Už tokį VRK sprendimą vienbalsiai pasisakė 9 komisijos nariai, vienas susilaikė.
VRK nagrinėjo jos pačios sudarytos darbo grupės, vadovautos VRK pirmininkės pavaduotojo Vincento Vobolevičiaus, pateiktas išvadas.
Darbo grupės parengtame sprendimo projekte, kurį ketvirtadienio rytą paviešino DELFI, siūlyta Liberalų sąjūdžio (LS) praėjusių metų rinkimų kampanijos į Seimą išlaidomis pripažinti tuometinio partijos nario Šarūno Gustainio įkurto „Taikomosios politikos instituto“ (TPI) praėjusių metų sausio 16 – balandžio 24 dienomis organizuotų mokymų „Ready to Win“ („Pasirengę laimėti“) rengimo
išlaidas. Jos sudarė 45,3 tūkst. eurų, bet nebuvo deklaruotos. Už tai komisija pasisakė vienbalsiai.
Dėl to VRK siūlyta pripažinti, kad LS šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kadangi 2016 metų Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo metu pateikė žinomai klaidingus duomenis – tai yra, nenurodė TPI nepiniginės aukos ir mokymų „Ready to Win“ išlaidų.
Dėl to šiai partijai gresia netekti valstybės dotacijos už antrąjį šių metų pusmetį, bet klausimą dėl paramos skyrimo VRK spręs lapkričio viduryje.
Valstybės biudžeto dotacijos šiuo metu yra pagrindinis partijų finansavimo šaltinis. Liberalų sąjūdžiui šių metų pirmąjį pusmetį buvo išmokėta 395 tūkst. eurų dotacija. Antrojo pusmečio dotacijas VRK turi paskirstyti iki lapkričio vidurio.
Užsiminė apie atsistatydinimą
Po VRK sprendimo R. Šimašius jį pavadino "inkvizicinio proceso parodomuoju sprendimu".
"Tam sprendimui buvome pasirengę. Net jei dotacijų nebus visiškai, turime planą, kaip dar susimažinus išlaidas išgyventi", - sakė jis.
LS pirmininkas patvirtino, kad bus kreipiamasi į teismą, ginčijant VRK sprendimus.
Prieš VRK priimant sprendimą, iš R. Šimašiaus pavaduotojų partijoje pareigų pasitraukė trys liberalsąjūdiečiai - Petras Auštrevičius, Vitalijus Gailius bei Marcijonas Urmonas. Tai jie padarė teigdami, kad nori paspartinti permainas partijoje.
"Buvo svarstymas, kad visai valdybai ir pirmininkui reikėtų iš naujo pasitikrinti pasitikėjimą. Tai tikrai neatmestinas variantas, aš ir pats svarstysiu atitinkamą dalyką", - paklaustas apie tai, pareiškė R. Šimašius.
Pasak jo, "atistatydinimai", "perkrovimai" yra tarp galimybių paitikrinti.
"Aš tokią galimybę svarstysiu", - dar kartą patvirtino jis, paklaustas, ar gali atsistatydinti.
Jis neneigė, kad tai gali įvykti penktadienį. "Sulaukime rytojaus, tada pamatysime", - sakė R. Šimašius.
Su partija siejami asmenys gavo atlygį
Kaip skelbė DELFI, VRK tyrimo išvadose teigiama, kad pagrindinis problemų sukėlusių LS mokymų iniciatorius, turinio formuotojas ir koordinatorius, atlikęs kai kuriuos organizacinius darbus, buvo Š. Gustainis.
Į pagalbą jis pasitelkė lektorius – Aušrinę Armonaitę, tuo metu Vilniaus miesto tarybos narę, dabar parlamentarę, vieną iš LS lyderių, įvardijamą kaip vieną iš realiausių pretendentų į partijos pirmininko postą. Tarp lektorių minimi ir Jaunius Špakauskas, šiuo metu einantis „Maxima LT“ Korporacinių reikalų departamento direktoriaus pareigas, bei viešųjų ryšių specialistė Jurga Tapinienė, iki šių metų balandžio buvusi visuomenie LS lyderio Vilniaus mero R. Šimašiaus padėjėja ryšių su visuomene bei strateginės komunikacijos klausimais.
„Dalis projekto „Ready to Win“ lektorių yra tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su LS“, – konstatavo darbo grupė.
Kaip prieš VRK posėdį sakė komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, dalis šių lektorių gavo atlygį. Ji nurodė, kad J. Tapinienė galėjo gauti daugiau kaip 10 tūkst. eurų, A. Armonaitė - apie 600 eurų atlygį.
Darbo grupės išvadose šie skaičiai neminėti. "Šie faktai su nurodytais konkrečiais pažeidimais nesusiję, todėl nebuvo įtraukti į išvadas", - sakė V. Vobolevičius.
