Taip galvojo ir ilgametė pedagogė, kuriai Savivaldybė čia suteikė socialinį būstą. Tik po kurio laiko moteris atsitokėjo, kur įsikūrė. Pasirodo, čia esantys butai nėra pritaikyti gyventi šaltuoju metų laiku.
Pagalbos nesulaukė
Apie prastą gyvenimą, nežmoniškas sąlygas palangiškė dar pavasarį ryžosi išsakyti vietos politikams – žengė į Tarybos posėdžių salės tribūną. „Jeigu jūs pamatytumėt, kaip gyvenu, išsigąstumėte“, – tąsyk su ašaromis akyse ir springstančiu balsu iš tribūnos sakė Regina M. (vardas ir pavardė pakeisti, redakcijai žinomi – aut.past.). Tąkart moteris sakė, jog atėjo pagalbos prašyti nenoromis, o nevilties genama. „Vyras miręs jau keleri metai, bet dabar nelaimė atsitiko ir sūnui. Aš pati visą gyvenimą dirbau pedagoge, esu įgijusi du aukštojo išsilavinimo diplomus, sūnus taip pat baigęs Vilniaus universitetą, bet niekas į tai neatsižvelgia. Gyvename lyg „bomžai“, o juk nebe karo metai – dvidešimt septyneri metai kaip esame laisvi, – sakydama, kad socialinis būstas jai suteiktas pačiame kurorto centre, bet be jokių komunikacijų, grindė baisią savo gyvenimo kasdienybę buvusi pedagogė.
Tąsyk buvo balandžio mėnesio paskutinės dienos. Miesto meras Šarūnas Vaitkus paprašė administracijos dėmesio – suteikti moteriai normalias gyvenimo sąlygas, galbūt skirti ir socialinių išmokų.
Šiomis dienomis sutikta palangiškė pasiguodė, kad niekas nuo to laiko nepasikeitė. Tik dar labiau pablogėjo. „Esu užsirašiusi į priėmimą pas merą. Tikiu, kad jis yra geras žmogus – galbūt mane išgirs, supras, kokioje situacijoje atsidūriau. Gal bent kažkas padės, nes toliau taip gyventi nebegaliu“, – neslėpė širdgėlos Regina M.
Tas pats ir kitiems
Pasirodo, po to, kai balandžio pabaigoje palangiškė nutarė apeliuoti į Tarybos narių sąžinę, jai pačiai sveikata pablogėjo tiek, jog teko atsidurti ligoninėje. Ištiko insultas. Dabar moteris baiminasi, jog sveikata gali sušlubuoti ir dar kartą. Tą jai sako ir stebintys gydytojai. Priežastis – prastos gyvenimo sąlygos ir nuolatiniai išgyvenimai.
Kad Regina M. neišsigalvojo savo bėdos, paliudijo ir tame pačiame pastate įsikūrę kito socialinio būsto gyventojai. Jauna pora gali pasidžiaugti nebent tuo, kad turi vienas kitą ir glaudžia šalia savęs šuniuką. „Mano butas – vienas didžiausių. Savivaldybė jį mums skyrė, kad galėtume patys auginti dabar globos namuose esančius vaikus. Bet pažiūrėkit, kokiomis sąlygomis čia gyvename: nei vandens, nei šildymo, viskas supeliję. Ar tai ne pasityčiojimas? Kas tokiame bute galėtų vaikus auginti?“ – rodydamas į supančius pelėsius kalbėjo daugiavaikis tėvas.
Jo bute pūpso didžiulis radiatorius, o vamzdžiai veda į... niekur. Pasirodo, jie yra nupjauti. Kodėl? Vyras tik pagūžčioja pečiais. Tad nenuostabu, kad jis kambaryje stovi lyg gatvėje – su lauko drabužiais, o pati apsirengusi lindi po patalais.
Šildymas nepadeda
Regina M. savąjį butą bando šildyti elektra. Tačiau atrodo, kad tas brangiai atsieinantis gėris dar labiau kaupia drėgmę – juk gretimi kambariai žiemą negyvenami, nešildomi, virš galvos – plokščias stogas, už lango, pro kurį atsiveria vaizdas į centrinę miesto aikštę ir katalikų bažnyčią, – šlapiuojanti siena. Inteligentiška moteris bando lopyti savo gyvenamąjį būstą kaip įmano: grindis išklojo laminatu, sienas išklijavo tapetais, lubas – putų plokštėmis.
