Pirmadienio ryte išplatintas laiškas yra adresuotas generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, policijos generaliniam komisarui Linui Pernavui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktoriui Antoniui Mikulskiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui Sauliui Urbanavičiui bei Valstybės saugumo departamento direktoriui Dariui Jauniškiui.
Jame konservatorių lyderis cituoja praėjusią savaitę DELFI konferencijoje išsakytus valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio žodžius.
Primename, kad tuo metu R. Karbauskis, kalbėdamas apie valdančiųjų inicijuotą parlamentinį tyrimą, turintį nagrinėti politikų ir verslo santykius, teigė: „Teisėsaugos institucijos su šituo Seimu bendrauja kaip niekada atvirai ir glaudžiai, kadangi mes iš tiesų bandome išlaisvinti valstybę nuo verslo sąlyčio su politikais. Teisėsaugos pasitikėjimas Seimu didesnis galbūt ir dėl to, kad dabartinis premjeras Saulius Skvernelis buvo vidaus reikalų ministras. Bet mes negalime tuo nepasinaudoti. Jeigu mes gauname informaciją, tai kaip mes galime ją nutylėti?“.
G. Landsbergis pareiškime teigia, kad toks vieno iš valdančiosios koalicijos lyderių prisipažinimas verčia sunerimti, nes arba minėtas politikas prisipažįsta dėl neteisėtos valdančiosios koalicijos lyderių veiklos neteisėtai naudojantis teisėsaugos jiems suteikta informacija, arba jis viešai sąmoningai skelbia netiesą, siekdamas asmeninių politinių tikslų.
„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos yra sąžiningos ir dorai tarnaujančios tėvynei ir Lietuvos žmonių labui, todėl netikiu, jog jos į kokias nors politines manipuliacijas galėtų savo noru įsivelti.
Nuoširdžiai manau, jog Ramūno Karbausko ir kitų valdančiosios daugumos lyderių ne kartą pakartoti teiginiai apie teisėsaugos informaciją, kuria jie, būdami politikais, tariamai disponuoja, nėra tiesa, o tėra primityvus politinis triukas, kuris naudojamas nepaklusniems valdančios koalicijos nariams primityviai „sudrausminti“. Tokie metodai yra gerai žinomi į autokratiją linkusiose politinėse sistemose, bet visiškai nepriimtini europietiškas demokratijos vertybes puoselėjančioje valstybėje. Iki šiol tokia buvo ir Lietuva“, – skelbiama pareiškime.
Pakvietė vadus nuoširdžiai apginti mundurą
Vis dėlto G. Landsbergis skelbia, kad nors ir yra įsitikinęs, kad R. Karbauskis, „siekdamas savo asmeninių politinių tikslų viešai skelbė netiesą, apie tai kaip valdantieji naudojasi teisėsaugos jiems teikiama informacija“, tačiau kartu jis metė įtarimų šešėlį ant visų teisėsaugos institucijų, kad šios „pamina demokratinio pasaulio taisykles, įtvirtintas Lietuvos Konstitucijoje, ir kad sutinka būti naudojamos kaip valdančiųjų politikų įrankis šantažuojant ar manipuliuojant Seimo nariais, siekiant apriboti jų laisvą valią, Konstitucija įtvirtintą laisvo mandato principą ir priverčiant tokiu būdu palaikyti valdančiosios daugumos politinius sprendimus“.
TS-LKD lyderis skelbia, kad siekdamas išsklaidyti visas politikams ir visuomenei kylančias abejones bei siekdamas apginti Lietuvos teisėsaugos institucijų autoritetą, prašo išvardintų teisėsaugos institucijų vadovus sąžiningai atsakyti į iškeltus klausimus.
Klausimai teisėsaugos institucijų vadovams:
Ar Jūsų vadovaujama institucija, arba kurie nors jos pareigūnai, suteikė kokios nors kriminalinės žvalgybos ar kitokios informacijos, kuri nėra prieinama kitiems politikams, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskui arba kitiems Seimo valdančiosios koalicijos politikams? Kodėl ši informacija buvo suteikta šiems asmenims? Kokiais teisiniais pagrindais ši informacija suteikta ir kokiais tikslais šie asmenys Jūsų institucijos ar jos atskirų pareigūnų suteikta informacija gali disponuoti? Jeigu informacija nėra suteikta Jūsų institucijos sprendimu, o atskirų jos pareigūnų iniciatyva, ar informacijos suteikimas buvo vykdomas laikantis įstatymų?
