DELFI konferencijoje G. Landsbergis kalbėjo po to, kai anksčiau pirmadienio rytą išplatino viešą laišką teisėsaugos institucijų vadovams „Dėl galimai neteisėto teisėsaugos teikiamos informacijos naudojimo politiniais tikslais“.
Jame konservatorių lyderis prašė teisėsaugos institucijų vadovus išsklaidyti visas politikams ir visuomenei kylančias abejones dėl praėjusią savaitę DELFI konferencijoje išsakytų valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio žodžių.
Šis politikas, kalbėdamas apie valdančiųjų inicijuotą parlamentinį tyrimą, turintį nagrinėti politikų ir verslo santykius, teigė: „Teisėsaugos institucijos su šituo Seimu bendrauja kaip niekada atvirai ir glaudžiai, kadangi mes iš tiesų bandome išlaisvinti valstybę nuo verslo sąlyčio su politikais. Teisėsaugos pasitikėjimas Seimu didesnis galbūt ir dėl to, kad dabartinis premjeras Saulius Skvernelis buvo vidaus reikalų ministras. Bet mes negalime tuo nepasinaudoti. Jeigu mes gauname informaciją, tai kaip mes galime ją nutylėti?“.
Pirmadienį DELFI konferencijoje G. Landsbergis svarstė, kad išsakydamas savo teiginius R. Karbauskis galėjo blefuoti.
„Tačiau jeigu R. Karbauskis kalba tiesą ir yra politikų – Vyriausybėje ar Seime, kurie disponuoja ikiteisminio tyrimo medžiaga, o gal tiesiog medžiaga, kuri yra kažkokių tyrimų „likučiai“, tokia informacija yra neteisėtai turima, ir tai labai svarbu žinoti. Todėl kreipiausi į teisėsaugos institucijas, jų vadovus, prašydamas atsakyti į tam tikrus klausimus“, – pažymėjo G. Landsbergis.
DELFI siūlo susipažinti su išsamiu G. Landsbergio pasisakymu.
Ragino susimąstyti: galbūt artėjame prie policinės valstybės?
– Manote, kad teisėsaugos institucijos galėtų turėti kažkokios informacijos, kurią sukaupė vykdydamos tyrimus, ar domėdamosi atskirais asmenimis, ir ta informacija galėtų būti pateikiama kai kuriems politikams?
– Žinau tik tai, ką girdėjome iš R. Karbauskio. Noriu pabrėžti – gal tai ir netiesa. Paraginau institucijų vadovus nuoširdžiai atsakyti: jeigu jie yra spaudžiami pateikti kokią nors informaciją, tai labai svarbu Lietuvos visuomenei žinoti. Jeigu tai netiesa, ir R. Karbauskis eilinį kartą pajuokavo, ar galbūt mes jį neteisingai supratome, tai turi būti paneigta – pasakyta, kad tokia informacija nėra teikiama. Mes turime bemaž mėnesį palaukti, ir tai sužinosime.
Vienas pagrindinių klausimų yra toks: jeigu teikiama kažkokia informacija politikams, kodėl pagal ją nėra pradedami ikiteisminiai tyrimai? Jeigu jau dabar yra kažkokia informacija, kuri galbūt yra pasiekusi Seimo narius, tai aš kviečiu ją paviešinti. Kad ji taptų aiški visiems Lietuvos žmonėms, ir ja būtų nustota manipuliuoti. Ir tarnybomis taip pat.
– Jeigu, samprotaujant teoriškai, pas Seimo narius galėjo atsidurti kažkokia informacija, galbūt ji ir turėjo būti teikiama? Juk Seimas vykdo parlamentinę kontrolę?
– Visa tokia informacija gaunama ikiteisminio tyrimo metu. Kai kurie tyrimai yra labai platūs, kartais naudojamos ir operatyvinės priemonės. Kaupiant informaciją, kuri patenka į prokuratūrą, o vėliau į teismą, lieka ir tam tikros informacinės „šiukšlės“. Lietuvos istorijoje yra buvę, kad kartais tokia informacija bandoma manipuliuoti. Būna pakuždama vienam ar kitam politikui kažkokia žinia, ir tada jis turi galimybę (tuo pasinaudodamas – DELFI) kurti sau geresnę politinę karjerą ar pasitaisyti griūvančius reitingus.
