VRK ketvirtadienį nusprendė, kad dėl šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo Liberalų sąjūdis negaus antrojo šių metų pusmečio dotacijos - 395 tūkst. eurų. Prieš tai siūlyta sankcija - neskirti dviejų pusmečių dotacijos - liberalams grėsė apie 800 tūkst. eurų praradimu.

VRK narys Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Vilius Semeška pasiūlė netaikyti griežčiausios sankcijos ir atimti tik pusmečio dotaciją.

"Skirti sankciją metams, kuri sudarytų apie 800 tūkst. eurų pinigine išraiška, ir privesti prie visiško nemokumo partiją, - tai silpnintų ir mūsų politinę sistemą, ir būtų ne visai sąžininga", - sakė jis.

Už sprendimą neskirti Liberalų sąjūdžiui pusmečio dotacijos pasisakė12 VRK narių.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sakė VRK sprendimą vertinantis "blogai".

"Jis palieka galioti spalio 19 dienos sprendimą, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė įstatymą. Todėl sprendimą vis tiek skųsime", - sakė jis.

Vis dėlto, kalbėdamas apie ketvirtadienį priimtą VRK sprendimą, E. Gentvilas sakė, kad jis yra "protingas lyginant su tuo, kuris buvo parengtas anksčiau".

"Ar jis teisingas - tą mes įroinėsime teisme. Priekaištų VRK dėl šios dienos sprendimo neturiu, dėl aplinkybių, kurios yra susiklostę - taip pat. VRK yra įvelta ir į ikiteisminį tyrimą, iš kurio seka šitas administracinis sprendimas. Bet ir vėl nedrįstu sakyti, kad tai VRK kaltė", - aiškino politikas.

Jo teigimu, po šio sprendimo bus lengviau kalbėti su paskolą Liberalų sąjūdžiui suteikusiu banku, lengviau kalbėti apie partijos ateitį, partijos narių stabilizavimą.

"Galiu pasakyti, kad tie, kurie per anksti išsigando ir puolė strakalioti, tiesiog neturėtų taip daryti", - kalbėjo E. Gentvilas.

VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, Politinių partijų finansavimo įstatymas numato, kad esant šiurkščiam jo pažeidimui, partijai gali būti neskiriama dotacija iki dvejų metų.

"Buvo sprendimo projekte siūlomas vidurkis - metai. Atsižvelgiant į tai, jog partija, VRK duomenimis, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio prasižengimą, taip pat įvertinus nustatytą mokymų kainą (Taikomosios politikos instituto praėjusių metų sausį - balandį surengtų mokymų Liberalų sąjūdžio nariams - DELFI), mokymo organizavimo išlaidas, kurios sudarė 45 tūkst. eurų, VRK narių nuomone, paskirta sankcija - vieno pusmečio dotacijos neskyrimas, yra adekvati ir atitinkanti visus protingumo principus", - aiškino ji.

Prieš VRK posėdį E. Gentvilas sakė jokios partijos kaltės situacijoje, į kurią ji pateko, neįžvelgiantis.

„Aš asmeniškai nematau. Išanalizavęs visus dokumentus, kurių nežinojau ir negalėjau žinoti prieš pusantrų metų, aš nematau jokios Liberalų sąjūdžio, kaip partijos kaltės. Nedalyvavo, neorganizavo, nevykdė dalyvių atrankos ir, kaip juridinis asmuo negavo jokios naudos materialia ar nematerialia forma“, – teigė jis.

E. Gentvilas VRK: jus čia įvėlė

VRK posėdyje E. Gentvilas džiaugėsi, kad komisija bando įvertinti visas rizikas, taip pat ir tai, kad Liberalų sąjūdis jau kreipėsi į teismą. "Girdžiu žmogiškus ir politiškai teisingus argumentus, ačiū jums už tai. Bet laikausi savo pirmtako pozicijos - mes nesame kalti", - tvirtino jis.

DELFI primena, kad Liberalų sąjūdžio kaltės prieš savaitę vykusiame VRK posėdyje nepripažino ir tuo metu partijai vadovavęs Remigijus Šimašius.

Sprendimą pripažinti partiją šiurkščiai pažeidus įstatymą ir gavus neteisėtą finansavimą Liberalų sąjūdis ketvirtadienį apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui.