Jeigu valdančios koalicijos lyderiams, Seimo komitetų ar komisijų vadovams pateiktoje informacijoje yra kalbama apie politikų nusikalstamos veikos požymius, kodėl dėl šios informacijos faktų nėra iškart atliekami ikiteisminiai tyrimai arba ta informacija nėra perduodama Generalinei Prokuratūrai tirti, o su tos informacijos turiniu pirmiausiai yra supažindinami valdančiosios koalicijos politikai?
Ar valdančios koalicijos lyderiams ir Seimo komitetų ar komisijų vadovams yra perduota kokia nors kriminalinės žvalgybos medžiaga, susijusi su kitų politikų kokia nors veikla, dėl kurios teisėsaugos institucijos neturi pagrindo pradėti ikiteisminių tyrimų tačiau šia informacija valdančios koalicijos politikai gali piktnaudžiauti siekdami savo asmeninių politinių tikslų? Kokiais tikslais tokia kriminalinės žvalgybos medžiaga politikams yra perduodama? Kokius kontrolės veiksmus atliekate siekdami užtikrinti, kad Jūsų institucijos politikams suteikta kriminalinės žvalgybos medžiaga nebūtų naudojama darant įtaką šalies politikos procesams ir siekiant šantažuoti Seimo narius ar kitus politikus?
Kokius ypatingus santykius, kurie peržengia Seimo Statuto ir kitų įstatymų numatytus formaliuosius darbinius santykius, su Jūsų vadovaujama institucija ar atskirais jos pareigūnais palaiko Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas arba kiti Seimo valdančiosios koalicijos politikai, ministrai, jų arba Ministro Pirmininko politinio pasitikėjimo pareigūnai? Ar šie ypatingi santykiai neperžengia Konstitucija ir įstatymais nustatytų politikos ir teisėsaugos santykių atskyrimo ribos?
„Prašau drąsiai, sąžiningai ir nuoširdžiai atsakyti į užduotus klausimus, nes jais siekiu išsiaiškinti, ar teisėsaugos politikams suteikta informacija nėra manipuliuojama siekiant daryti įtaką šalies politikos procesams, ar nėra daromas neteisėtas poveikis šalies politikams ir ar tokiu būdu nėra naikinami šalies demokratijos pamatai, kuriuos visos teisėsaugos institucijos Konstitucija yra įpareigotos ginti“, – kreipimesi į teisėsaugininkus teigia G. Landsbergis.
Savo pareiškime jis rašo siekiantis tuo pačiu apginti teisėsaugos institucijų autoritetą, nes esąs įsitikinęs, kad R. Karbauskis skelbia netiesą ir teisėsaugos institucijos nesudaro galimybių jam ir kitiems valdančios koalicijos lyderiams „naudotis“ teisėsaugos institucijų informacija pažeidžiant demokratinės valstybės principus.
„Tačiau paneigti tokius R. Karbauskio viešus teiginius gali tik pačios teisėsaugos institucijos, viešai ir sąžiningai atsakydamos į mano užduotus klausimus. Prašau pilna apimtimi išviešinti su užduotais klausimais susijusią informaciją ir tą turimą kriminalinės žvalgybos medžiagą, kurios viešinimas nepakenks jūsų atliekamiems tyrimams. Jeigu visos informacijos negalite atskleisti viešai, prašau suteikti galimybę įstatymų nustatyta tvarka su ja susipažinti Seimo nariams, kurie turi tinkamo lygmens leidimus dirbti su tokia informacija“, – nurodo G. Landsbergis.
Užsimojo tirti politikų ir verslo ryšius
DELFI primena, kad spalio 19 dieną Seimas beveik vienbalsiai pritarė valdančiųjų iniciatyvai atlikti plataus mąsto parlamentinį tyrimą, siekiant atsakyti į klausimus „dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“, iš esmės – dėl politikų ir verslo santykių.
Kaip ir planuota, atlikti šį tyrimą, kuris, manoma, aprėptų laikotarpį iki 2008-ųjų, tai yra, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus bei tuo metu socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovautų Vyriausybių veiklos metus, pavesta parlamentiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
Jo vadovas – LVŽS atstovas, buvęs pareigūnas Vytautas Bakas – tokio tyrimo idėją iškėlė dar vasaros pradžioje, NSGK baigus tyrimą dėl socialdemokrato Mindaugo Basčio neteisėtų ryšių su asmenimis, susijusiais su Rusijos struktūromis. V. Bakas tuo metu kalbėjo, kad vykdant tyrimą dėl M. Basčio, NSGK pavyko atskleisti „tik ledkalnio viršūnę“.
