Diskusija, kada vyro elgesys laikytinas seksualiniu priekabiavimu, suvilnijo dviems menininkėms pareiškus apie galimą prievartą iš režisieriaus Šarūno Barto. Šiame kontekste psichoterapeutas pažymėjo, kad kalbant apie sutikimą, kuris, visų pirma, gali būti žodinis, jokių dviprasmybių būti negali.

„Jei moteris sako „taip“, tai reiškia taip, jeigu ji sako „ne“, tada visą laiką turi būti galvojama, kad tai yra ne. O ne tai, kad „ne“ reiškia „o gal“, „gal jei truputį pasistengsiu, tai bus taip“. Kalbant apie lytinį priekabiavimą, tai „ne“, visų pirma, yra ne, - sakė D. Jakučionis.

Pasak specialisto, tai, kiek žmogui pavyksta skaityti kito asmens kūno kalbą priklauso nuo kiekvieno vyro ar moters išsilavinimo, intelekto ir suvokimo.

„Kai kurie tiesiog nemoka interpretuoti kito žmogaus siunčiamų signalų. Tokiu atveju gaunasi, kad jie interpretuoja juos klaidingai. Tie signalai turėtų būti arba žodinis, arba kažkoks kitoks, kuris reiškia sutikimą. Jei žmogus priešinasi, pavyzdžiui, jei Julija pasakoja, kad ji bandė atstumti Š. Bartą, tai yra vienareikšmiškas sakymas „ne“, - aiškino D. Jakučionis.

Psichoterapeutas taip pat pažymėjo, kad niekada nėra per vėlu atsisakyti santykiauti. Specialistas tam naudojo sutikimo gerti arbatą analogiją.

„Kažkam gali nepatikti arbata, tai jis gali sakyti, kad jam nepatiko arbata. Lygiai taip pat jeigu žmogus pasijautė blogai, reiškia jis emociškai blogai jautėsi, reiškiasi, kažkas buvo ne taip, dėl ko jis taip jaučiasi, ir pažeidė jo teises ar moralę, daugiau psichologinę pusę. Jeigu žmogus po situacijos blogai jaučiasi, kažkas buvo ne taip“, - konstatavo D. Jakučionis.

Pasak specialisto, flirtas ir ryšys palaikomas turi būti abipusiu sutikimu.

„Bet jei moteris nesutinka tai niekas ir negali jai nieko padaryti, niekas negali jai pasakyti, kad ji kažkam turėtų paklusti. Jeigu ji pasako atvirą „ne“, tai vienareikšmiškai taip ir yra. O visa kita yra kūno kalba, jei ji nekreipia dėmesio, nenori su žmogumi bendrauti, tai lygiai taip pat reiškia „ne“, - aiškino D. Jakučionis.

Riba tarp flirto ir seksualinio priekabiavimo yra slidi, pripažįsta specialistas.

„Jeigu kažkuris iš jų jaučiasi blogai, tai yra negerai, tai yra priekabiavimas. Jeigu abu jaučiasi gerai, tai yra flirtas“, - sakė D. Jakučionis.

Alkoholis tik apsunkina situaciją

Pasak psichoterapeuto, alkoholis ir psichotropinės medžiagos nekeičia situacijos.

„Jeigu žmogus miega arba yra apsvaigęs nuo alkoholio, tai jam neįpilsi arbatos į burną. Jis pats turi paprašyti jos“, - tą pačią arbatos analogiją pritaikė D. Jakučionis.

Pasak specialisto, alkoholis dažnai apsunkina situaciją, nes jeigu žmogus būna apsvaigęs, tai jis neturi jėgų priešintis, o kartais būna tiek apsvaigęs, kad nebeatsimena, kas buvo.

„Kiek man teko girdėti regionuose, yra dažnas variantas, kai yra nugirdomos merginos, kad jomis pasinaudotų. Jos tiesiog tuo metu dėl didelės gėdos negali nieko pasakyti, nes jaučiasi labai gėdingai“, - pasakojo D. Jakučionis.

Siūlo vadovautis vertybėmis

Pasak psichoterapeuto, vertinant, ar pasiduoti spaudimui lytiškai santykiauti dėl ateities, pavyzdžiui, karjeros perspektyvų, reikėtų visada prisiminti savo vertybes.