Norėčiau atkreipti dėmesį į šį savaitgalį žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Panevėžio ligoninės direktoriaus atleidimą. Jam, bent jau taip skelbta, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga esą grasino (aš taip vertinčiau tą veiksmą) turima tarnybų informacija. Buvo leista suprasti, kad tu geriau pasitrauk iš pareigų pats, nes jeigu mes ten kažką paviešinsime, tai tavo karjeros galimybės ateityje bus apribotos. Tai yra šantažas.
Jeigu tai pasitvirtintų, manau, tai yra įstatymo pažeidimas. Manau, tada Seimas turėtų labai rimtai pažiūrėti į tokias praktikas – ar iš tiesų mes po truputėlį nežengiame į policinę valstybę.
Nerimavo dėl grėsmių valstybei
– R. Karbauskis praėjusią savaitę pabrėžė, kad teisėsaugos institucijų pasitikėjimas šiuo Seimu – kaip niekada didelis, ir tai siejo taip pat ir su tuo, kad tarp valdančiųjų yra S. Skvernelis, buvęs vidaus reikalų ministras, anksčiau – policijos generalinis komisaras. Tokiu atveju kyla klausimas ir dėl S. Skvernelio – ar jis galėtų toliau palaikyti ryšius su buvusiais kolegomis teisėsaugininkais, galbūt ieškodamas tam tikros informacijos?
– Nuo to ir pradėjome pokalbį. Jeigu R. Karbauskis blefuoja, tai jis pastato ir premjerą S. Skvernelį į labai nepatogią padėtį.
– O jeigu neblefuoja?
– Jeigu neblefuoja, tada premjeras yra teisus – iš tiesų mes Lietuvoje gyvename policinėje valstybėje, kaip jis kažkada yra pasakęs. Tai būtų turbūt netikėta. Netgi pavojinga.
Nenoriu taip dramatizuoti situacijos, nes žinome labai mažai faktų. Bet kas kelia nerimą: kažkada Rusijos federacijoje panašiu būdu buvo užvaldyta valstybė. Remiantis senais ryšiais, kolegomis, kurie po truputį, bet galų gale užėmė visus svarbiausius postus postus. Tai buvo jėgos struktūrų atstovai, vadinami „sylovykai“. Ir jie iki šiol tebelaiko Rusiją savo gniaužtuose.
Kai nebeveikia teisės viršenybės principai, kai nebeveikia įstatymai, teismų praktika, ir pradeda galioti draugystėmis, profesiniais ryšiais pagrįsti sprendimai, tas, akivaizdu, gali grėsti ir valstybės demokratiniams procesams. Dėl to labai rimtai žiūriu į tai, ką pasakė R. Karbauskis, ir tikrai nemanau, kad tai turėtų būti nuleista juokais.
Šiuo atveju visi – tiek R. Karbauskis, tiek tarnybos, galbūt ir S. Skvernelis, turėtų aiškiai pasakyti, ar LVŽS pirmininkas meluoja į kameras ir tokiu būdu labai daug žmonių stato į nepatogią padėtį, ar jis naudojasi neteisėtai gauta informacija.
Ką iš tiesų nagrinės parlamentinė komisija
– Kreipėtės į pagrindinių jėgos struktūrų vadovus. Kaip žinia, daugelis jų yra skiriami Vyriausybės teikimu ar jai pritariant. Ar manote, kad šie pareigūnai, net jei ir sulaukė neteisėto spaudimo, apie tai prabils viešai?
– Aš tikiu žmonių sąžine. Aš tikiu, kad jų atsakymai bus tikrai apgalvoti.
– Viešai prieinama informacija tarsi nekelia abejonių: spalio 19 diena Seimas sutiko, kad būtų sukurta speciali komisija, kurios funkcijos perduotos Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) , turinčiam išsiaiškinti galbūt neteisėtus politikų ir verslo ryšius. Vadinasi, komitetas turės pasiremti teisėsaugos informacija, kuri ir yra pateikiama?