Panašu, kad visos šios medžiagos ėmė dar labiau kaupti drėgmę ir pelėsį. Regina M. sako, kad tapetai paprasčiausiai nebesilaiko ant sienų – krenta. Greit nukris ir lubos, kurios pastaruoju metu yra ne tik padengtos pelėsiu, o ir išsideformavusios ties siūlėmis. O juk Regina, kaip ir kalbintas jos kaimynas, čia įsikūrė maždaug prieš dvejus metus. Tik viena investavo į socialinį būstą, o kitas – ne. Vyriškis sakė padaręs priešingai: nuplėšė kambaryje buvusius tapetus ir tikėjosi, kad po to sienos ims „kvėpuoti“, nebepelys, bet kur tau. Abu kaimynai sutaria vienu klausimu – pastatą būtina kuo skubiau gelbėti: galbūt šiltinti iš išorės, gal įvesti šildymą. Bet gyventi šaltuoju metų laiku tokiame socialiniame būste, tikina palangiškiai, paprasčiausiai neįmanoma.
Vonia be vandens
Dar balandžio mėnesį Regina M. kalbėjo, jog ji vaikšto į tualetą prie katalikų bažnyčios, o maistui vandenį perka. Vanduo ir išvietė, pasirodo yra tame pačiame bendrabučio tipo pastate, kur ji gavo būstą. Tačiau vasaromis čia atsiranda kita bėda – pastate (ir net išvietės patalpoje) apsigyvena benamiai ir šiaip ne itin aukštos moralės prašalaičiai. O ir ilgi koridoriai čia nėra apšviesti.
Tad reikalui prispyrus vaikštinėti jais tikrai nėra jauku. O ir koks gali būti jaukumas, jeigu bendrąsias patalpas tebežymi rusiški užrašai ir dar nuo sovietmečio neremontuotos sienos. „Kaip prisileidžiat į vonią vandens, jeigu nėra kranų“, – teiraujuosi Reginos M. Palangiškė be žodžių atranda būdą, kaip paleisti vandenį ir tik tada pastebiu, kad čia nėra maišytuvo. „O kaip sureguliuoti, kur šiltas, kur šaltas vanduo“, – klausiu ir nė nepastebiu, kad čia kabo tik vienas vamzdis. „Karšto vandens čia nėra – kiekvienas gyventojas jį pasikaitina namuose, atsineša, susipila į vonią ir prisileidžia kažkiek šalto, jog galėtų apsiprausti“, – gyvenimą tarsi karo lauke nusako daugiau nei trisdešimt metų mokytojavusi moteris.
Baiminasi dėl poveikio sveikatai
„Gydytojų teigimu, pelėsiai, drėgmė tik blogina mano poinsultinę situaciją ir bet kada insultas gali trenkti iš naujo, – susijaudinusi kalba Regina M. – Negana tos ligos, ėmė mausti sąnarius. Jaučiu tarsi „sukinėtų“ juos, o kai kurie jau ir vizualiai yra padidėję. Šeimos gydytoja sako, kad tai irgi gali būti drėgmės padarinys“.
Moteris mūsų susitikimo dieną kaip tik grįžinėjo iš gydytojos priėmimo, nešėsi siuntimą konsultacijai pas kitus medikus, turėjo nebetinkamų dėl pelėsio vartoti vaistų. „Jie visi minkšti. Gydytojai nunešiau parodyti, sakė jokiu būdu jų nebegerti. Juk po insulto man skirti preparatai nėra šiaip „angliukai“, – pastebėjo palangiškė.
Drėgmė Reginos M. gyvenamajame kambaryje yra ne tik matoma, o ir jaučiama bei užuodžiama. Čia pelija viskas: nuo drabužių, baldų iki augalų. Palangiškė dėkoja geradariams, kurie laiks nuo laiko jai parūpina naujų rakandų, nes senuosius tenka išmesti.
„Guodžia jus tik vienas vaizdas, kurį matote pro langus“, – tariu priėjusi prie sodriai aprasojusio Reginos buto lango. Tiesą sakant, dar niekad neteko matyti, kad net ant palangės laikoma orchidėja būtų apipelijusi. Ir jeigu net augalas su tokiu drėgmės kiekiu nebesusitvarko, kyla klausimas, kaip tai pakelia žmogaus organizmas?
Medikai nekomentuoja
Palangos poliklinikos gydytojai, pas kuriuos lankosi pelėsių apsuptyje gyvenanti palangiškė, komentuoti situaciją atsisakė. Atsakymo į raštu pateiktus klausimus nepateikė ir Visuomenės sveikatos specialistai.
Kadangi Reginos M. gyvenamasis būstas yra socialinis, tai yra patalpos priklauso Savivaldybei, atsakymo ieškome Savivaldybės ūkio ir turto skyriuje. Pastarojo vyriausioji specialistė Audrutė Keblienė sutiko paaiškinti situaciją. Paklausta, ar socialinį būstą jau gavę asmenys turi teisę į jo sąlygų pagerinimą, pašnekovė atsakė raštu: parašė, kad siekiantys gyvenamojo būsto sąlygų pagerinimo privalo iš naujo teikti prašymą Savivaldybei ir yra įrašomi į atskirą socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į sąlygų pagerinimą, sąrašą. Šie sąrašai yra sudaromi pagal prašymo užregistravimo datą ir laiką. Žinoma, pirmiausia įvertinama, ar prašytojų pretenzijos yra pagrįstos. Atsižvelgiant į nuomininkų skundus, būsto patalpose gali būti atliktas patikrinimas, kurio rezultatai surašomi faktinių aplinkybių gyvenamosiose patalpose akte.