Naują pagreitį tyrimo iniciatyva įgavo rugsėjo pabaigoje, teisėsaugai paskelbus įtarimus dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui bei Darbo partijai, sukėlusioms abejonių dėl galbūt neteisėtų ryšių su koncernu „MG Baltic“. Kaip žinia, dar 2015 metais įtarimai yra pareikšti ir partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Aktyviu proceso iniciatoriumi tuo metu tapo buvęs aukštas policijos pareigūnas premjeras S. Skvernelis. Priminęs, kad vieną stambiausių politinės korupcijos bylų tirianti teisėsauga „daro sunkius, bet ryžtingus žingsnius“, o įtarimai dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, krintantys dviem partijoms, yra didžiulis smūgis visai politinei sistemai, jis tvirtino, kad būtent dėl to reikia parlamentinio tyrimo – jog „būtų ištirta ir atsakyta visuomenei, kokio gi masto korupcija yra užvaldžiusi mūsų politinę sistemą“.
Tokią premjero ir jį remiančios LVŽS poziciją itin kritiškai įvertino prezidentė Dalia Grybauskaitė. Remdamasi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, šalies vadovė teigė, kad Seimo komisijų darbas neturi dubliuoti ar trukdyti teisėsaugos vykdomiems tyrimams.
„Žinome, kad visos tokios komisijos tik politinio proceso dalis, jokių teisinių pasekmių neturi. Jei, pavyzdžiui, šiai komisijai bus iškeltas uždavinys, kuris kirsis arba lies dabar esamas bylas, kurios ikiteisminiuose tyrimuose ar yra teismuose, tai bus galima traktuoti kaip tiesioginį spaudimą teisėsaugai. Todėl kuriant bet kokias komisijas tokių dalykų reikia vengti“, – žurnalistams kalbėjo D. Grybauskaitė.
Premjeras S. Skvernelis prezidentės pastabą įvertino ironiškai. Tuo metu žiniasklaidos paprašytas atsakyti į prezidentės kritiką dėl tyrimo komisijos kūrimo, jis pareiškė: „Gal kas nors ko nors bijo? Ne, neatsitraukiame.“
Informacija gaunama dėl ankstesnių premjero ryšių?
Bent kol kas susidaro įspūdis, kad laikinosios tyrimo komisijos funkcijas Seimo pavedimu atliekantis NSGK labiausiai koncentruojasi į teisėsaugos atliekamo tyrimo dėl politikų ryšių su koncernu „MG Baltic“ klausimus.
Kaip žinia, šiame tyrime dėl papirkimo ir prekybos poveikiu įtarimai pareikšti Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, taip pat – 80 įmonių valdančiam koncernui „MG Baltic“. Papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu – buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
Buvęs liberalas Seimo narys Gintaras Steponavičius įtariamas piktnaudžiavimu, buvęs jo partijos kolega Šarūnas Gustainis – kyšininkavimu, buvęs vienas Darbo partijos lyderių eksparlamentaras Vytautas Gapšys įtariamas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.
Byloje kaip liudytojus prokurorai apklausė didžiąją dalį praėjusios kadencijos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių. Be kitų asmenų, taip pat apklaustas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, jo partietis Mantas Adomėnas, buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas A. Butkevičius, Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio vadovas Remigijus Šimašius.
DELFI duomenimis, šiame tyrime minima ir daugiau politikų pavardžių.
Kad parlamentinis tyrimas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su teisėsauga, praėjusią savaitę vykusioje DELFI konferencijoje prasitarė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Teisėsaugos institucijos su šituo Seimu bendrauja kaip niekada atvirai ir glaudžiai, kadangi mes iš tiesų bandome išlaisvinti valstybę nuo verslo sąlyčio su politikais“, – sakė jis.
LVŽS lyderis taip pat pažymėjo, esą „teisėsaugos pasitikėjimas Seimu didesnis galbūt ir dėl to, kad dabartinis premjeras S. Skvernelis buvo vidaus reikalų ministras“.
Jis teigė, kad kai kuri gaunama informacija yra slapta, neviešinama. „ Bet mes kartu tariamės, ką ir kokiais būdais mes galime pasakyti, kas nepažeistų nacionalinio saugumo klausimų, bet kas būtų naudinga visuomenei, vaduojantis nuo tų dalykų, kurie valstybę ėdė kaip rūdys ne vieną dešimtmetį“, – sakė LVŽS lyderis.