„Man yra labai keistas toks atsakymas, aš tikrai nesuprantu, kuo jis grįstas. Nes iš esmės į visus galimus pranešimus apie pažeidimus turi būti reaguojama. Bet man reikia pasidomėti. (…) Iš pirmo žvilgsnio atrodo keistai. Aš būtinai užklausiu, kokiais argumentais remtasi“, - aiškino M. Norbutas.
DELFI primena, kad šį rudenį dėl aplinkosaugininkų aplaidumo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas jau šventė pergalę teisme. Alytaus aplinkosaugininkų reikalavimą atitaisyti padarytą žalą gamtai teismui apskundęs R. Malinauskas sulaukė sėkmės – Kauno apygardos administracinis teismas (KAAT) visiškai tenkino Druskininkų mero skundą. Visa tai – dėl pačių aplinkosaugininkų aplaidumo pildant dokumentus.
Druskininkų meras dalį upelio užvertė akmenimis ir, kaip pripažino aplinkosaugininkai, padarė aplinkosauginį pažeidimą bei pakeitė upelio vagą. R. Malinauskui birželio mėnesį buvo surašytas privalomasis nurodymas, pagal kurį Druskininkų meras turėjo atstatyti buvusią Ratnyčios upės kranto liniją bei natūralią upės vagą. Druskininkų meras neskubėjo rinkti akmenis iš upės – aplinkosaugininkų sprendimą ir nurodymą jis apskundė teismui.
Vijūnėlės dvare - sujudimas
Be to, DELFI pavyko užfiksuoti kitą įdomią detalę. Artėjant terminui, kada privalo būti įvykdytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl Vijūnėlės dvaro Druskininkuose griovimo, ten pastebimas sujudimas – vakarais lankosi svečiai, languose dega šviesa.
Savaitgalį po Druskininkų Vijūnėlės parką vaikštinėję poilsiautojai pranešė matę ten apsilankiusį žmogų, labai panašų į kurorto merą R. Malinauską, o pakrantėje gyvenantys kaimynai – šviesas pastato pirmojo ir antrojo aukšto languose.
„Tikimės, kad kokie kaimynai apsigyveno, o ne kokie vandalai griovikai“, – sakė druskininkietė, nepanorusi, kad jos pavardė būtų minima straipsnyje.
Pirmadienio vakarą, temstant, Vijūnėlės dvare taip pat degė šviesa, matėsi viduje vaikštančių žmonių siluetai, o pastato kieme stovėjo automobilis „Subaru Legacy“. Kokių nors išorinių požymių, kad statinys jau būtų ardomas, pastebėti nepavyko.
Vijūnėlės dvaro skandalas įtraukė daugybę aukštų politikų. 600 kvadratinių metrų ploto pastatas priklauso kauniečiui ginklais prekiaujančiam verslininkui Žilvinui Poviloniui, tačiau Druskininkų savivaldybės meras R. Malinauskas dėjo didžiules pastangas, kad pastatas būtų įteisintas.
Šių metų birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo per šešis mėnesius yra įpareigojama nugriauti šį pastatą.
Druskininkų savivaldybė spalį gavo Vijūnėlės dvaro savininkui Ž. Poviloniui atstovaujančių advokatų raštą, kuriame prašoma spręsti dėl lėšų pastato griovimo darbams skyrimo ir žalos atlyginimo – iš viso 1 mln. 332 tūkst. eurų.