Tai pirmadienį DELFI patvirtino viena įtakingiausių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
“Tai, kad (Tarnyba – red.) galimai netinkamai ir nepakankamai kontroliavo ilgus metus galiojusią receptinių vaistų pardavimo tvarką, reikalauja peržiūrėti klausimą, ar tokios tarnybos vadovas tinkamai vykdė savo pareigas”, - DELFI teigė A. Širinskienė.
Seimo narė leido suprasti, kad nepakankama vaistinių priežiūros kontrolė leido situacijai subręsti iki tokios situacijos, kai vaistininkai, užuot pirkėjams pasiūlę alternatyvų receptiniam medikamentą, ėmė reikalauti receptų visiems parduodamiems receptiniams vaistams.
Pats VVKT višininkas G. Barcys DELFI teigė nesijaučiantis kaltas dėl blogai atliekamų pareigų.
Atvirkščiai – tikina, esą pati Sveikatos apsaugos ministerija ir net Seimas ilgus metus vilkino įstatymo pataisas, įteisinančias kontrolinius pirkimus vaistinėse.
“Nesijaučiu kaltas. Būtent mūsų tarnyba dar 2014-ais metais siūlėme įvesti ir įstatymu reglamentuoti minėtus kontrolinius pirkimus vaistinėse, nes tai matėme kaip vieną iš efektyviausių ir mažiausiai sąnaudų valstybėje pareikalausiančių priemonių, kaip apsaugoti pacientų teises ir piniginę nuo vaistinių galimo piktnaudžiavimo parduodant medikamentus. Tačiau iki 2017-ųjų metų vasaros toks mūsų prašymas vis būdavo atmetamas ir arba nepriimamas, arba jo svarstymas atidedamas”, - sakė G. Barcys.
Pasak VVKT vadovo, per metus Lietuvoje parduodama 72 milijonai vaistų pakuočių. Iš jų apie 50 milijonų (65 proc.) pakuočių sudaro receptiniai vaistai.
“Esmė yra ta, kad iki šiol nebuvo reglamentuota, kad vaistinės privalo saugoti visus išrašytų medikamentų receptus – apskaita ir saugojimas buvo privalomas tik antibiotikams, psichotropiniams bei narkotiniams medikamentams išrašyti receptai. Vaistinės dabar, be abejonės, gal kiek piktnaudžiauja reikalaudamos receptų, užuot pasiūlę analogiško veikimo nereceptinius medikamentus”, - teigė VVKT viršininkas G. Barcys.
Vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) tvarka yra tvirtinama sveikatos ministro įsakymu.
Pirmą kartą tokia tvarka patvirtinta 2002-ųjų metų kovo 8 dieną tuometinio sveikatos apsaugos ministro Konstantino Romualdo Dobrovolsko įsakymu.
2016-ųjų metų lapkritį ši tvarka buvo liberalizuota ir teisę išrašyti kai kuriais atvejais receptus įgavo ir patys vaistininkai.
Toks įsakymas buvo pasirašytas dar nepradėjus dirbti naujai išrinktai Vyriausybei, 2016-ųjų metų lapkričio 8-ą dieną.
Jį pasirašė tuomet sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs tuometinis Ūkio ministras Evaldas Gustas.
2017-ųjų metų lapkričio 17-ą dieną sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsakymu dar kartą pakeitė minėtą tvarką.
Dabar tam tikrų receptinių vaistinių preparatų paciento pageidaujamą vaistinio preparato kiekį, bet ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo laikotarpiui, be recepto leidžiama parduoti vieną kartą prieš sveikatos priežiūros specialistui pakartotinai juos paskiriant.