„Sunku rasti tokį darbą, kuris būtų nuo 8 iki 17 valandos, kad galėčiau prižiūrėti berniukus, nes nesu baigusi jokių mokslų. Galiu dirbti tik pardavėja, turiu gal 10 metų patirties, tačiau po smurto šeimoje, ką teko patirti, tiesiai šviesiai pasakysiu, esu be dantų, todėl niekas nenori priimti“, – tuomet pasakojo ji.
Ši istorija sugraudino dešimtis tūkstančių DELFI skaitytojų, o su pašnekove netrukus susisiekė ir keli dantų priežiūros specialistai. Po maždaug 5 mėnesius trukusio gydymo proceso Aušrinė džiaugiasi naujais dantimis ir žavia šypsena, kurią padovanojo „Clinic DPC“.
Be dalies dantų gyveno 7-erius metus: atgimsti iš naujo
„Šeima į naują šypseną reagavo labai gerai. Mano berniukai labai džiaugiasi, sako: „Mama jau su dantimis“. Gyvenimo būdas prieš operaciją ir po operacijos labai pasikeitė. Dabar galiu valgyti viską, kramtyti, visiškai džiaugtis gyvenimu“, – tikino Aušrinė.
Be dalies dantų ji gyveno net 7-erius metus.
„Dabar, su dailia šypsena, aš nebijau eiti į darželį, į mokyklą, į susirinkimus, į parduotuves, su kaimynais pasisveikinti. Visa tai, ką aš dariau dabar, tikrai antrą kartą pasiryžčiau daryti, nes tai yra naujas gyvenimas. Atrodo, gimsti iš naujo, tik su gražia šypsena“, – džiaugėsi pašnekovė.
Tiesa, DELFI moteris tikino, kad darbo susirasti jai kol kas nepavyko – grafikas turi būti toks, kuris leistų į darželį nuvesti ir iš jo pasiimti vaikus, tad visa tai – dar planuose.
Pašaipų sulaukdavo net iš vaikų
„Prasidėjo viskas, kai gimė trečias vaikas. Dantys pradėjo byrėti dalimis, valgant bet ką ar net kandant duoną. Kreiptis į odontologą nebuvo kada, kadangi maži vaikai – nėra kada iš namų išeiti, tai vienas serga, tai kitas serga. Dabar abu vaikai eina į darželį, vienas – į priešmokyklinę grupę, atsirado daugiau laiko, susimąsčiau, kad jau reikia pačiai rūpintis savimi“, – dar prieš procedūrą pasakojo Aušrinė.
Tuomet ji pripažino vengianti šypsotis, kadangi labai kompleksuoja dėl savo dantų.
„Pagalbos kreiptis buvo nesunku, nes permainų noriu ne tik dėl savęs, bet ir dėl aplinkinių, vaikų, visų kitų. Esu dar pakankamai jauna, bet be dantų nei darbo nėra, nei perspektyvų, nieko. Ir kiti maži vaikai juokiasi, pavyzdžiui, nuėjus į darželį sako: „Tavo mama – be dantų“, – pripažino Aušrinė.
Kaip gyvenimą pakeičia šypsena
„Žmonės kartais bijo šypsotis, jeigu jie kompleksuoja dėl kažkokių savo šypsenos elementų. Tai gali būti lūpų defektas, bet turbūt dažnesnis dalykas yra tai, kad nemalonu suvokti, kaip atrodo jų, pavyzdžiui, priekiniai dantys. Kai žmogus varžo savo šypseną, jis jaučia tam tikrą įtampą.
Viena vertus, žmogų verčia šypsotis jo tam tikra vidinė emocinė būsena, jis jaučia vidinį emocinį impulsą šypsotis, bet kai tuo pačiu metu jis negali atsipalaiduoti ir išleisti tos emocijos, bet turi sukti galvą: „O kaip aš atrodysiu? O kaip mano šypsena atrodys? O gal geriau man nesišypsoti?“, kai jis išgyvena tą vidinį konfliktą tarp savo emocinės būsenos ir to, ką jis norėtų parodyti arba, tiksliau, neparodyti, žinoma, jis jaučia įtampą, kuri neigiamai atsiliepia savęs vertinimui“, – sakė „Clinic DPC“ kalbintas psichologas doc. dr. Visvaldas Legkauskas.
Pasak jo, šypsena – labai stipriai susijusi su pasitikėjimu savimi, nes esminę dalį mūsų pasitikėjimo savimi sudaro tai, kiek kiti žmonės mus gerbia ir, paprastai pasakius, kiek kitiems žmonėms mes patinkame.
„Praktiškai visose situacijose, kur mums reikia patikti, mums tai yra lengviau padaryti, jei mes galime plačiai šypsotis“, – tikino V. Legkauskas.