Be to, anot A.Keblienės, Savivaldybėje yra sudaryta socialinio būsto skyrimo gyventojams klausimams nagrinėti komisija, kuri prašymus dėl socialinio būsto nuomos išnagrinėja, o sprendimą, atsižvelgiant į komisijos rekomendacijas, priima administracijos direktorius. Dar specialistė priminė, kad prieš išsinuomojant būstą „piliečiai susipažįsta su patalpų būkle, tad skundų dėl patalpų būklės Savivaldybė sulaukia retai. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal sudarytas Socialinio būsto nuomos sutartis, būsto einamąjį remontą nuomininkas privalo atlikti savo lėšomis.
Pastato bendro naudojimo objektų remonto darbus atlieka daugiabučių gyvenamųjų namų, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, o už bendrojo naudojimo patalpų, komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, funkcionavimą, priežiūrą ir remonto darbus apmoka Savivaldybė“.
Nusiskundimų negavo
Minimo daugiabučio laiptinėje kabo skelbimas, jog kilus klausimams derėtų susisiekti su namo administratoriumi, bendrove „Palangos butų ūkis“. Jos direktorė Jurgita Trinskienė paaiškino, kad įmonė gyventojų skundų dėl teikiamų namo priežiūros paslaugų iki šiol nėra sulaukusi.
„Pažymėtina, kad gyvenamųjų patalpų pritaikymu gyventi nuolat turi rūpintis turto savininkai. Šiuo atveju, gyvenamosios patalpos priklauso Palangos miesto savivaldybei, o gyventoja, kuri kreipiasi dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, šias patalpas iš savivaldybės nuomojasi. Esant gyventojos nusiskundimui dėl besiskverbiančio šalčio per nesandarų kambario langą, buvo kreiptasi į kambario savininką – savivaldybę, kad ši suremontuotų jai priklausantį turtą, – taip pat raštu pateiktame atsakyme teigia namo administratoriaus vadovė. – Minimas pastatas yra komercinės paskirties, kuriame įsikūręs prekybos centras, kavinės, parduotuvės, boulingo klubas. Šiame pastate yra įrengtos ir gyvenamosios patalpos, iš viso 28 kambariai, kurie yra bendrabučio tipo ir yra pritaikyti gyventi vasaros sezono metu.
Centralizuota šildymo sistema šio pastato bendro naudojimo patalpose ir gyventojų kambariuose nebuvo suprojektuota, todėl šildymo įrenginiai gyvenamojoje zonoje nėra sumontuoti. Pastate tiekiamas tik šaltas vanduo ir tik bendro naudojimo tualetuose bei prausyklose. Gyventojų kambariuose sanitariniai mazgai neįrengti, nes patalpos tam nepritaikytos. Atsižvelgiant į tai, kad minimos patalpos nėra šildomos, neužtikrinamas tinkamas vėdinimas, jose kaupiasi drėgmė, ima veistis pelėsis“.
Viskas savininkų rankose?
Daugiabučio administratoriui, pasak J.Trinskienės, yra žinoma, jog šaltuoju metų laiku nuolat gyvenami yra trys-keturi kambariai. Tad šildymą kiekvienas gyventojas renkasi individualiai: dažniausiai šildosi elektros prietaisais.
Daugiabučio administratoriui, pasak J.Trinskienės, yra žinoma, jog šaltuoju metų laiku nuolat gyvenami yra trys-keturi kambariai. Tad šildymą kiekvienas gyventojas renkasi individualiai: dažniausiai šildosi elektros prietaisais.
Paklausta apie galimybę pastatą atnaujinti (modernizuoti, renovuoti) pašnekovė paaiškino, jog dėl komercinės statinio paskirties jis negali būti įtrauktas į daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo programą. Tačiau toks klausimas buvęs svarstytas šių metų vasarį, gyventojų susirinkime. „Tačiau pageidavimo renovuoti pastatą patalpų bendrasavininkiai neišreiškė. Deja, namo administratorius tokiais atvejais neturi sprendimų priėmimo galios – namo renovacija gali būti patvirtinta tik esant daugumos pastato bendrasavininkių sutikimui, o organizuojama esant jų iniciatyvai bei lėšoms“, – paaiškino J.Trinskienė.
Taip pat UAB „Palangos butų ūkis“ direktorė patikino, jog neseniai yra atlikta namo techninė apžiūra. „Nustatėme tam tikrus įtrūkimus namo pietinės pusės sienoje, tad artimiausiu metu organizuosime patalpų savininkų apklausą ir siūlysime minėtą sieną remontuoti“.