Stipriai mažinami atlyginimai

Klaipėdos priklausomybės ligų centre nuotaikos slogios. Neapsikentę nežinomybės išeiti iš darbo pasišovė bene trisdešimt darbuotojų: gydytojai psichiatrai, administracijos, buhalterijos darbuotojai, slaugytojos. Vilniaus priklausomybės ligų centre situacija irgi panaši: darbo nepanoro tęsti daugiau nei 25 darbuotojai.

Anot Panevėžio priklausomybės ligų centro laikinojo vadovo Dariaus Mačiulio, darbuotojai netrykšta džiaugsmu dėl mažėjančių atlyginimų. „Nenorėjome reorganizacijos, nes kai buvome atskiros įstaigos, ir algos buvo didesnės, ir paslaugų spektras – platesnis. Sakykime, prieš reorganizaciją slaugytojas gaudavo keturis šimtus septyniasdešimt eurų, dabar gaus maždaug apie keturis šimtus dvidešimt. Jeigu gydytojai už visą etatą uždirbo vidutiniškai tūkstantį du šimtus eurų, dabar siūloma vos per aštuonis šimtus. Psichologai, gaudavę apie septynis šimtus, dabar sulauks apie šešis šimtus atlyginimo. Visur algos kyla, o mūsų įstaigose mažėja“, – dėl nepavydėtinos situacijos apgailestauja D. Mačiulis.

Kauno priklausomybės ligų centre panoro išeiti dvylika–keturiolika darbuotojų, kurie daugiausiai nukentėjo dėl atlyginimų sumažinimo. „Dėl sumažinto atlyginimo slaugytojos nukentėjo iki aštuoniasdešimties eurų, – sako Kauno priklausomybės ligų centro direktorius Tautvydas Zikaras, pridurdamas, jog reformos baigtis nėra aiški. – Gavau dokumentą, kad licencija panaikinta ir prijungta prie vienos bendros Vilniaus priklausomybės ligų centro, nepavadintos Respublikinės vardu, licencijos. Dėl kitų dalykų nežinome.“

Vyriausybės prašo stabdyti reformą

„Pasirinkta tokia taktika, kuri nepagerins priklausomybės ligų gydymo ir nepriartins paslaugų prie pacientų. Iš pradžių buvo ketinama Vilniaus priklausomybės ligų centrą paversti kaip ir nacionaliniu, kuris vadovautų likusiesiems. Bet paskutinio posėdžio metu paaiškėjo, kad ne Vilniaus priklausomybės ligų centras bus reorganizuotas į nacionalinį, bet kuriama atskira biudžetinė įstaiga, maždaug trisdešimties etatų, kuri vadovaus visiems kitiems, įskaitant ir Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Vadinasi, kuriama nauja biurokratinė sistema“, – piktinasi Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Priklausomybių prevencijos komisijos narys Antanas Matulas.

Seimo Priklausomybių prevencijos komisija Vyriausybei rekomenduota stabdyti reformą, kadangi Sveikatos apsaugos ministerija, anot jų, visiškai nepasiruošusi, o komisijai pristatyti pasiūlymai nepagrįsti ir neįtikinantys.

„Pamatėme, kad situacija tragiška: iš centrų bėga žmonės, ieško kito darbo, nes jie nemato perspektyvos. Įvertinusi situaciją mūsų komisija rekomendavo reformą Vyriausybei stabdyti, kol paaiškės, kas yra daroma, nes komisijos posėdžio metu ministras negalėjo atsakyti į kas antrą klausimą. To negalėjo padaryti ir su juo kartu atvykę ministerijos darbuotojai“, – sakė A. Matulas.

Jo įsitikinimu, vykdant priklausomybes gydančių centrų reformą reikėjo eiti visiškai kitu keliu, kas ir buvo planuojama daryti prieš keletą metų.