„Liberalų atžvilgiu vyksta neteisėtas procesas, pažeidžiantis partijos teisę į nekaltumo prezumpciją ir teisingą baudžiamąjį procesą. VRK ir jos darbo grupė netinkamai aiškina ir taiko įstatymus, jų sąvokas ir turinį, iškreipia faktus, daro nepagrįstas prielaidas dėl jų egzistavimo ir tuo pagrindu pripažįsta partiją šiurkščiai pažeidus politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą. VRK vykdo „teisingumą“ nelaukdama teismo sprendimo“, – sakė E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdžio laikinasis vadovas tvirtino, kad šioje situacijoje nekaltina VRK dėl vykstančio proceso. Jo teigimu, tai prokurorai, kurie kreipėsi į VRK prašydami išvados dėl Liberalų sąjūdžio finansavimo, "įvėlė" rinkimų prievaizus į šią situaciją.

Politikas taip pat stebėjosi, kodėl partijai numatoma bausmė yra vertinama pusmečiais. Jis klausė, kodėl rinkimų prievaizdai negalėtų kaip sankcijos taikyti sprendimo neskirti liberalams tokios sumos, dėl kurios šiuo metu kyla įtarimų.Politologas: yra teisinis, yra moralinis vertinimas

Kaip DELFI sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, finansavimo nutraukimas partijai būtų labai stiprus smūgis.

„Tai reiškia, kad bus labai sudėtinga išlaikyti partinę administracinę struktūrą. Didelė partija turi padalinius, sekretoriatą, yra daug žmonių, kurie vienai ar kitaip yra įdarbinti. Dabar apmokėti jų darbą bus labai sudėtinga“, – aiškino jis.

Pasak L. Bielinio, netekus išlaikymo iš biudžeto, Liberalų sąjūdžiui tektų ieškoti privačių finansavimo šaltinių, kas yra labai sudėtinga.

Lauras Bielinis

„Dabartinėje jų situacijoje apskritai nežinau, kas ryžtųsi jiems paskolinti“, – svarstė politologas.

Jo manymu, ši situacija gali vesti prie to, kad partijoje pradėtų griūti organizacinė struktūra – tai yra, žmonės atsisakys darbo Liberalų sąjūdyje.

Paklaustas, ar VRK sankcijos liberalams nėra pernelyg griežtos, L. Bielinis aiškino, kad vertinimas priklauso nuo partijos nusižengimo vertinimo.

„Jeigu pažvelgsime techniškai, tada sakysime – taip, griežtos. Jeigu žiūrėsime moralaus piliečio žvilgsniu, tada sakysime: taip, jie tikrai padarė didžiulį nusižengimą. Klausimas toks – ar mes visi tapsime liberalais ir žvelgsime gana atsainiai į moralinius aspektus, ar vis dėlto esame morali visuomenė. Tokiu atveju kiekvienas tokio pobūdžio nusikaltimas yra ne tik smerktinas, bet ir baustinas“, – sakė politologas.

Galvos skausmas – didžiulė paskola

Nuo tada, kai prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymu Seimas nuo 2012 metų uždraudė partijų finansavimą juridinių asmenų lėšomis, jų pajamų šaltiniai tapo labai riboti.

Partijos yra išlaikomos iš:

partijos narių mokesčių;

valstybės biudžeto asignavimų;

lėšų, gautų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo;

politinių bei kultūrinių renginių (paskaitų, parodų ir kt.) organizavimo ir kitos veiklos;

palūkanų už banko sąskaitoje esančias lėšas;

piliečių savanoriškai skiriamos 1 proc. dydžio sumokėto metinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies;

Lietuvoje registruotų bankų paskolų.

Būtent paskola iš banko tapo didžiausiu akmeniu po kaklu įtarimų užkluptiems liberalams. Ši partija VRK yra deklaravusi, kad dar 2016 metais paėmė paskolą iš banko – 800 tūkst. eurų. Kaip skelbiama, pinigai buvo panaudoti partijos rinkimų kampanijos į Seimą sąnaudoms padengti. Praėjusiems Seimo rinkimams liberalai deklaravo išleidę beveik 931 tūkst. eurų, partija laimėjo 14 mandatų.

