Parlamentarė iš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos Asta Kubilienė padarė eksperimentą – spalio pradžioje paskambino, norėdama užsiregistruoti ortopedo konsultacijai. Moteriai pasiūlė perskambinti gruodžio 5 dieną paskambinti, „tada galbūt kažką patars“.
„O mokama – čia iš karto. Dėl ortopedo paslaugų iš tikrųjų galima laukti, tačiau jei mes paimsime genetinius tyrimus, kada kai kurie genetiniai tyrimai atliekami tam tikrą savaitę, ir moteriai, jeigu bus pasiūlyta palaukti, kiek buvo man pasiūlyta – du ar tris mėnesius, tai jie netenka prasmės“, - sakė A. Kubilienė po Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio, kuriame buvo aptariamos eilių universitetinėse ligoninėse problemos.
Pasak parlamentarės, jau ne pirmi metai pastebima problema, kada pacientai, turintys siuntimus, kurie galėtų ir privalo gauti nemokamą paslaugą iš karto, automatiškai yra siunčiami mokamoms paslaugoms valstybinėse įstaigose.
„Žinome, kad pagal Vyriausybės nutarimą panaudos sutartimi patalpos ir visas turtas yra perduodamas naudoti nekomercinei veiklai. Tai kyla klausimas, kodėl pacientai, kurie galėtų gauti nemokamas paslaugas turi mokėti pinigus“, - sakė A. Kubilienė.
Parlamentarės manymu, gydymo įstaigos turėtų mokamas paslaugas teikti pagal teisės aktų nustatytas tvarkas - tai yra, kada žmogus yra grįžęs iš užsienio, kada jis nėra draustas.
„Bet tai neturėtų būti visi pacientai automatiškai nukreipiami. Pavyzdžiui, bandžiau ir pati įdomumo dėlei, tai iš tikrųjų iš karto yra nukreipiama, kad eik mokamas paslaugas“, - sakė A. Kubilienė.
Siūlo visai drausti mokamas paslaugas
Konservatorius Antanas Matulas yra dar griežtesnis, jis siūlo svarstyti galimybę visai uždrausti mokamas konsultacijas gydymo įstaigose.
„Valstybė turi užtikrinti paslaugų teikimą apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, turi kelti įkainius, sudaryti prielaidas geriems atlyginimams, kad medikai norėtų dirbti valstybinėse įstaigose, o privatus verslas galėtų teikti mokamas paslaugas“, - sakė A. Matulas.
Parlamentaro teigimu, dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas piktnaudžiauti įstaigoms teikiant mokamas paslaugas.
„Tai yra, jeigu žmogus nori greičiau gauti paslaugas, tokiu atveju įstaiga jau gali teikti mokamas paslaugas. Tam tikrus dalykus išėmus iš teisės aktų jau situacija keistųsi. Rimtai turime pradėti galvoti, kad valdiška įstaiga teikia tik nemokamas paslaugas“, - sakė A. Matulas.
Pacientus žeidžia esama tvarka
Nors Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pasak jos vadovės, Noros Ribokienės yra per keletą metų gavusi tik vieną skundą, susijusį su registracija ir eilėmis, per susitikimus gyventojai dažnai mini šitą problemą.
„Akivaizdu, kad mūsų žmones labiausiai žeidžia neskaidrumo ir neaiškumo nebuvimas gaunant paslaugą, užsiregistruojant pas gydytojus. Pacientus žeidžia tai, kad dar mūsuose gali pagal socialinį statusą arba finansines galimybes tam tikri žmonės gauti paslaugas be eilės“, - sakė N. Ribokienė.
Pasak tarnybos vadovės, mokamų paslaugų tvarka buvo įvesta, kaip kompromisas, kad žmonės, kurie nori ir gali mokėti už paslaugas, jas gautų „ne juodaisiais koridoriais“, o oriai ir oficialiai.
„Kitą vertus, tai buvo svertas gydymo įstaigoms sumažinus finansavimą leidžiantis išgyventi. Šiandieną situacija yra kiek kita, akivaizdu, kad ji prašosi tam tikrų sprendimų, kad mokamos paslaugos, eilių valdymas taptų skaidresnis, aiškesnis ir būtų daugiau lygybės pacientų tarpe“, - sakė N. Ribokienė.
Viliojasi pacientus pas save
Nacionalinio pacientų susivienijimo prezidentas Artūras Rudomanskis taip pat pastebėjo, kad gydymo įstaigose egzistuoja praktika, kai pacientui pasiūloma, kad jei jis nori greičiau patekti pas gydytoją, gali registruotis mokamai paslaugai.
„ Mums tai kelia klausimą - jeigu valstybinėse įstaigose yra galimybė atlikti paslaugas, tai kodėl mokamoms paslaugoms yra vietos, o nemokamoms reikia laukti mėnesius“, - sakė A. Rudomanskis.
Pacientų susivienijimo vadovas įžvelgė dar vieną gudrybę, esą universitetinės ligoninės viliojasi pas save į pirminį lygį užsirašyti pacientus su pažadu, kad paskui galės paprasčiau gauti paslaugas kituose lygiuose.
„Natūralu ir toms gydymo įstaigoms toks konglomeratas yra labai naudingas, nes atneša tam tikrą pridėtinę vertę, kur surenka daugiau pajamų“, - sakė A. Rudomanskis.
Universitetinėse klinikose situacija nevienoda
Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas teigė, kad jo ligoninėje visų pirma stengiamasi maksimaliai suteikti valstybės finansuojamų paslaugų, o mokamoms ir nebelieka laiko.
Pasak Š. Mačinsko, Kauno klinikose ilgiausiai tenka palaukti kelis mėnesius, pavyzdžiui, pas kardiologą eilė – du-trys mėnesiai.
Jo manymu, situaciją pagerintų tinkamesnis pacientų srautų reguliavimas.
„Į universitetų ligonines turėtų patekti tie pacientai, kuriems iš tikrųjų reikia aukščiausio lygio paslaugų. Kaip sakė Valstybinės ligonių kasos atstovė, kad laisvas pacientų pasirinkimas turėtų būti pirminėje priežiūroje, o paskui jau šeimos gydytojas turėtų būti atsakingas už teisingą savo paciento nukreipimą tinkamo lygio paslaugai gauti“, - sakė Š. Mačinskas.
Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė teigė, kad jos įstaigoje laukimo laikas priklausomai nuo gydytojo specializacijos nėra vienodas. Didžiausios eilės yra pas oftomologus, kardiologus.
„Šiuo metu ilgiausiai pacientai laukia akių ligų gydytojo konsultacijos – maždaug apie 3,5-4 mėnesius“, - teigė J. Jakutienė.
Pasak jos, mokamų paslaugų čia yra suteikiama apie 1,56 procento.
“Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pernai Santaros klinikos apmokamų paslaugų iš PSDF suteikė beveik 300 tūkst. eurų daugiau negu buvo sumokėta. Tai reiškia mes tiek pacientų pakonsultavome, išleidome lėšas, tačiau šių pinigų negavome, nes tai buvo virškvotinės konsultacijos“, - sakė J. Jakutienė.
Jos manymu, situaciją pakeistų geresnis pacientų srautų perskirstymas, šeimos gydytojų kompetencijos stiprinimas, kad jie galėtų daugiau tyrimų atlikti.