„Priklausomybės ligų centrai turėjo būti prijungti prie didžiųjų miestų ligoninių ir jie būtų tapę padaliniais. Visose valstybėse priklausomybes gydo gydytojai psichiatrai, tokiu būdu būtų išspręsta medikų trūkumo problema. Reikėjo tik pakeisti apmokėjimo tvarką, kad tuose skyriuose, jeigu jie būtų prijungti prie ligoninių, darbuotojai uždirbtų bent normalesnį atlyginimą“, – sako A. Matulas.

Susitaikė su sprendimu

Kaip į siūlymą stabdyti reformą reaguoja patys Priklausomybės ligų centrai?

„Tokį scenarijų sunku įsivaizduoti. Darbuotojai yra gavę darbo pasiūlymus ir apsisprendę. Atlikti ir veiksmai pagal reorganizavimo sąlygų aprašą. Iš kitų priklausomybės centrų turtas perduotas Vilniaus priklausomybės ligų centrui, priduoti dokumentai juridinių asmenų registrui registruoti naują įstaigą su nauju pavadinimu“, – sako Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata.

„Manau, kad dabar jau nėra tikslo ieškoti teisybės, kai reorganizacija jau įsigalioja nuo lapkričio pirmosios. Dabar jau reikia kovoti už tai, kad filialai liktų, kad darbuotojai išsaugotų darbo vietas, kad algos kiltų. Reikia rasti šiek tiek optimizmo, o ne sakyti, kad viskas blogai, nebedirbam, trenkiam durimis. Kažkas pacientus vis dėlto turės gydyti“, – sako D. Mačiulis.

Komentaras
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos narys Algirdas Sysas:

– Jei iš tikrųjų norime gydyti asmenis nuo priklausomybių, turime stiprinti minėtus centrus. O dabar pasiūlyta, kad mažiname darbuotojų skaičių ir kuriame dar vieną centrą centre – grynai administracinį. Gal ten vieną kitą buhalterį ir atleis, bet ar nuo to gydymas pagerės? Jau ne pirmą kartą susiduriame su tokia situacija, kad pirmiausia bandoma jungti įstaigas, o paskui žiūrima, kas bus.

Dar mus patikino, kad niekam atlyginimai nemažės, o didės, tačiau sužinojome, kad pateiktuose dokumentuose slaugytojoms, kurių ir taip maži atlyginimai ir kurių labai trūksta, yra mažinamas koeficientas. Skandalas! Todėl mūsų komisija ir išsakė nuomonę, kad reikia stabdyti reformą ir pirmiausia aiškiai atsakyti į klausimus, kam tai darome ir kokia iš to bus nauda.

SAM atsakymas:

Reformų metu visuomet yra klausimų, daug kam kyla neaiškumų, tačiau todėl yra kalbamasi su darbuotojais, sprendimai derinami su atsakingomis institucijomis ir įstaigomis. SAM žiniomis, jokių trukdžių nėra, nes viskas vyksta pagal planą, kurį pasirašė visi penki Priklausomybės ligų centrų direktoriai. Šiuo metu vyksta sutarčių pasirašymas su darbuotojais ir tik darbuotojo valia – priimti pasiūlymą ar ne.

Po reorganizacijos Priklausomybės ligų centrams laikinai vadovaus dabartinis Vilniaus PLC vadovas Emilis Subata. O pasibaigus jo kadencijai, kitų metų viduryje, bus skelbiamas viešas konkursas, kuriame galės dalyvauti visi norintys, kompetentingi ir reikalavimus atitinkantys asmenys.

Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. pradės veikti Respublikinis priklausomybės ligų centras prie SAM, kuris teiks gydymo paslaugas asmenims, nesaikingai vartojantiems alkoholį, narkotines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, taip pat sergantiems kitomis priklausomybės ligomis. Esant reikalui, pagalba bus teikiama bendradarbiaujant su gydymo įstaigomis, socialinės pagalbos, vaiko teisių apsaugos tarnybomis, teisėsaugos institucijomis. Pertvarka leis organizuoti kompleksinį gydymą ir reabilitaciją. Didelis dėmesys bus teikiamas vieningam metodiniam vadovavimui.

Šaltinis
Savaitraštis „Lietuvos sveikata“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (91)