Darbo grupės surinktoje medžiagoje taip pat nurodoma, kad, pagal turimą informaciją, dalis tuometinės LS vadovybės – pirmiausia E. Masiulis bei R. Šimašius – žinojo apie vykdomus mokymus ir juose dalijosi patirtimi.
Nors LS atstovai kurį laiką bandė neigti, kad „Ready to Win“ mokymai buvo skirti rinkimams, nes prasidėjo dar iki oficialios rinkimų kampanijos pradžios, VRK darbo grupė konstatavo: Seimo rinkimų kampanija prasidėjo 2016 metų balandžio 9 dieną, taigi, dalis mokymų vyko jau jos metu. Be to, kaip numato įstatymai, partijos negali priimti aukų iš juridinių asmenų.
R. Šimašius kaltę vertė Š. Gustainio "ambicijoms"
VRK posėdyje dalyvavęs LS pirmininkas R. Šimašius sakė, kad jaučiasi "labai savotiškai", nes vadovavimą liberalams perėmė jau po kilusio korupcijos skandalo. Jis tvirtino, kad partija po to priėmė daug sprendimų, bandydama apsivalyti.
"Visuomenės spaudimas čia akivaizus. Reikia surasti kaltus. Bet labai kviečiu, kad tas reputacinis spaudimas iš visuomenės būtų susijęs su praktinių dalykų sprendimu. Ko iš tikrųjų reikia, tai paaiškinimo: reikia partijoms atsikratyti visų fondų, kaip padarė LS, ar nereikia, kaip bendrauti su verslu, ir panašiai", - kalbėjo R. Šimašius.
LS pirmininkas sakė, kad tai, kas vyksta, "atitinka visus inkvizicinio proceso reikalavimus". "Matau, kad kuo daugiau įrodymų kaupiasi, tuo LS vis kaltesnis darosi. Tai politinis procesas, kuris nelabai tinka šioje vietoje", - tvirtino jis.
Pasak R. Šimašiaus, atsakant į klausimą, ar LS turėjo naudą iš mokymų, "filosofiškai sakant", galima būtų taip teigti.
"Bet rinkimų įstatymo prasme, reikėtų žiūrėti konkrečiau. Tada atsakymas priklauso nuo to, ar pati partija siekė naudos. Iš to, kas pateikta, matome, jog akivaizdu, kad ne partija inicijavo mokymus. Akivaizdu, kad tai inicijavo Š. Gustainis. Dėl to turiu savo versiją, kurią paskui pateiksiu. Partija neatrinkinėjo dalyvių - tai darė siaura grupelė žmonių: Š. Gustainis ir su juo šeimyniniais ryšiais susijęs dar vienas asmuo", - tvirtino LS pirmininkas.
Viešojoje erdvėje Š. Gustainio širdies drauge įvardijama LS atstovė Vilniaus miesto taryboje Justina Kašėtaitė. Ji pirmaisiais metais po TPI įsteigimo buvo jo direktorė, vėliau šį postą užleido kitam asmeniui.
"Mokymų organizavimą įvertinčiau kaip saviveiklą. Jos dalyviai, filosofiškai žiūrint, gavo naudą, bet naudos partijai nematau. Ir jei net pažeidimas buvo, ar jį galima vadinti šiurkščiu? Man tai labiau panašu į naivumą, suvedžiojimą, leidimą, kad ta nauda įvyktų, bet tikrai ne į sąmoningą veikimą", - tvirtino R. Šimašius.
Jis aiškino nesidomėjęs, kaip konkrečiai vyko mokymai, ar jų dalyviai už tai mokėjo, ar gavo nakvynę, maitinimą, kaip buvo atsiskaitoma su lektoriais ir panašiai.
"Mokymų organizavimo pagrindinis motyvas buvo Š. Gustainio bandymas didinti savo įtaką partijoje, todėl jis veikimą nukreipė į partijos narius. Tai buvo rimtas konkurencinės kovos įrankis, ir jis bandė parodyti didesnį LS dalyvavimą nei buvo", - tvirtino R. Šimašius.
LS pirmininkas patvirtino pats skaitęs pranešimą mokymuose, nes "tokia yra politiko dalia".
"Aš nelabai įsivaizduoju politinio lyderio atsisakymo dalyvauti, kad ir kas organizuoja tuos mokymus", - kalbėjo jis.
R. Šimašius tvirtino, kad jam asmeniškai Š. Gustainio autoritetą stiprinti nerūpėjo. "Interesų sutaptis nebūtinai buvo, jeigu aš dalyvavau jo mokymuose", - aiškino LS pirmininkas.
"Jei nuspręsite, kad juridiniai asmenys negali organizuoti politikams nemokamų mokymų, sukursite didžiulį precedentą. Tai bus smūgis pilietinei sistemai, nes atribos politikus nuo bet kokios visuomeninės įtakos", - į VRK narius kreipėsi R. šimašius.
