„Mums buvo pasiūlyta sumokėti tariamai gautą naudą – 45 tūkst. eurų ir tada neprarasti valstybės dotacijos – 400 tūkst. eurų“, – teigė E. Gentvilas.
Liberalų sąjūdžio tarybos nariams jis neįvardijo, kas partijai buvo pateikęs tokį pasiūlymą.
„Atrodo labai gundantis dalykas – susimokame, pripažindami, kad mes gavome naudą, vadinasi, esame kalti, susimokame 45 tūkst. eurų ir tada iš mūsų neatimama dotacija“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Anot jo, pasiūlymas atmestas, kad paskui nebūtų panaudotas prieš partiją nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.
„Situacija yra neordinari, nes dar yra baudžiamoji byla, kurioje pateikti įtarimai. Toje baudžiamojoje byloje būtų pasakyta: Liberalų sąjūdis pripažino kaltę ir susimokėjo gautą naudą“, – teigė E. Gentvilas.
Jis šeštadienį tarybos narius informavo, kad lapkričio mėnesį turėtų būti baigtas su Liberalų sąjūdžiu susijęs ikiteisminis tyrimas, tada vyks susipažinimas su bylos medžiaga. Ją, E. Gentvilo žiniomis, sudaro apie 100 tomų.
„Manau, su mūsų epizodais ten ne daug susiję. Kitų metų pradžioje, tikėkimės, prasidės teismas, kuris pravers slaptuosius archyvus kaip su Lee Harviu Osvaldu, ir žinosime, kas ką mūsų vardu prišnekėjo, kas ką mūsų vardu prašė ar prižadėjo“, – sakė laikinasis Liberalų sąjūdžio vadovas.
„Teisėsauga įvardijo, kad juridinio asmens kaltė kyla iš fizinio asmens kaltės. Šis santykis mums labai svarbus – kas mumis manipuliavo, kas už mus kalbėjo neturėdamas jokių teisių ar įgaliojimų. Tai paaiškės tik teismo proceso metu“, – tvirtino jis.
E. Getvilas taip pat pabrėžė nematantis jokios realios partijos kaltės politinės korupcijos byloje.
„Mes patys turime įsisąmoninti svarbų dalyką – nėra jokių kaltinimų partijai. Primityvokai palyginau – kur kaltė dėl žmogaus neteisėto praturtėjimo ir nedeklaruoto praturtėjimo, jeigu jis ėjo gatve ir rado 100 eurų? Neprivalo to deklaruoti. Bet praturtėjo. Kada nors kas nors pasakys, o kodėl nedeklaravai“, – kalbėjo politikas.
Prieš porą savaičių Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiurkščiu finansavimo įstatymo pažeidimu pripažino buvusio Liberalų sąjūdžio nario Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto surengtus mokymus. VRK šiuos per 45 tūkst. eurų kainavusius mokymus pripažino nepinigine auka. Įstatymai draudžia partijoms imti aukas iš juridinių asmenų.
Rinkimų komisija remdamasi savo anksčiau priimtu sprendimu dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžiui neskyrė pusmečio dotacijos iš biudžeto – apie 395 tūkst. eurų.
Šeštadienį laikinasis liberalų lyderis pranešė, kad bus teismui skundžiamas ir šis VRK sprendimas.
Rugsėjį Liberalų sąjūdžiui kaip juridiniam asmeniui pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Š. Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.
Įtariama, kad E. Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.
Taip pat įtariama, kad Š. Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R. Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.
Nemato išsilakstymo nuotaikų
Nors partiją krečia teisėsaugos įtarimai, Vyriausiosios rinkimų komisijos sankcijos, Liberalų sąjūdžio nariai masiškai iš partijos nebėga, teigia laikinasis organizacijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
„Aš niekur negirdžiu išsilakstymo nuotaikų“, – šeštadienį per partijos tarybos posėdį Vilniuje pareiškė jis.
E. Gentvilo duomenimis, po rugsėjo 22-osios, kai teisėsauga Liberalų sąjūdžiui pateikė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo, partiją paliko 93 žmonės.
Laikinasis partijos lyderis svarstė, kad jų išėjo priežastis greičiausiai susijusi ne tik su įtarimais partijai.
