„Dar kartą Konstitucinis Teismas pasakė, kad norint pas mus įteisinti dvigubą pilietybę, būtina priimti sprendimą referendumu, t. y. tauta turi išsakyti savo valią. Čia nieko netikėto kaip ir nebuvo, dabar kausimas, kaip padaryti, kad tauta ateitų ir savo valią išsakytų“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė patarėja.
Tuo pačiu ji pabrėžė, kad bandyti sumažinti itin griežtus reikalavimus referendumui būtų klaida.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.
„Tikrai ne, mes kalbame apie esmių esmę, pagrindinius pamatus, dabar pradėti išimti gabaliukais iš Konstitucijos vieną ar kitą nuostatą ir bandyti ją pakeisti pritaikant (kitus reikalavimus), aš manau, kad tikrai negalima to daryti. Kelias yra kitas, susitelkti visiems: politikams, visuomenei, tiek lietuviams gyvenančiams čia, tiek užsienyje, ir siekti bendrais veiksmais, kad visi sudalyvautų“, – pabrėžė patarėja.
L. Antanavičienė taip pat teigė, kad racionaliausia referendumą būtų skelbti per prezidento rinkimus 2019 metais, nes Lietuvoje rinkėjų aktyvumas įprastai didžiausias būna per prezidento rinkimus.
Konstitucinis Teismas praėjusį penktadienį Seimo prašymu aiškindamas savo ankstesnių nutarimų nuostatas dar kartą paskelbė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją.
Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.