„Čia, turbūt, labiausiai verta atsižvelgti į savo vertybes - kokiomis vertybėmis aš vadovaujuosi? Jeigu man svarbu sąžiningumas, kokiu būdu aš gaunu darbą, mano vertės, kaip žmogaus, vertybė, tai aš tiesiog paminu tą dalyką, jeigu pasiryžtu peržengti tą ribą ir pasiduoti kitam žmogui, net jeigu aš nenoriu to daryti“, - sakė D. Jakučionis.

Psichoterapeutas teigė neturįs vieno atsakymo, kaip reikėtų elgtis, tačiau pasisako už tai, kad neiškiltų nei vienai iš pusių mintis, kad tai gali peržengti ribą.

„Agresorius visą laiką demonstruoja savo jėgą ir tokiu atveju kitas žmogus tikrai bijo. Galima sakyti - kad aš nesuprantu, ką ji turi mintyje, aš rodau signalus, ji rodo dvejopus signalus. Bet kalbant apie seksualinį priekabiavimą, tai ten tiesiog užtenka, kad pažiūrėtum nepadoriai, nužiūrinėtum nuo galvos iki kojų. O jei tai pereina iki fizinių veiksmų, tai tiesiog vienareikšmiškai, jei moteris bent kažkokiu būdu sako „ne“ - ar fiziniu, ar žodiniu, tai tiesiog reiškia „ne“, - pažymėjo D. Jakučionis.

Jis teigė per lytinio ugdymo pamokas kalbantis su berniukais apie tai, kas yra sutikimas, kad alkoholis turi įtakos tam, kad negalima pasinaudoti kito žmogaus silpnumu, kodėl merginos kartais sutinka lytiškai santykiauti su vaikinais, kad kartais tai yra daugiau ne pats noras santykiauti, o baimė prarasti vaikiną.

„Lygiai taip pat ir vaikinai kartais nori santykiauti vien tik dėl to, kad nepasirodytų kažkokiais prastesniais ir blogesniais, o jie galbūt iki galo nelabai suvokia, kas čia yra, ir to pasekmes: „bet kiti taip daro, ir aš taip darysiu“, „jeigu aš taip nedarysiu, ar būsiu prastesnis“. Tai gali veikti iš abiejų pusių, kad vaikinas skatina merginą, ir kad mergina būna aktyvesnė ir skatina vaikiną. Aišku, tokių atvejų yra mažiau“, - sakė D. Jakučionis.

Dvi garsios menininkės prabilo apie patirtą priekabiavimą

Apie patirtą seksualinį priekabiavimą praėjusios savaitės pabaigoje ir šią savaitę viešai pareiškė dvi menininkės. Kaip DELFI jau rašė, praėjusios savaitės gale aktorė Julija Steponaitytė viešai pranešė apie tai, kad prie jos priekabiavo režisierius Šarūnas Bartas.

Pirmadienį paskelbtame interviu naujienų portalui 15min.lt ji teigė, kad tai įvyko prieš penkerius metus studijoje po aktorių atrankos.

„Mes pasilikom, gėrėm alkoholį. Po kelių valandų šnekėjimo, kai jau buvau tikrai girta, jis paėmė mano rankas, pradėjo kartoti mantrą, kad mes esam suaugę žmonės, kad tai, kas dabar vyksta, yra gerai, nes jis jaučia, kad jis man patinka, kad jausmas yra abipusis. Jis bandė mane užkalbėti, kartu liesdamas mano rankas ir bandydamas priartėti prie manęs. Vienu metu jis mane nurengė ir nuo to laiko man yra tikrai sunku šnekėti", – sakė aktorė.
Ji tvirtino bandžiusi kaip stabdyti režisierių, nors tiesiogiai jo ir neatstūmė.

„Tai buvo jo nuolatinis bandymas patenkinti savo seksualinius geismus su mano kūnu, bet aš jo visiškai neliečiau ir nepatenkinau jo seksualinių fantazijų", – teigė J. Steponaitytė.

Anot aktorės, kitos dienos rytą Š. Bartas „bandė tai padaryti dar kartą".

