Civilinio kodekso pataisomis siūloma leisti skoloms atskaičiuoti ne daugiau 20 proc. lėšų iš darbo užmokesčio ar išmokų, neviršijančių minimalios algos. Šiuo metu atskaitymai gali sudaryti iki 50 proc. Iš pajamų, viršijančių minimalią algą, siūloma nuskaityti ne daugiau nei 50 proc., nors šiuo metu leidžiama iki 70 proc. Dideli atskaitymai žlugdo skolininkus, skatina imtis nelegalaus darbo, slėpti pajamas, teigiama pranešime spaudai.
Taip pat siūloma vieno skolininko bylas priskirti vienam antstoliui. Kai kiekvieną skolą administruoja skirtingas anstolis, neproporcingai didelė lėšų dalis skiriama sumokėti už anstolių paslaugas, o ne grąžinti skolas. Tai didina darbo praradimo riziką, buhalterinės apskaitos naštą, ypač mažose įmonėse, teigia projekto iniciatoriai.
Norima leisti stabdyti skolininko atskaitymus, kai asmuo gydymo ar reabilitacijos įstaigoje gydosi nuo priklausomybės ligų, nes gydymo ar reabilitacijos laikotarpiu priklausomybe sergantis asmuo neturi galimybės dirbti ir tęsti skolų grąžinimą.
Iniciatoriai siūlo neleisti išieškoti skolos iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skola gali būti išmokėta per 24 mėnesius. Dabar terminas yra 6 mėnesiai, bet jis, anot projekto iniciatorių, pernelyg trumpas, o būsto netekimas stumia į dar didesnį skurdą, dalis skolininkų dėl tokio reguliavimo tampa benamiais.
Įsiskolinęs kas dešimtas Lietuvos gyventojas
Siūloma leisti išieškoti skolas tik iš pajamų, viršijančių 238 eurus. Tai realus minimalių vartojimo poreikių dydis vienam asmeniui.
Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu įsiskolinimų turi kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Daugiau nei pusė jų turi dvi ir daugiau skolų. Projekto iniciatorių teigimu, dabartinė skolų grąžinimo tvarka finansiškai žlugdo gyventojus ir nesudaro sąlygų iš jų išbristi.
„Iki šiol dominavęs požiūris „patys kalti, nereikėjo prisidaryti skolų“ atvedė į aklavietę – į skurdą klimpstančių žmonių baudimas tik blogina padėtį, dešimtys tūkstančių žmonių visoje Lietuvoje išmetami į socialinį užribį, tampa bedarbiais, prasigeria, žudosi, vietoje to, kad gautų reikalingą pagalbą. Keliant nerealius reikalavimus – didžiules išskaitas iš pajamų, neadekvačiai trumpus išsimokėjimo terminus – problema tik gilinama. Kaip rodo nevyriausybininkų fiksuojami atvejai, sužlugdyti žmogų labai lengva. Tad mums reikia realiai veikiančio pagalbos mechanizmo,“ – pranešime spaudai cituojama D. Šakalienė.
Nemotyvuoti ieškoti darbo
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, atlikęs studiją apie piniginės socialinės paramos reformą, kuri Lietuvoje įgyvendinta 2012 m., iš interviu su gyventojais nevyriausybinių organziacijų atstovai išgirdo apie tai, kad skolų turintys žmonės yra nemotyvuoti ieškoti darbo, nes juos smaugia antstoliai.
„Antstoliai… Tas ieškojimas darbo man… Nėra jokio noro, nes šiuo metu turiu daug antstolių“, - cituojamas vienas skolininkas.
„Ta parama gal skatintų mane ieškotis darbo, bet mane antstoliai labai smaugia“, - teigė kitas skolininkas.
Seimo narė D. Šakalienė pažymi, kad dažniausiai pasitaikančios įsiskolinimų priežastys yra skolos už komunalinius mokesčius, baudos už važiavimą be bilieto, skolos greitųjų kreditų bendrovėms.
Dažniausiai pasitaikanti bendra skolų suma yra nuo 1500 iki 3000 eurų.