„Gali atrodyti daug per šešias savaites, per savaitę – po 15,5 žmogaus. Pažiūrėkime (kas buvo – BNS) praėjusiais metais po Eligijaus Masiulio katastrofos, po gegužės 12 dienos. Per metus iš partijos išstojo 500 žmonių, bet 517 įstojo. (...) Nematau supasavimo nuotaikų“, – dėstė E. Gentvilas.
Šeštadienį Liberalų sąjūdis svarsto tolesnius partijos veiklos scenarijus. Iškelta siūlymų steigti naują liberalią partiją.
E. Gentvilas šią idėją kritikavo, teigdamas, kad dėl turimų skolų bankui nepavyktų likviduoti Liberalų sąjūdžio, todėl būtų tik sukurtas naujas konkurentas sau.
„Jeigu kuriama kokia nors kita nauja partija, kas atsitinka su Liberalų sąjūdžiu? Juridinis asmuo lieka su skolomis, kurios po pusės metų tampa pajamomis. Naujai sukurta partija sėdi be nieko. Šita likusi partijos dalis lieka konkuruojanti jėga tai partijai, kurią bandytume sukurti kaip naują partiją. Nesuprantu šito algoritmo, kadangi likviduoti šitos partijos mes negalime, nes dar turime įsiskolinimų kredito įstaigoms“, – svarstė E. Gentvilas.
„Atsirastų dvi partijos, kurios anksčiau ar vėliau suremtų ragais ir konkuruotų. Todėl mano pasisakymas yra už Liberalų sąjūdžio išsaugojimą“, – kalbėjo jis.
E. Gentvilas ragino atlaikyti dabartinę „reputacijos problemą“ ir eiti į priekį.
„Reputacijos problemos ištiko mus kaip partiją, kiekvieną iš mūsų, nors nė vienas iš mūsų nesame kaltas, bet turbūt turime turėti vyriškumo, nepaisant to, ar esame vyrai, ar moterys, nuryti seiles, nuryti nuoskaudas ir atidirbti šioje situacijoje“, – teigė laikinasis partijos lyderis.
Gruodžio 9 dieną bus rengiamas Liberalų sąjūdžio suvažiavimas, jis rinks naują partijos vadovybę. Nors nuskambėjo raginimų organizuoti tiesioginius lyderio rinkimus arba atsiklausti visuomenės nuomonės, E. Gentvilas tvirtino, kad techniškai tai padaryti būtų sudėtinga.
„Turime mažai laiko ir mažai administracinių resursų“, – sakė jis.
Kalbėdamas tarybos nariams jis pabrėžė, kad per pastaruosius metus Liberalų sąjūdis padarė daug skaidrindamas savo veiklą. Anot jo, nė vienas liberalas nebevadovauja jokiai viešajai įstaigai.
„Mes visada žinome, kad atsiras koks nors Gabrielius, kuris pasakys: o jūs dar nepakankamai atsinaujinote, nepakankamai išsivalėte. (...) Partija ėjo išsiskaidrinimo kryptimi, ir tik kokie nors gabrieliai gali to nematyti, nes jiems to nenaudinga matyti“, – sakė E. Gentvilas, turėdamas galvoje konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį ir jo požiūrį, kad liberalai nepadarė visko dėl partijos veiklos skaidrumo.
Be to, laikinasis partijos pirmininkas pranešė, kad įvedamas taupymo režimas.
E. Gentvilas informavo penktadienį su banku pasirašęs kitą Seimo rinkimams imtos paskolos grąžinimo grafiką. Anot jo, finansinę padėtį praradus beveik 400 tūkst. eurų valstybės dotacijos turėtų pagerinti šį mėnesį laukiama gyventojų pajamų mokesčio 1 proc. auka.
„Spėliojame, kad tai galėtų būti 200 tūkst. eurų“, – teigė politikas.
Nutarė nekurti naujos partijos
Liberalų sąjūdis nebus likviduojamas, partija veiks toliau, naujasis lyderis bus renkamas suvažiavime, o ne tiesiogiai,šeštadienį Vilniuje nusprendė partijos taryba.
Liberalų sąjūdžio suvažiavimas vyks gruodžio 9 dieną.