Prie šypsenos prisidėjo visa komanda
„Clinic DPC“ atstovai DELFI tikino, kad idėja padėti Aušrinei kilo spontaniškai.
„Ji viena augina tris vaikus, situaciją dar labiau apsunkino tai, kad ji neturėjo darbo, ką jau kalbėti apie paties žmogaus savijautą jį supančioje socialinėje aplinkoje. Žmogiškumas ir empatija yra pagrindinės vertybės, kuriomis turime remtis, o Aušrinę ištikusi situacija iš tiesų buvo skaudi. Vaikai savo mamos jau seniai nematė besišypsančios, juk tai taip svarbu augantiems mažyliams. Taigi, „Clinic DPC“ kolektyvas negalėjo likti abejingas. Norėjome suteikti dovaną ir prisidėti prie Aušrinės ir jos vaikų gyvenimo kokybės gerinimo“, – sakė klinikos direktorė Irma Kvedarienė.
Anot implantuojančio gydytojo Simono Bankausko, pirmą kartą sutikta Aušrinė atrodė tyli, rami, užsidariusi, nelabai noriai kalbėjo, o, svarbiausia, kad ji visiškai nesišypsojo.
Jos dantų būklė esą buvo sudėtinga, reikėjo, kad į šį darbą įsitrauktų ne vienas specialistas – prie naujos jos šypsenos prisidėjo visa komanda.
Pasidalijo patarimais
„Aušrinei buvo sudarytas gydymo planas, nuspręsta pacientę gydyti naudojant „All-on-4“ gydymo metodą su „Nobel Biocare“ implantais (tai sistema, kuri padeda atkurti visus dantis per vieną parą). Dažnai pacientai nustemba, kaip greitai atliekamas šis metodas. Taigi Aušrinė jau gali drąsiai ir plačiai šypsotis, nevaržyti savęs ir jaustis „patogiai“ kasdieninėje ją supančioje aplinkoje“, – sakė S. Bankauskas.
Gydytojo teigimu, Aušrinė iš klinikos išėjo visiškai kitokia nei atėjo ir tai yra nuostabu.
„Pagrindinė priežastis, lemianti didesnį nėščiųjų sergamumą odontologinėmis ligomis, yra pakitusi hormonų pusiausvyra, kuri didina periodontito tikimybę. Taip pat dėl padidėjusio angliavandenių vartojimo ir po vėmimo burnoje liekančių rūgštinių medžiagų nėščiųjų dantyse dažniau nei įprastai susidaro ėduonis, o, esant rytiniam pykinimui ir blogai savijautai, neretai dantų valymasis tampa nereguliarius.
Siekiant išsaugoti sveikus dantis ir dantenas nėštumo metu ar po jo labai svarbu stebėti burnos ertmės sveikatą ir reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą. Taip užkertamas kelias ėduoniui ir jo plitimui. Tokiu atveju, kai nėščiąją pykina, valantis dantis, rekomenduojama naudoti švelnesnį skonį turinčią dantų pastą arba valytis dantis drėgnu šepetėliu, po to burną išsiskalaujant fluoro turinčiu skalavimo skysčiu. Svarbu nepamiršti naudoti tarpdančių siūlą. Po vėmimo rekomenduojama ne tik išsivalyti burną dantų šepetėliu, bet ir skalauti sodos tirpalu: 1 arbatinį šaukštelį sodos ištirpinti puodelyje vandens. Tai padės neutralizuoti rūgštis“, – patarė klinikos atstovai.
Buvo atsidūrusi gyvenimo kryžkelėje
DELFI primena, kad Aušrinės istorija portale pasirodė balandžio mėnesį. Tuomet moteris aiškino neieškanti paguodos, tik prašanti padėti susirasti darbą.
„Gyvenu Kaune, tačiau galiu persikraustyti, dirbti bet kuriame mieste“, – užsispyrimo moteriai buvo galima pavydėti, tačiau pati ji sakė paprasčiausiai nebeturinti, ką prarasti.
33-ejų Aušrinės pajamos nedidėjo, skolos augo, o pastaruosius mėnesius ji gyveno baimėje ne tik dėl finansinės padėties, bet ir dėl savo ir vaikų saugumo.
„Esu 3 nuostabių berniukų, kuriems 9, 5 ir 3 metai, mama. Gyvenu iš socialinės pašalpos, kuri yra 113 eurų grynais, dar 113 eurų gaunu į „Maximos“ kortelę, papildomai 45 eurus perveda už vaikus. Alimentų nesiteisiu, nes bijau vaikų tėčio, kuris grasina susidorojimais, jei prašysiu jų“, – situaciją, kurioje atsidūrė, trumpai nupasakojo pašnekovė.
Jos buvęs sugyventinis beveik 3 metus sėdėjo kalėjime, tačiau jau du mėnesius buvo laisvėje.
