Nors moteris visą gyvenimą sąžiningai dirbo, dėl darbdavės piktavališkumo šiuo metu ji priversta skursti – sužinojusi apie nėštumą jos vadovė liepė pasirinkti: abortas arba sumažintas atlyginimas.

Ir taip nedidelės Kornelijos pajamos tuomet dar labiau susitraukė, tad šeima buvo priversta ieškoti pagalbos.

Darbdavė pasiūlė darytis abortą

„Man prašyti, tai... Na, bet kai išeities nėra“, – paklausta, kodėl teko čia ateiti, susikuklino „Maisto banke“ užkalbinta Kornelija.

Dar visai neseniai ji dirbo barmene viename sostinės bare. Prieš tai Kornelija buvo ir pardavėja, ir administratorė.

„Daugiausia per mėnesį gaudavau 400 eurų. Už tokį atlyginimą turėdavau dirbti 12–13 valandų per parą. Grafikas buvo sudarytas taip, kad 4 dienas dirbi, 4 – ilsiesi. Bet, kai sužinojo, kad esu nėščia, vadovė man sumažino atlyginimą ir dabar gaunu vos 219 eurų. Pasakė: arba darykis abortą, arba sumažinu atlyginimą“, – DELFI pasakojo Kornelija.

Šiame bare ji išdirbo metus, tad toks darbdavės elgesys buvo labai netikėtas.

„Aš pati sužinojau jau tuomet, kai buvau 3 mėnesius nėščia, bet, atsiprašau... Net nenoriu apie tai kalbėti. Visi darbdaviai nori, kad dirbtum, bet normaliai mokėti niekas nenori“, – guodėsi moteris.

Vyras prižiūri vaikus

Jos vyras – buvęs pareigūnas, jau 7 metus esantis pensijoje. Jo mėnesinės pajamos – apie 300 eurų.

„Su sveikata jis turi problemų, vien dėl to neieško darbo. Kai bėdų dėl stuburo turi, darbą labai sunku surasti – nei stovimo, nei sėdimo negali. Atlyginimai juokingi, pensijos irgi. Tiek metų valstybei tarnavo, kad paskui gautų, tyliu, atlygį. Na, koks čia atlygis? Ašaros. Skaudu tikrai.

Aš irgi sveikatos neturiu, bet, žinote, moterys... Jos ištvermingos. Neturi, vis tiek eini, darai. Jei vaikų turi, reikia dėl jų stengtis“, – šyptelėjo pašnekovė.

Kornelijos teigimu, šiuo metu ji dirba, o vyras prižiūri vaikus.

„Turime du berniukus – vienam yra 12 metų, kitam – septyneri, o mergaitei – keturi mėnesiai. Mums visi sako, kad ji – stebuklas“, – šeimos netyčiuke džiaugėsi moteris.

Stebina kainos

Pašnekovė neslėpė – jiedu su vyru rimtai svarstė ir apie galimybę emigruoti.

„Tačiau vienas liktų vyro tėvas. Jo sveikata prasta, be kojos, su protezu, tai niekaip. Nebus, kas pasirūpina“, – aiškino Kornelija.

Airijoje gyvena jos sutuoktinio brolis. Atvykęs į Lietuvą emigrantas esą nuolat stebisi, kokios didelės mūsų šalyje kainos.

„Jis atvažiuoja ir nesupranta, kaip mes čia gyvenam su tokiomis kainomis ir tokiu atlyginimu. Pavyzdžiui, viename konkrečiame prekybos centre kavai akcija – 1,69 euro, o pas mus tuo pačiu metu tos pačios kavos kaina – 2,99 euro. Atlyginimai Lietuvoje maži, kainos didelės. Užsienyje atlyginimai dideli ir kainos normalios“, – sakė ji.

Šeimą išlaiko iš maždaug 500 eurų

Kornelijos teigimu, iš maždaug 500 eurų siekiančių mėnesinių pajamų gausią šeimą išlaikyti nelengva.

„Nenorime nuskriausti vaikų. Vien sūnaus karatė būrelis 20–30 eurų per mėnesį kainuoja, muzikos mokyklą jau tiek metų lanko kitas mūsų berniukas... Sumokėk už butą, už būrelius, tai kokios mokyklinės ekskursijos, koncertai, cirkas... Labai mylime savo vaikus, todėl negalime kitaip. Vaikams iš bendro biudžeto tenka labai daug, tada ima trūkti pinigų net maistui“, – pripažino pašnekovė.

Maisto banko“ paramą ji gauna maždaug metus. Jei pavyksta, pagalbos Kornelija sulaukia kelis kartus per mėnesį.