Buvęs VRK narys: komisija vertino tik pusę paveikslo
Buvęs ilgametis VRK narys teisininkas Jonas Udris, DELFI komentuodamas priimtą sprendimą, sakė, kad viešai skelbiamo aplinkybės, jog LS dalį savo rinkimų kampanijos į Seimą išlaidų perkėlė TPI, kuris jas padengė, yra blogas precendentas, dėl ko partija turėtų patirti siūlomas sankcijas.
„Bet kai tuos klausimus pradedi nagrinėti giliau, atsiranda abejonių galintys sukelti aspektai. Pirma, nėra aišku, iš ko susidaro minima 45,3 tūkst. eurų suma. Tai didelė suma – už tiek galima surengti daug seminarų. Bet pažymoje nėra pagrįsta, iš kur ji susikaupė. Aš, stebėdamas viešus šaltinius, daryčiau išvadą, kad kažkas, šiuo atveju – galbūt koncernas „MG Baltic“, pervedė TPI tam tikrą sumą, o šis už gautas lėšas rengė mokymus liberalams. Taigi, tai būtų ne TPI, bet koncerno parama partijai per institutą“, – aiškino jis.
Šiame kontekste buvęs VRK narys kėlė klausimą, ar ketvirtadienį baigtas rinkimų prievaizdų tyrimas neturėtų būti išplėstas, priimant sprendimą patikrinti ir kitas partijas, ar visi jų „mokymai“ ir „komandos formavimo mokymai“ buvo tinkamai apskaityti, tai yra, ar šis precendentas nėra sisteminis reiškinys.
„Per savo darbo metus VRK mačiau įvairių partijų, jų rinkimų kampanijų, teko kažkiek ir vidinės partijų virtuvės matyti. Akivaizdu, kad tokius mokymus rengia visos partijos. Taigi, reikėtų nustatyti, ar tie mokymai buvo įtraukti į partijų finansines ataskaitas“, – kalbėjo J. Udris.
Jo manymu, ketvirtadienio sprendimu VRK vertino „tik pusę paveikslo“. „Mano supratimu, reikėtų vertinti viską, ir aiškiai pasakyti, kad kažkoks koncernas ar dar kažkas yra tikrasis partijos rėmėjas. Jeigu VRK to nepasako, ji įsivaro save į kampą, sakydama, kad tokių mokymų organizuoti negalima apskritai. Taip, formaliai VRK yra teisi. Bet jeigu ateityje paaiškėtų, kad koncernas nepadarė jokio nusikaltimo, remdamas TPI, ir nebūtų įrodytas susitarimas, jog partija paremta per TPI, kiltų klausimas dėl nekaltumo prezumpcijos“, – sakė teisininkas.
Pasak J. Udrio, jei lapkritį VRK nutartų neskirti LS II pusmečio dotacijos, o vėliau šios partijos byla baigtųsi išteisinimu, VRK atsidurtų keblioje situacijoje, nes atrodytų, kad ketvirtadienį priimtu sprendimu ji „nuteisė“ liberalus anksčiau nei teismas.
„Logiškas sprendimas būtų toks: jei VRK iš tikrųjų turėtų pakankamą pagrindą konstatuoti neteisėtą LS veikimą, ji turėtų šiai partijai tenkančią dotaciją ne išdalyti proporcingai kitoms partijoms, bet įšaldyti, kadangi LS tą sprendimą garantuotai skųs. Sulaukus teismo sprendimo, tai jau būtų nebe VRK atsakomybė, o teismo sprendimo vykdymas“, – pažymėjo teisininkas.
Liberalai piktinasi „skirtingomis taisyklėmis“
LS sekretoriatas, reaguodamas į šias išvadas, komisijos posėdžio išvakarėse išplatino partijos poziciją.
„Matome, kad išvadose pateiktos faktinės aplinkybės yra sumaišytos su interpretacijomis. VRK darbo grupė nagrinėjo mokymus, kuriuos organizavo TPI. LS minėtų mokymų neorganizavo ir prie jų neprisidėjo. Jei VRK pritartų šiai klaidingai interpretacijai, būtų pakeistos jau pasibaigusio žaidimo taisyklės tik vienai komandai“, – rašoma LS Komunikacijos vadovės Dovilės Tuskenytės išplatintame pranešime.
Generalinė prokuratūra rugsėjo pabaigoje pranešė apie politinės korupcijos byloje pareikštus įtarimus dviems parlamentinėms partijoms – Ls ir Darbo partijai. Specialiųjų tyrimų tarnyba įtaria, kad LS gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Š. Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.
Įtariama, kad E.Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.
Taip pat įtariama, kad Š. Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R. Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus. LS teisėsaugos įtarimus partijai vadina interpretacijomis bei kaltę neigia.