Taip įsitikinusi Seimo narė ir buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė.

DELFI TV laidoje „Gyvai“ politikė pasakojo, kuo skiriasi Gintauto Palucko vadovaujami ir nuo jų atskilę socialdemokratai, kodėl ji nepasirinko pastarųjų stovyklos, taip pat pristatė dvi idėjas Lietuvai.

Viena iš jų susijusi su rinkimų į Seimą sistema. Kaip žinoma, šiuo metu pusė mūsų šalies parlamentarų renkama vienmandatėse apygardose, balsuojant už pavienius kandidatus, o kita pusė – daugiamandatėje apygardoje, kai balsas atiduodamas už partijų sąrašus.

„Manau, kad mums reikėtų pakeisti rinkimų į Seimą sistemą, kuri dabar yra mišri – kartu yra ir proporcinė, ir mažoritarinė. <...> Ypatingai mane įkvepia Estijos pavyzdys. Į ją kartais ir su pavydu, ir su susižavėjimu žiūrime. Kartais net nesuprantam, kodėl estams sekasi geriau nei mums“, – svarstė R. Budbergytė.

Jos nuomone, iš dalies tai gali būti susiję su visiškai kitokia Estijos parlamentų rinkimų tvarka, kuri panaši ir į Suomijos.

„Ji yra proporcinė sistema su tuo preferenciniu balsavimu. Tai yra atvira sistema, iš dalies panaši į mūsų balsavimą daugiamandatėse apygardose, tik mums reikėtų atsisakyti balsavimo vienmandatėse apygardose“, – aiškino politikė.

Anot jos, į Lietuvos Seimą reikėtų rinkti tik tuos politikus, kurie yra partijų sąrašuose. Už pavienį kandidatą atskirai nebūtų galima balsuoti.

„Visa šalis būtų daugiamandatė apygarda. Iš tiesų balsuotų už tas partijas, kurios turi patrauklias asmenybes, patyrusius ir atsakingus politikus. Nepriklausomiems kandidatams būtų leidžiama dalyvauti rinkimuose, bet jų patekimas būtų šiek tiek ribojamas.

Nenoriu kritikuoti, nesakau, ar jų reikia, ar ne, sakau, kad tokia sistema leidžia parlamente turėti daugiau brandžių populiarių partijų, kurios nėra sukurtos tik vieniems rinkimams, vos ne kaip verslo projektas, kuris ateina, išeina ir nieko nesugeba padaryti Lietuvai, bet sugeba pasinaudoti visomis tomis galimybėmis, kurias duoda parlamentinė demokratinė, vos ne pasimėgauti Seimo nario gyvenimu“, – svarstė pašnekovė.

Jos įsitikinimu, taip išrinktas parlamentas dirbtų geriau ir lengviau priimtų visai Lietuvai reikalingas reformas.

„Dabar daugiau dėmesio mums reikėtų skirti jų svarstymams, o ne atsitiktinių įstatymų projektų rengimui, balsavimus už juos. Po to Seimo nariai bėga į tas vienmandates apygardas, kai jie negali sukoncentruoti dėmesio, įsigilinti, ką mums reikia daryti.

Juk reikia ir parlamentinę priežiūrą daryti O vienmandatininkams tam trūksta ir laiko, ir jėgų. Suprasdami vietinę problematiką, jie tampa savivaldos lygmens dalyviai. Jiems pritrūksta nacionalinio matymo“, – įsitikinusi Seimo narė.