„Balsavimas, ar šitos partijos suvažiavimas, ar naujos kūrimas, sulaukė tokių rezultatų: 100 už šitos Liberalų sąjūdžio partijos veiklos tęstinumą, du – už naujos partijos kūrimą“, – šeštadienį žurnalistams paskelbė laikinasis partijos pirmininkas parlamentaras Eugenijus Gentvilas.
Pasak jo, suvažiavimas rinks ne tik pirmininką, bet ir jo pavaduotojus, valdybą, Etikos, Kontrolės komisijų narius.
E. Gentvilas tarybos nariams šeštadienį sakė pats esąs už dabartinės partijos išlaikymą.
„Pacituosiu klasiką Remigijų Šimašių: apsirengusi kita suknele panelė nepasidaro kita“, – teigė jis.
Atsistatydinęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas sostinės meras Remigijus Šimašius irgi tvirtino, kad persikrikštijimas nieko neduos.
„Esu vienareikšmiai už tą scenarijų, kad liberalai neturi persikrikštyti, kažkaip vartytis kūliais ir apsimetinėti, kad su ta pačia komanda, su tais pačiais žmonėmis būsime kažkokie kitokie“, – sakė jis.
„Šiandien didysis iššūkis yra kaip geriau atstovauti savo rinkėjams, kaip padaryti, kad liberalios idėjos būtų labiau girdimos ir kaip padaryti, kad žmonės, kurie šiandien yra Seime, kad jie būtų suprantami, kaip atstovaujantys šioms idėjoms, realizuojantys tas idėjas“, – pridūrė jis.
Naują liberalų partiją siūlęs steigti europarlamentaras Petras Auštrevičius apgailestavo, kad partija šiam žingsniui dar nesubrendo.
„Gal partija nepasirengusi tokiam sprendimui, kokį mes siūlėme imtis. Bet ar gali gatvėje paimti praeivį ir pervesti per gatvę jam nesutinkant? Kol kas mes esame tokioje būklėje, kad nėra politinio supratimo, pritarimo tokiam žingsniui, kuris, mano manymu, būtų geriausias šiuo metu“, – po tarybos posėdžio žurnalistams sakė P. Auštrevičius.
Kita vertus, jis pabrėžė neketinantis palikti Liberalų sąjūdžio.
Politikas taip pat džiaugėsi, kad „pagaliau partijoje pradėta kalbėti atvirai apie esamą situaciją, mažiau neaiškumų, apvalių frazių“.
Pasak P. Auštrevičiaus, prie naujos partijos kūrimo idėjos gali būti grįžta vėliau.
„Prasidės teismo procesas, kuris nebus lengvas, vėl iškels daugelį įdomių faktų ir pan. Neabejoju, kad Lietuvos visuomenė labai seks tą įvykį, tikrai jis sukels didžiulį susidomėjimą. Gali būti vėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Šį kartą tik pusmečiui valstybės dotaciją nukirpo, o kas gali pasakyti, kaip bus toliau. Ateitis mus gali nuteikti ir kitokiems sprendimams“, – svarstė liberalas.
Vilniaus meras R. Šimašius iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų pasitraukė prieš porą savaičių, kai siekdami greitesnių permainų partijoje atsistatydino trys jo pavaduotojai, tarp jų ir P. Auštrevičius.
Kol kas nei E. Gentvilas, nei R. Šimašius neatskleidžia, ar kandidatuos į partijos lyderius.
Kandidatai į Liberalų sąjūdžio vadovus gali būti keliami ir iš anksto, ir suvažiavimo dieną.
Rugsėjį teisėsauga pateikė įtarimus Liberalų sąjūdžiui dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Š. Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.
Įtariama, kad E. Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.
Taip pat įtariama, kad Š. Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R. Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.
Prieš dvi savaites įvertinusi teisėsaugos gautą informaciją Vyriausioji rinkimų komisija nustatė šiukščių pažeidimų Seimo rinkimų kampanijos metu ir Liberalų sąjūdžiui neskyrė pusmečio beveik 400 tūkst. eurų dotacijos.
Liberalų sąjūdis šiuo metu parlamente turi 13 atstovų.