Liberalų sąjūdžio finansinėje ataskaitoje VRK už 2016 metus nurodoma, kad ši partija didžiąją dalį paskolos – 540 tūkst. eurų – yra įsipareigojusi grąžinti per šiuos metus.

Gaunant valstybės dotacijas, tai nebūtų neįveikiamas iššūkis: už šių metų I pusmetį Liberalų sąjūdis gavo 395 tūkst. eurų, tokio pat kišenės papildymo tikėtasi ir lapkritį.

Išlaidos – gerokai didesnės nei pajamos

Verstis be valstybės paramos partijai bus sunku. Kaip skelbiama Liberalų sąjūdžio „Skaidrumo standartų“ skiltyje apie finansus, pirmąjį šių metų ketvirtį Liberalų sąjūdis, be valstybės dotacijos, gavo vos 18,6 tūkst. eurų pajamų. Didžiąją jų dalį – 16,7 tūkst. – sudarė narių mokesčiai, dar 1,9 tūkst. gauta iš projektų (dalyvio mokesčio, atributikos platinimo ir pan.). Apie antrojo ketvirčio pajamas partija neskelbia.

Tuo metu Liberalų išlaidos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 132,8 tūkst. eurų, antrąjį – 239,5 tūkst. eurų, iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį – 372,2 tūkst. eurų. Daugiau nei trečdalį šios sumos sudarė išlaidos darbo užmokesčiui – 140,8 tūkst. eurų. Banko paslaugos (komisiniai, palūkanos ir kt.) liberalams kainavo 33,3 tūkst. eurų.

Liberalų sąjūdžiui gresiant prarasti dotaciją, partija jau ieško būdų, kaip sumažinti kitų metų išlaidas. Kaip BNS sakė laikinoji partijos atsakingoji sekretorė Justė Kisinaitė, Liberalų sąjūdžio veikla netekus valstybės paramos nesustos, tačiau bus taupoma, kur įmanoma.

Liberalų sąjūdžio mokymai, 2016.04.10

Šios savaitės pradžioje buvo įteikti atleidimo lapeliai daliai partijos būstinės darbuotojų: liberalai kol kas ketina išsaugoti tik atsakingojo sekretoriaus, buhalterės, komunikacijos vadovės ir galbūt vieno projektų vadovo pareigybes.

Liberalai, kaip informavo BNS, taip pat svarsto galimybę nutraukti sutartį dėl naujų patalpų nuomos, atšaukti didžiąją dalį suplanuotų renginių, galbūt net nebepirkti vandens bei kavos posėdžiams.

Problemos - dėl mokymų

DELFI primena, kad praėjusią savaitę VRK pripažino Liberalų sąjūdį šiurkščiai pažeidus partijų finansavimo įstatymą.

Konstatuota, kad ši partija prieš praėjusių metų Seimo rinkimus neteisėtai gavo nepiniginę auką iš juridinio asmens – buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto.

Nepinigine auka VRK pripažino praėjusių metų sausio 16 – balandžio 24 dienomis instituto surengtus mokymus „Ready to Win“ („Pasirengę nugalėti“), kurie kainavo 45,3 tūkst. eurų. Rinkimų prievaizdai skelbė nustatę, kad mokymuose dalyvavo partijos nariai, o Liberalų sąjūdis už juos nemokėjo.

Padarius šiurkštų pažeidimą politinei partijai biudžeto asignavimai neskiriami iki dvejų metų, o neskirti pinigai grąžinami į valstybės biudžetą. Teisę vėl gauti biudžeto asignavimus nubausta partija atgauna tik praėjus pusei metų nuo pažeidimo pašalinimo.

Kitos partijos neskurs

Iš viso valstybės dotacijos – daugiau kaip 2,7 mln. eurų – už antrąjį šių metų pusmetį paskirstytos šešioms partijoms.

Didžiausią dotaciją gaus opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – apie 663 tūkst. eurų, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – apie 549 tūkst. eurų.

Į opoziciją pasitraukusi Lietuvos socialdemokratų partija gaus apie 508 tūkst. eurų dotaciją, du atstovus Seime turinti Darbo partija – 232 tūkst. eurų, opozicinė „Tvarka ir teisingumas“ – 223 tūkst. eurų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga – 181 tūkst. eurų.