Baigęs Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą, D. Simėnas išvyko studijuoti į Notingemo universitetą Didžiojoje Britanijoje. Čia jis pirmiausia baigė politikos bakalauro, paskui – socialinio ir globalinio teisingumo magistro studijas.
Po ketverių studijų metų D. Simėnas pagal „Kurk Lietuvai“ programą grįžo į Vilnių. Metus dirbo ministerijose ir šiandien didžiuojasi prisidėjęs prie užstato sistemos vienkartinėms gėrimų pakuotėms, kitaip tariant, taromatų, atsiradimo. Antrus metus D. Simėnas dalyvavo regioninėje programoje Panevėžyje, o galiausiai apsisprendė likti čia dirbti ir gyventi.
Kodėl Panevėžys, kur miesto centre kaip grybai po lietaus dygsta dėvėtų drabužių parduotuvės?
„Aš kitaip žiūriu į Panevėžį. Dėvėtų drabužių parduotuvių nematau, matau „Kavos dėžutę“ – kavinę, kurią įkūrė čia gyventi atvažiavusi lietuvė su prancūzu vyru. Jie sėkmingai vysto verslą. Aš matau „Kavalierių“ – jaunas panevėžietis sugrįžo čia ir įkūrė kavinę, kurioje siūloma paragauti nepaprastai skanios kavos. Taip pat matau „Maestro Coffee“, kurią įkūrė 2013 m. baristų čempionato čempionas, po 8 metų emigracijos su šeima grįžęs į Lietuvą. Jis planuoja atidaryti dar dvi kavines ir mato čia nišą.
Be to, čia matau neseniai atidarytą „Barber shop“, kur negali tilpti visų norintieji. Niekada negalvojau, kad tokių dalykų gali būti“, – kalbėjo D. Simėnas.
Pramonės klestėjimo metai
Toliau jis kalba apie stiprią pramonę. Pasak D. Simėno, daug kas gali ginčytis, bet ne kineskopų gamyklos „Ekranas“ gyvavimo metas buvo auksiniai pramonės laikai. „Turėjome „Ekraną“, jis buvo visiškai nekonkurencingas pasaulio rinkoje, gamino kineskopus, kurių niekam nereikėjo, laiku neinvestavo ir neevoliucionavo, dėl to bankrutavo. Šiuo metu mes Panevėžyje išgyvename auksinius pramonės laikus“, – tvirtina pašnekovas.
Jis įvardijo mieste veikiančią pasaulinio garso įmonę „Schmitz Cargobull“, taip pat automobilių komponentų gamintojus, modernias metalo apdirbimo įmones. Beje, viena jų – sertifikuota „Rolls-Royce“ ir MAN komponentų tiekėja. Taip pat Panevėžyje yra plastiko industrija, stiprių maisto pakuočių gamintojų, daugybė baldų gamybos įmonių.
„Matau labai patrauklią vietą užsienio investuotojams, mieste itin stipri Norvegijos įmonių koncentracija, regione skaičiuojama 16–18 norvegų kapitalo įmonių, jie formuoja kitokią verslo kultūrą ir darbo sąlygas“, – kalbėjo Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje su užsienio bei lietuviškų įmonių investicijų pritraukimu dirbantis D. Simėnas.
Tai, sako pašnekovas, pozityvūs ženklai, kurie leidžia Panevėžiui atrodyti visai kitaip. D. Simėno teigimu, problema, kad miestas nemoka šios žinios tinkamai pateikti.
Uždirba geriau nei Vilniuje
„Mūsų pramonės įmonėse inžinieriai projektuotojai, žmonės, dirbantys su „AutoCAD“ ir kita programine įranga, tai yra, projektuotojai, mokantys suprojektuoti kokią nors detalę, erdvinį kūną, apskaičiuoti tam tikrų detalių ir jungčių stiprumus, Panevėžyje uždirba daugiau nei Vilniuje ar Kaune. Jų bazinis atlyginimas – 1500 eurų „į rankas“, tačiau, jei turi patirties ar esi labai gabus, atlyginimas greitai išaugs iki 2000–2500 eurų „į rankas“. Mieste tokių projektuotojų labai trūksta“, – dėstė pašnekovas.
Jis nesąmone vadina pareiškimus, kad Panevėžyje nėra darbų – tiesa ta, kad trūksta darbuotojų. D. Simėno tikinimu, Panevėžyje įmonės jau dabar siūlo kokybiškų darbo vietų su puikiais atlyginimais.
Kitas jo įvardijamas pavyzdys – suvirintojai metalo apdirbimo įmonėse. Prastų specialistų atlyginimai siekia apie 500 eurų „į rankas“, geri specialistai esą gauna 1000, 1500 eurų ir daugiau į „rankas“.