– Šis tyrimas kėlė daug klausimų Seime. Pirmiausia, Seimo komisijos turi atsakyti į aiškiai suformuluotą klausimą, tai yra, jų atsakymas turėtų būti „taip“ arba „ne“. Šiuo atveju buvo sukurta komisija, kuri neturi klausimo, į kurį būtų galima pateikti tiesų atsakymą. Joje numatoma tirti labai abstrakčius dalykus.
Seime buvo kalbama, tikrai ne vieną sykį, kad atliekant tyrimą dėl Mindaugo Basčio, jis neapėmė kai kurių epizodų. Norint tuos epizodus teisingai ištirti, reikėjo platesnio veiklos mandato. Buvo manoma, kad ta komisija tokia kryptimi ir eis.
Yra dar vienas aspektas. Komisija turi turėti pagrindo tyrimui. Jeigu tas pagrindas yra – klausimas, kaip komisija jį gavo. Jeigu komisija jo neturi, tai ji privalo formuluoti klausimą, taigi, man labai įdomu, kaip tas klausimas formuluojamas?
Atskleisti duomenys gresia žlugusia byla
– Apie tokios parlamentinės tyrimo komisijos reikalingumą kalbėta dar pavasarį, tačiau ją kurti pradėta tik po to, kai rugsėjo pabaigoje teisėsaugai pareiškus įtarimus Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, apie tyrimo būtinybę prabilo premjeras S. Skvernelis. Žinant, kad įtarimų sulaukusias partija nemalonumai užgriuvo dėl ryšių su koncernu „MG Baltic“, galima manyti, kad tai ir galėtų būti Seimo tyrimo pagrindas?
– Gal ir galima tokią prielaidą daryti. Tačiau dėl to yra viena didelė bėda: vykstant ikiteisminiam tyrimui ir teismams, kyla didelė rizika, kad Seimas, įsikišdamas į procesą, suteiks papildomą kozirį koncerno teisininkams, kurie galės sakyti, jog byla politizuota, politikai į ją kišasi.
– Ką turite omenyje, sakydamas, jog tikitės, kad valdantieji 'nepradės dirbti už koncerną“?
– Tokią prielaidą būtų galima daryti. Jeigu būtų iškelti klausimai, ir jų pagrindu galima būtų sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kuris vis dar yra prokuratūros žinioje, dėl jo neva politizavimo.
Taip jau yra buvę. Žinau, kad teisininkai prižiūri tokius dalykus – kad Seimas nesikištų į ikiteisminių tyrimų eigą. Seimas, perėmęs ikiteisminio tyrimo funkcija, gali sugriauti tyrimą.
– Jeigu, teoriškai, leistumėme sau galvoti, kad kažkas siekia tyrimo Seime tam, kad jis būtų sugriautas, tada reikėtų kalbėti apie gerokai platesnio masto negeras tendencijas mūsų valstybėje?
– Pradėkime nuo pirmųjų žingsnių. Pradėkime nuo to, kad reikia pažiūrėti, kas šiuo metu iš tiesų vyksta valstybėje, ar mes skaidriai matome visus procesus, kurie dabar galbūt vyksta tarp Seimo ir teisėsaugos institucijų. Aš gal net matyčiau paprastesnį, mažiau konspiratyvų scenarijų. Šiandien valdančiosios daugumos realiai nėra. Pagrindo pasitikėti socialdemokratais, atskilusiais nuo partijos, S. Skvernelis, matyt, daug neturi. Akivaizdu, kad Seime – palaida bala.
Jeigu jau matome, kokiais metodais ministras A. Veryga stengiasi atleisti ligoninių direktorius, kas galėtų paneigti, kad panašiais būdais yra bandoma galbūt ir įbauginti, ar sukurti tokią atmosferą (Seimo nariams – DELFI), kad jeigu jūs nebalsuosite kažkokiais klausimais, tai štai, mes turime tyrimų komisijas, dėl vieno ar kito klausimo, kaip kažkada konservatoriai buvo paskelbti teroristine organizacija. Galbūt tikimasi, kad po to žmonės išsigandę ir išsirikiuos balsuoti.
Vis dėlto manau, kad laikai yra nebe tie. Šiandien visi norime gyventi demokratiškoje, teisingoje, teisės viršenybės principais besivadovaujančioje valstybėje.