Anot Prezidentės, melagingos naujienos prilygsta tam tikrai nekonvencinio karo rūšiai, kai kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis bandoma destabilizuoti padėtį, kelti nepasitikėjimą Europa ir atskirų šalių vyriausybėmis.
D. Grybauskaitė akcentavo, kad šios destabilizavimo priemonės išbandytos ne tik Baltijos šalyse ir pasienyje su Rusija, bet nuo jų nukentėjo ir Jungtinė Karalystė, Ispanija, Prancūzija, Vokietija.
„Prieš kokius penkerius metus tik mes apie tai kalbėjome. Tai į mus tuomet žiūrėdavo kreivai ir manydavo, kad mes persistengiame ir per daug viską sureikšminame“, - aiškino Prezidentė. Tačiau kartu pabrėžė tai, kad Europos supratimas, jog informacinės ir kibernetinės grėsmės yra realios, atsirado ne tiek dėl Lietuvos pastangų ir perspėjimų, kiek dėl realių Europos valstybių susidūrimų su šiomis grėsmėmis pastaruoju metu.
Anot Prezidentės, Lietuvos patyrimas informacinių karų ir melagingų žinių srautų kontekste yra reikalingas Europai. Europos valstybės, teigia D. Grybauskaitė, gali pasisemti reikalingos patirties, tvarkantis su įvairaus pobūdžio informacinėmis grėsmėmis.
„Dabar daugelis šalių žiūri į mus, mokosi iš mūsų ir mato kaip mes sugebame atlaikyti tą informacinę grėsmę. Noriu pasidžiaugti, mūsų žiniasklaidos pavyzdžiu, nes ji padeda kovoti su melagingomis žiniomis“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