„Į kalėjimą jis pateko dėl smurto – ne kartą, ne du ir ne tris skriaudė, visko prisidirbęs buvo. Bet dabar jis turi kitą žmoną, aplanko gal 1-2 kartus per mėnesį vaikus. Paskutinį kartą atvažiavęs davė visiems vaikams po 20 centų. Kaip patyčios. Buvau prašiusi: „Būk geras, padaryk vaikui nuotrauką dokumentinę“. Darželyje reikėjo, į priešmokyklinę grupę ruošia. Tuomet nuvažiavo, padarė nuotraukas, nupirko saldainių ir įdavė po monetą“, – kuo prasideda ir pasibaigia tėvo rūpestis vaikais, pasakojo ji.
Alimentų mokėti nesutinka, grasina net mirtimi
Tiesa, ir pati Aušrinė tikino prisibijanti vyro daugiau pagalbos prašyti. Jis smurtavo ir prieš ją, ir prieš vaikus, todėl moteris nėra tikra, kad tai nepasikartos.
„Kai esu bandžiusi užsiminti apie alimentus, tai antstoliai, tai dar ten velnias žino kas... Jam aiškinau: „Man neįdomu, žinau, kad nemokėsi, bet valstybė bent mokės“. Tai jis: „Pabandyk tu čia mane tik paduoti, aš per teismus eisiu, vaikus atimsiu...“ Trumpai – užmušiu, pakasiu, papjausiu“, – net kalbėti apie tai jai sunku.
Aptariama šeima įtraukta į soc. rizikos šeimų sąrašą, todėl tokių gąsdinimų Aušrinė bijo, tačiau ir visiškai bendrauti su tėvu vaikams drausti ji nenori – ryšį stengiasi palaikyti dėl berniukų.
„Aš pati nei bendraučiau su juo, nei man reikia“, – užtikrina Aušrinė.
Visada norėjo gausios ir gražios šeimos
Didžiausias jos širdies skausmas dabar – kaip susirasti darbą. Ir pokalbio su DELFI metu ji pasakojo vykstanti į „Darbo biržą“.
„Sunku vienai 3 vaikai rūpintis, bet ką padarysi. Įprasta mano diena prasideda vaikų nuvedimu į darželį. Grįžtu, apsitvarkau, valgyti padarau – šen, ten ir vaikus jau parsivesti reikia. Gerai būtų, kad būtų ramus berniukai, bet, žinote, kai keliese, visi skirtingo amžiaus, tai vienas vieną padaro, kitas pasimoko, žiūrėk, jau ir visi susimokė“, – apie kasdienę rutiną pasakojo Aušrinė.
Ji prasitarė visada norėjusi gausios ir gražios šeimos, svajojusi ir apie dukrelę, tačiau vienas po kito gimė 3 berniukai.
„Ačiū, ne, gana jau vaikų“, – paklausta, gal svajonę dar išpildys, juoktis ėmė moteris. Dabar jos planai – visai kitokie.
Turi maždaug 10 metų pardavėjos darbo patirties
„Sunkiai gyvename, bet darbo nepavyksta susirasti“, – atvirai prabyla moteris. Maždaug 10-metų ji dirbo pardavėja. Kone visą laiką – prekybos centruose, kasose.
„Galėčiau ir visai norėčiau persikelti kažkur. Žinokite, net nesvarbu kur, turbūt. Kuo toliau norėčiau nuo sugyventinio buvusio būti“, – prasitarė moteris.
Tiesa, kiek stabdo staiga viską palikti turimi įsiskolinimai. Pavyzdžiui, ir už elektrą.
„Pagalvokite, už tokią sumą – mažiau nei 300 eurų – keturiese reikia išgyventi“, – skolas aiškino Aušrinė.
Į darbą nepriima, nes neturi dantų
Tačiau darbo rasti ji negali dėl nepalankaus rūpintis vaikais grafiko, arba dėl išvaizdos, kaip aiškina pati.
„Kas ims į kasą be dantų. Atvirai nepasako, bet, pavyzdžiui, pokalbio metu užsimena: „Pas mus yra reikalavimai išvaizdai“. Ir ką tu jiems pasakysi? Skaudu labai girdėti“, – emocijų neslėpė Aušrinė.
Dalies dantų ji neteko po buvusio sugyventinio išpuolių, byrėti jie, pasakojo, pradėjo ir po trečiojo vaiko gimimo.
„Dabar neturiu beveik viso viršaus. Kas už dyką darys ką nors? O plokštelė pati pigiausia – apie 300 eurų. Taupyti su dabartinėmis pajamomis man tam reikėtų bent metų, dviejų, bet kaip tą laiką išgyventi?“, – klausė Aušrinė.