„Tai yra nenormali tvarka, kada ministras teigė siūlymą ir Seimas pritarė daugumos balsais, kad būtų įvesti slapti agentai vaistinėms, tai čia jau buvo padaryta didžiulė klaida ir grįžimas į sovietmetį. Aš buvau nuėjęs, aplankiau kelias vaistines, tai viena vaistininkė man pateikė sąrašą, ir ji sako: šiandien verkiau aštuonis kartus. Žmonės negavo 8 pavadinimų vaistų, ir mus barė, rėkė, ir aš verkiau, ir mane pakeitė kita darbuotoja, nes nesusilaikiau“, - pasakojo A. Matulas.
Pasak parlamentaro, vaistininkės pateiktas sąrašas iš esmės atitinka sąrašą populiariausių vaistų, dėl kurių dabar pradėta prašyti recepto.
„Kitas dalykas, kad vaistininkai sako: kad man dabar kiekviename žmoguje vaidenasi, kad tai yra slaptas agentas, atėjęs mus tikrinti, ir jeigu vaistininkai parduos receptinį vaistą be recepto, ką anksčiau darė, tai jiems bus skirta 200 eurų bauda“, - sakė A. Matulas.
Jo vertinimu, yra absurdiška, kad paprasčiausi vaistai, kurie yra reikalingi žmogui, parduodami su receptu.
„Yra daugybė situacijų, kada žmogui baigiasi vaistai, nepakliūna pas medikus, eilė – du-trys mėnesiai, ir vaistininkai gelbėdavo jį. Mes deklaruojame, kad mažinsime eiles. Tačiau šiuo atveju eilės tik bus didinamos. Iš esmės reikia nuimti daugybę reikalavimų gydytojams siųsti pagal nustatytą laiką, išrašyti receptą tik po gydytojo konsultacijos. Nuėmus tokius reikalavimus eilės pas medikus jau sumažėtų 15-20 procentų“, - sakė A. Matulas.
Jo manymu, dabartinei problemai spręsti būtini greiti veiksmai.
„Ministras savo įsakymu turi teisę parašyti, kad vieni ar kiti vaistai, tokį laiką, tokia dozė, leidžiama suteikti be receptų“, - sakė A. Matulas.
Sako, kad daugeliui yra nereceptinių alternatyvų
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paaiškino, kad gamintojas, registruodamas vaistą, nurodo, koks tas vaistas bus.
„Logika, apsisprendžiant dėl ko vienas ar kitas preparatas bus ar nebus receptinis, yra tokia pati visose Europos Sąjungos valstybėse. Yra keletas kriterijų: pavyzdžiui, intraveniniai preparatai, didelės dozės arba tokie, kurių vartojimas be gydytojo paskyrimo gali sukelti kažkokių reikšmingų sveikatos sutrikimų“, - sakė A. Veryga.
Pasak ministro, tvarka nebuvo pakeista, ji yra tokia pati, kaip ir galiojo anksčiau.
„Gal dažniau atsitinka ne taip, kad receptinis vaistas tampa nereceptiniu. Kiek žinau, būna daugiau tokių atvejų, kai nereceptiniai vaistai tampa receptiniais, nes juos vartojant ilgesnį laiką paaiškėja tam tikrų rizikų, ir tada jie gali patapti receptiniais“, - sakė A. Veryga.
Ministras nebuvo linkęs komentuoti kiekvieno atvejo, kokia logika vadovaujantis atskiri preparatai buvo padaryti receptiniais.
„Dėl žuvų taukų galiu tik spėti, dėl vitamino D arba dar dėl kažko, ko galima perdozuoti, ypatingai, kai tai yra aliejiniai tirpalai, ta rizika tokiu atveju yra pakankamai didelė, ir, matyt, tie kurie registravo, tą riziką vertino. Gal yra kažkokie tyrimai atlikti. Matyt, ne visiems tiems preparatams reikalingi receptai, arba tai priklauso nuo dozės, koncentracijos“, - sakė A. Veryga.
Ministras ragino vaistininkus neerzinti žmonių, ir pažymėjo, kad daugeliu atveju galima rasti nereceptinę alternatyvą.
„Matyt, dėl kiekvieno vaisto reikia žiūrėti labai individualiai, užtai mes prašome vaistininkų žmonių neerzinti, nepiktinti jų, bet maksimaliai kantriai paaiškinti, nes daugumai atvejų galima rasti alternatyvą, kuri yra nereceptinė. Tai yra arba mažesnės dozuotės, arba mažesnė pakuotė, kas vėlgi yra saugiau“, - sakė A. Veryga.
Pasak ministro, jeigu nėra jokios alternatyvos, reiškia, tas vaistas tikrai turi būti skiriamas gydytojo.
„Žmonės to neturėtų priimti kaip kažkokios problemos, nes savigyda Lietuvoje yra labai paplitusi, ir tas kelia labai daug rizikų. Tai yra pačių pacientų saugumo labui. Aš suprantu, kad yra nepatogu eiti ir antibiotikus, ir psichotropus išsirašyti, bet tai yra daroma dėl paciento saugumo“, - sakė A. Veryga.
Ministras taip pat užsiminė, kad planuojama sukurti darbo grupę su šeimos gydytojais, ligonių kasomis, Farmacijos departamentu, kur būtų aptariamos galimybės įvesti šeimos gydytojų telefonines konsultacijas, kurių metu galima būtų pratęsti receptą kompensuojamiems arba nekompensuojamiems vaistams.
DELFI primena, kad vaistinės iš gyventojų receptų dėl receptinių vaistų pradėjo atidžiau prašyti po to, kai įsigaliojo tvarka leidžianti vaistines tikrinti slaptiems pirkėjams. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad receptinių vaistų nepadaugėjo.