Mirusiosios artimųjų teigimu, klebonas nesutiko jos laidoti dėl to, kad ši neaukojusi bažnyčiai. Tuo tarpu, pats klebonas tvirtina, kad velionė nebuvo tikinti, tad jos palydai į amžinojo poilsio vietą šventikas nereikalingas, esą, tai gali padaryti ir pasaulietis.

„Svarbios yra mišios ir malda, o ne palydėjimas į kapines. Dažniausiai žmonės galvoja, kad su kunigu palydi į kapines, vadinasi esmė padaryta, žmonės pamatė, reklama įvyko, o mišios, maldos... Čia, kam reikia, tas tegul tokiam stiliuj ir meldžiasi. Artimiesiems to dalyko nereikia, o palydėt gali ir pasaulietis“, - LNK žinioms sakė pats miestelio klebonas.

Motinos netekęs sūnus atviravo, kad ši nebuvusi pamaldi, tačiau artimiesiems jos paskutinė kelionė į kapines atrodė būtent taip, su kunigu.

„Per savaitę ji labai greit mirė. Gulėdama namuose ir žegnodavosi, ir papoteriaudavo. Neprašė kunigo, nes labai greitai nusilpo ir mirė. Jis (kunigas, DELFI past.) pasižiūrėjo į sąsiuvinį, turi žurnalą kažkokį bendruomenės ir sako: „neaukojo bažnyčiai ir nelaidosim“. Viskas, tiesiai šviesiai. Apsisuko ir išėjo. Nelaidos, tai nelaidos. Pusseserė, profesionali giedotoja, atvažiavo, pagiedojo, tai su giesme palaidojom“, - kalbėjo gedintis sūnus.

Naujamiesčio gyventojų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Vieni teigia, kad kunigas neturėtų nusigręžti nuo mirusiųjų dėl finansinių sumetimų. Kiti tikina, kad kunigas įstatymo nepažeidė ir turi teisę elgtis taip, kaip jam atrodo teisinga, jeigu kalbama apie nepamaldaus asmens laidotuves.

„Buvo jau atvejis, jeigu nelankė bažnyčios, nelabai kunigas mūsų sutinka toj parapijoj laidot. Nevaikščiojo nei į bažnyčią, nei duoklės nemokėjo, nario mokesčio. Neaukojo, nemokėjo metinio mokesčio“, - apie privalomą bažnyčios mokestį užsiminė viena miestelio gyventoja.

Miestelio sėniūnas artimiesiems patarė kreiptis į bažnytinės teisės žinovus ir problemą spręsti su jais. Bažnytinės teisės daktaras, kunigas, Romualdas Dagys, einantis ir bažnytinio teismo pirmininko pareigas.

Dvasininko teigimu, po mirties gerbiama paties žmogaus valia. Jeigu tikintysis visą gyvenimą nepalaikė jokių ryšių su vietine bendruomene, jam buvo svetimi bažnyčios dalykai, jautė priešiškumą pačiai bažnyčiai ir tikėjimui, jam mirus, giminaičiams pageidaujant, per prievartą laidoti žmogų su bažnytinėmis apeigomis nederėtų. Bažnytinė teisė skelbia, kad dėl piniginių dalykų šventikai negali tikintiesiems atsakyti bažnytinių laidotuvių