Bendrai Panevėžio regione atlyginimų vidurkis siekia apie 710 eurų „popieriuje“. Pašnekovas primena, kad Panevėžyje ir pragyventi pigiau nei didmiesčiuose – būstų nuomos ir pardavimo kainos 2–2,5 karto mažesnės nei Vilniuje, paslaugos pigesnės, o miestą galima pervažiuoti per 10 minučių.
Proveržis – robotika?
Trečius metus Panevėžyje gyvenantis vyras sako pradėjęs vertinti Panevėžį todėl, kad jis mažas, kompaktiškas, su keturiais teatrais, savita kultūra, nuoširdžiais ir sąžiningais žmonėmis. Modernioje treko arenoje treniruojasi sportininkai iš Suomijos, Estijos, Lenkijos, Italijos ir kitų šalių. Panevėžys patrauklus auginantiems vaikus, tai pat siekiantiems ramesnio, bet kokybiško gyvenimo.
Panevėžio „City“ alumnų klubas vienija panevėžiečių diasporą visame pasaulyje. Ši organizacija rengė Panevėžio ekonomikos forumą, kuriame sulaukta 800 lankytojų. „Panevėžyje vyko ir biotechnologijų hakatonas, jis susietas su Vlado Bumelio paskelbtomis investicijomis – planuojama investuoti 200 mln. į tyrimų ir mokslo centrą“, – kalbėjo politikas.
D. Simėnas Panevėžio proveržį sieja su robotika, kuri transformuoja verslo darbą. Tai, sako jis, mieste perspektyvu dėl skirtingų rūšių pramonės įmonių koncentracijos.
„Tam turime visas prielaidas, ir miestas, ir privatus verslas žengia žingsnius, kad robotika taptų mūsų regiono specializacija ir stiprybe, kad šioje srityje būtume vieni lyderių“, – teigė D. Simėnas.
Robotikos proveržį panevėžietis sieja ir su Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutu, kuris, beje, dėl įvairių aplinkybių šįmet nepriėmė nė vieno pirmakursio. Tačiau fakultetas vienintelis Lietuvoje turi pramoninių robotų laboratoriją, joje ruošiami verslo sprendimai ir ateityje gali būti rengiami specialistai. Netrukus į Panevėžį atvyks Danijos ir Suomijos robotikos ekspertų.
Panevėžio mechatronikos centre kuriamos mikroelektronikos plokštės, čia sutelkta daug programavimo. Tai irgi matoma kaip niša.
Grąžina skolą Panevėžiui
„Daug kas apie tokius dalykus nežino ir galvoja, kad čia miręs miestas. Emigracija – vien mūsų pastangomis nelabai išsprendžiamas iššūkis. Žmonių mažėja visur, net tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Švedija, Norvegija, Suomija didieji centrai turi didžiausią trauką, ir tai neišvengiama. Panevėžyje skaičiuojame, kad vidinė migracija į Vilnių ir Kauną didesnė už išorinę.
Problema yra, bet aš matau paprastą sprendimą. Arba mes turime žmonių ir tada auginame stiprų miestą, arba susirandame kryptį, miestą stipriai išauginame ir taip sugebame pritraukti žmonių. Manau, antras scenarijus turbūt realesnis, nes pagal paskyrimą, kaip buvo „Ekrano“ laikais, žmonių neprivešime. Tai galime daryti per sėkmės istorijų viešinimą ir bendrą įvaizdžio kūrimą“, – požiūrį į emigraciją dėstė D. Simėnas.
Beje, iki 2020 m. žadama pagaliau sutvarkyti Panevėžio gėda tapusią miesto autobusų stotį.
Nors žiniasklaida skelbė apie planus perbraižyti šalies žemėlapį ir Panevėžio apskritį
prijungti prie Šiaulių regiono, jis įsitikinęs, kad Panevėžio apskritis išliks.
Tiesa, D. Simėnas prisipažįsta, kad prieš grįžtant į Panevėžį jį kamavo abejonės.
„Abejonių dėl grįžimo į Panevėžį buvo. Kai išvažiavau į Angliją, žinojau, kad grįšiu į Lietuvą, visada buvau kupinas patriotinių jausmų, norėjau kurti Lietuvoje ir mane užauginusiame Panevėžyje. Turbūt suveikė noras atiduoti tam tikrą skolą. Grįžau, nes matau galintis prisidėti, keisti“, – kalbėjo Aukštaitijos sostinės ateitimi tikintis D. Simėnas, emigrantus kviečiantis nebijoti grįžti ir galimybių ieškoti Panevėžyje.