„Vaikai labai mėgsta vaisius, buvo ir jogurtų, ir sūrelių, ir daržovių. Kartais duonos, batono, pieno būna... Labai praverčia, tikrai“, – pripažino moteris.

Imasi papildomų darbų­

Ji atviravo, kad stengiasi kabintis į gyvenimą iš paskutiniųjų. Moteris neretai dirba ir nelegaliai.

„Jei ne papildomi darbai, tiesiog neišgyventume. Dirbu su kosmetika – daliniesi, parduoti, taip ir sukiesi. Tenka imtis ir juodžiausių darbų – eini indų plauti, grindų šveisti. O ką daryti? Jei pinigai reikalingi, nusižemini iki tokio lygio“, – pasakojo Kornelija.

Tiesa, pašnekovė kritikos negailėjo ir savo vyrui.

„Jis sako: „Aš – ne šuo, tokių darbų neisiu dirbti.“ Ir viskas. Sakau jam, kad ir aš sveikatos problemų turiu, maitinu dukrą, naktimis neišsimiegu, bet vis tiek pirmyn, einu. Kartais būna sunku, pradedu ant vyro šaukti, kad ir jis gali padirbėti, bet sako, kad bet kokio darbo nedirbs“, – guodėsi moteris.

Atsisakymas dirbi už mažiau negali būti atleidimo iš darbo pagrindas

Tuo metu Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė DELFI nurodė, kad, jei darbdavys pareikalavo darbuotojos atlikti abortą ir, kaip rašoma, pagrasino atitinkamai šantažuodamas sumažinti atlyginimą, tai pirmiausia nesuderinama su civilizuotu elgesiu, jau nekalbant apie teisės normas.

Darbo kodeksas įtvirtina pareigą darbdaviui gerbti privatų darbuotojo gyvenimą. Jis privalo įgyvendinti nediskriminavimo dėl šeiminės padėties ar ketinimo turėti vaikų principus. Tiek priimdamas į darbą, tiek asmeniui jau dirbant, sudaryti vienodas sąlygas visiems kelti kvalifikaciją, naudoti vienodus darbo vertinimo kriterijus ir vienodus atleidimo iš darbo kriterijus, už tokį patį darbą mokėti vienodos vertės darbo užmokestį ir kita.

Kita vertus, darbdavys neturi teisės sumažinti darbuotojo darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio be darbuotojo raštiško sutikimo. Atsisakymas dirbti už mažesnį darbo užmokestį negali tapti atleidimo iš darbo pagrindu“, – informavo ji.

Prieš savo valią negali būti verčiamas pasirašyti

Anot M. Čereškevičiūtės, nėščių moterų darbo sąlygos ypač saugomos įstatymų.

„Nėščioms moterims Darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai nustato nemažai papildomų garantijų ir lengvatų, tarp jų – ir draudimą atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, draudimą atleisti iš darbo darbdavio valia ir kt.“, – aiškino ji.

Iškilus panašiems klausimams pašnekovė patarė pasikonsultuoti su Valstybine darbo inspekcija. Kur ir kokiais kontaktais kreiptis, yra nurodyta internetinėje svetainėje, asmenys konsultuojami ir feisbuke.

„Norėtume dar kartą priminti ir akcentuoti, kad žmogus prieš savo valią negali ir neturėtų būti verčiamas pasirašyti jokių su darbo santykiais susijusių dokumentų“, – dėmesį atkreipė M. Čereškevičiūtė.

Pakeisti atlyginimą galima tik su darbuotojo sutikimu

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė priminė, kad, remiantis Darbo kodeksu, darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.

„Tai reiškia, kad, esant bet kokiems darbdavio santykiams su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, išskyrus atvejus dėl asmens išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų dirbantiems religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jeigu reikalavimas darbuotojui dėl išpažįstamos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, atsižvelgiant į religinės bendruomenės, bendrijos ar centro etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, ketinimo turėti vaiką (vaikų) pagrindu, dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, yra draudžiami“, – nurodė ji.

Pasak V. Baliukevičienės, sumokėjimo už darbą sąlyga yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, ją pakeisti galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

Gali kreiptis į darbo ginčų komisiją

„Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos.

Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, kai darbuotojas atsisako dirbti už sumažintą darbo užmokestį. Toks darbuotojo atsisakymas negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį su darbuotoju“, – tikino V. Baliukevičienė.

Jos teigimu, pateiktu įvertinti atveju (kilus nesutarimui tarp darbuotojo ir darbdavio, keičiant ir vykdant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, darbo santykių) dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo, netinkamo jų vykdymo, turi teisę su prašymu per tris mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją.

„Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu pripažinus praleidimo priežastis svarbiomis. Darbo ginčų komisijos yra nuolatinės ir veikia prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė“, – sakė V. Baliukevičienė.