„Aš vėl tai stabdžiau. Po kurio laiko atsitokėjau, pradėjau panikuoti, sakyti, kad tai, kas vyko, yra labai blogai ir taip neturėjo būti. Jis vėl pradėjo kartoti, kad tame nemato nieko blogo ir mes esam suaugę žmonės. Tada iš ten išėjau", – kalbėjo ji.

Panašia istorija su „Nanook“ pasidalijo dar viena menininkė. Dailininkė Paulė Bocullaitė pasakojo, kad ji tuomet ne tik kreipėsi į teisėsaugą, tačiau ir iš pat pradžių neslėpė ją sukrėtusio įvykio.

Žurnalistei Bertai Tilmantaitei žinoma dailininkė sakė supratusi, jog jos istorija yra labai panaši į Julijos ir taip pat nutiko prieš penkerius metus. Skirtumas tik tas, kad Paulė nedelsė kreiptis į teisėsaugą ir viską iš pat pradžių papasakojo savo aplinkos žmonėms.
Ji ėjo į atrankas, kuriose dalyvavo kaip neprofesionali aktorė. Kiek vėliau pradėjusi bendrauti su režisieriumi lankėsi su juo ir kavinėse bei restoranuose, o tai nepatiko jos tuometiniam gyvenimo draugui. Vaikinui paprašius ji liovėsi leidusi laisvalaikį su žinomu režisieriumi iki sulaukė pasiūlymo tapti filmo dailininke. Menininkė sutiko ir tik vėliau suprato, kad dirbdama dailininke ji turės vykti kartu į sodybą. Ji iškėlė sąlygą, kad niekada ten nenakvos ir kaskart baigusi darbus sugrįš į Vilnių. Tik po kurio laiko „Nanook“ pašnekovė pasijautė saugi ir nebematė grėsmės, todėl surizikavo ir keletą kartų liko nakvoti.

Ji prisiminė, kad tądien baigus darbus režisierius iš savo automobilio atsinešė alkoholinių gėrimų ir pasakė, kad švęs jos gimtadienį, nors tai nebuvo P. Bocullaitės gimimo diena. Neslėpdama emocijų ji pasakojo, kad tuomet aiškiai pasakė, jog eis miegoti. Režisieriui nusekus iš paskos ji dar kartą pakartojo prašymą palikti ramybėje. Tačiau sulaukė tik keisto prašymo atsigulti, jei nori išgirsti tai, ką jis jai nori pasakyti.

„Aš neatsiguliau ir jis pradėjo verkti. Man tos ašaros pasirodė labai dirbtinės. Man sukilo juokas. Pradėjau kikenti. Tokia vaidyba įsijungė. Gal tai įžeidė labai Šarūną Bartą. Nežinau. Jis pradėjo mane įžeidinėti įvairiais žodžiais, ką aš čia veikiu, nieko nesugebu. Pasakiau, kad tą pačią minutę galiu išvažiuoti. Man nėra jokių problemų dėl to. Buvo penkios ryto. Jau švito. Paėmiau telefoną ir paskambinau tuometiniam vaikinui. Paskambinau ir pasakiau, kad manęs atvažiuotų į sodybą. Bartas tai girdėjo ir, švelniai pasakius, supyko.

Ėjau rinktis daiktų. Jis mane pargriovė ir laikė. Laužiau jam pirštus. Pasakiau, kad jis man šlykštus. Dėl šių žodžių jis mane paleido. Jis metė į mane suoliuką. Vėliau jis man įkandin metė televizorių, kuris buvo mano atsivežtas. Aš bėgau su tais daiktais penktą ryto kažkur per miškelį. Jis mane pasiveja aš pasakiau, kad iškviesiu policiją. Jis sakė, kad kviesčiau. Aš iškviečiau policiją. Jis grįžo namo“, - pasakojo dailininkė.

Kartu su policijos pareigūnais sugrįžus į aukštyn kojomis apverstus namus ji parašė pareiškimą ir laukė, kuo baigsis ši istorija. Vėliau apie režisieriaus likimą ji sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kurie po kurio laiko ją informavo, kad režisieriui buvo skirta 150 litų bauda už smulkų chuliganizmą ir areštuotas jo turėtas ginklas.