„Aš pasakysiu atvirai, jaučiu tokią tendenciją, kad siekiama, viena vertus, paskandinti šitą tyrimą procedūrose, kita kryptis – siekiama užversti šią iniciatyvą įvairiais klausimais, kurie Seimo nariams prisikaupė per dvidešimt kelerius metus, ir trečia, tiesiog galbūt yra tam tikros pastangos, kad tą tyrimą atliktų ne NSGK“, – BNS sakė komiteto vadovas.
Seime po pateikimo pritarus tyrimui, parlamentarai registravo jam pluoštą papildomų klausimų, o „valstietė“ Agnė Širinskienė kartu su Socialdemokratų partijos frakcijos atstovu Juozu Bernatoniu pasiūlė, kad parlamentinį tyrimą atliktų ne NSGK, o Antikorupcijos komisija.
„Aš visiškai pasitikiu Antikorupcijos komisijos nariais, bet manau, kad šis tyrimas susijęs ne tik su korupcija, jis liečia tą kompetencijos sritį, kurios neturi Antikorupcijos komisija, kada korupcija susijusi su nacionalinio saugumo interesais, todėl tą tyrimą turėtų atlikti NSGK“, – sakė V. Bakas, kartu pažymėdamas, kad iniciatyva kilo iš ankstesnio komiteto atlikto tyrimo dėl parlamentaro Mindaugo Basčio ryšių.
Trečiadienį NSGK patvirtino poziciją, kad parlamentinį tyrimą turi atlikti būtent šitas komitetas, nes šioje srityje jau turi įdirbį ir darbas būtų tęstinis.
„Valstietė“ A. Širinskienė BNS sakė nemananti, kad siūlymas perduoti tyrimą Antikorupcijos komisijai pakenktų pačiam tyrimui, nes „įvairūs politikų ryšiai su verslu yra ne NSGK veiklos kryptis“. „Galimus antikorupcinius ryšius iki šiol tirdavo Antikorupcijos komisija, bet tai Seimas apsispręs“, – savo siūlymo nesureikšmino parlamentarė.
Parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politikams, politiniams procesams, valstybės institucijoms inicijavo NSGK vadovas V. Bakas. Šią iniciatyvą savo parašais buvo parėmę 46 parlamentarai, daugiausia – iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, tačiau vėliau dokumentą pasirašę keli „tvarkiečiai“ savo parašus atšaukė. Nepaisant atšauktų parašų, likusiųjų užtenka, kad ši iniciatyva būtų svarstoma toliau. Tam reikia 36 parašų.
Siūloma, kad laikinoji komisija nustatytų atvejus, „kai palaikant ryšius su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“, taip pat – „politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejus, galinčius kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.
Seimo nariai dar turėtų nustatyti „grėsmę valstybės interesams keliančius atvejus, kai siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus, ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams“.
Siūloma, kad darbą komisija galėtų baigti iki gruodžio 1 dienos.
Anot V. Bako, naują parlamentinį tyrimą išprovokavo atskleisti socialdemokrato M. Basčio ryšiai su Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Seimas konstatavo, kad šie ryšiai kelia grėsmę šalies saugumui, dėl to M. Basčiui pradėta apkalta.
Teisėsaugai pateikus įtarimus Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, taip pat nutarta, kad būtina išaiškinti ir galimas neskaidrias verslo įtakas politikams.