Apie šį incidentą DELFI pranešęs skaitytojas Žilvinas Nečiūnas aiškino, kad grunto deformacija šioje vietoje susidarė pavasarį, vasarą padėtis esą stabilizavosi, tačiau šiuo metu įžvelgiama grėsmė nuošliaužos formavimuisi.
„Kai buvome su geologu, jis sakė, kad vasarą nuošliaužos nebus, tačiau prasidės lietūs, į pradžiuvusį plyšį pribėgs vandens ir rudenį tai tikėtina. Ar pavojinga, iš anksto pasakyti negalima, bet pločio – pakankamai“, – sakė Ž. Nečiūnas.
Anot jo, rizikinga zona šiuo metu atitverta „Stop“ juosta. Įtrūkimai susidarė iš abiejų pėsčiųjų tako pusių.
„Kitais metais ten irgi bus baisūs dalykai, kadangi numatytas 4 milijonų eurų projektas medžiams kirsti“, – nurodė pašnekovas.
Jo žiniomis, slenkančios žemės pavojų kelia ir Nyderlandų karalystės ambasadai. Ši įsikūrusi visai netoliese.
Tačiau už kalno priežiūrą atsakingos Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos l. e. p. direktorė Antanina Jarukaitienė tikino, kad skaitytojas kalba apie skirtingus plyšius – vienas rudenį iš tiesų praplatėjo prie pėsčiųjų tako, kitas problemų kelia ambasadai.
Plyšys padidėjo
„Plyšiu tą sunku pavadinti, tačiau žemė ties taku yra įtrūkusi. Tai susiformavo nukirtus medžius, po kuriais nebuvo velėnos, tik laisvas gruntas – nesuplūktas, minkštas. Be to, įrengiant apšvietimą buvo vedami el. laidai, šiek tiek sukedenta žemė. Žmonės čia pradėjo vaikščioti įsivaizduodami, kad tai yra takas. Kai dėl lietaus žemė sudrėko, vėliau ėmė džiūti, plyšys ir atsirado – logiška, kad suplūkta žemė yra sunkesnė už pabirą“, – dėstė A. Jarukaitienė.
Ji nurodė, kad žemės deformacija atsirado maždaug pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje. Šiuo metu ji padidėjusi.
„Uždėjome „Stop“ juostą, kad žmonės nevaikščiotų. Aišku, paskui ji buvo nuplėšta, sausuoju periodu niekas nekreipė dėmesio. Dabar vėl uždėta. Matyt, vis tiek vaikščiojimai vyko, tas plyšys padidėjo. Gali nuslysti, viskių dalykų įvykti, o kaltins, kad nuošliauža – ne, ne nuošliauža“, – užtikrino ji.
Paklausta, ar situacija yra pavojinga, A. Jarukaitienė ėmė aiškinti, kad šlaitas yra status, neapsaugotas, neaptvertas, tad juo ir šiaip nesaugu vaikščioti.
Problema atsirado iškirtus medžius – paminklo nesimatė iš senamiesčio
Pasirodo, gruntą prilaikę medžiai iškirsti buvo vien dėlto, kad užstojo Trijų Kryžių paminklą, žvelgiant į jį iš senamiesčio pusės.
„Nesimatė paminklo. Dabar jis labai gražiai nuo senamiesčio pusės atsidengia, švyti. Sutvarkytas apšvietimas – galima nušviesti skirtingomis spalvomis. Tai yra simbolis, kuris turi būti matomas “, – tikino pašnekovė.
Anot A. Jarukaitienės, medžiai ant Trijų Kryžių kalno užaugo savaime, jis nebuvo jais apsodintas sąmoningai.
„Jei nebūtume kirtę medžių, nematytume paminklo. Galime kalną apželdinti ir vijokliais, kad jo iš viso nesimatytų. Žiūrint, ką mes norime matyti – ar gražų miestą, paminklus, kurie jame yra, ar tik saugoti medelius, kurie užauga patys savaime. Šie kalnai buvo plikieji, tarnavo kariniams tikslams – matomumas turėjo būti geras, kad būtų galima ir apšaudyti, ir apsiginti. Tai atsitiktinai medžiais apaugęs buvęs piliakalnis“, – aiškino ji.
Problema – ir kitoje kalno vietoje
A. Jarukaitienės teigimu, skaitytojo teiginiai, kad medžius planuojama kirsti ir toliau, teisingi.
„Yra rengiamas investicijų projektas, kuriame numatyta Trijų Kryžių kalne įrengti istorinį maršrutą su poilsio aikštelėmis. Taigi dėl jų tikrai bus iškirsti medžiai, kad matytųsi panoramos ir vaizdai į miestą, bet plikai kalnas nebus nuskustas“, – užtikrino ji.
Tuo metu Nyderlandų ambasadai esą kenkia visai kita kalno vieta.
„Kadangi šie kalnai yra suformuoti paskutinio ledynmečio, jie nuolat juda. Tai ne akmuo, o įvairių sluoksnių gruntai. Ties Nyderlandų ambasada, ten jų šiaurinė dalis, yra problema. Matyt, tas kalnas kažkiek slenka. Reikėtų daviklių ir sekti tai, gana sunku užfiksuoti.
Vienu metu ambasada turėjo stiklinę tvorą, tada buvo matyti, kad kažkokie procesai vyksta, nes ji sutrūkinėjo. Šiuo metu pastatyta metalinė tvora, tad judesiai tarsi ne taip pastebimi. Aišku, tai ne vienos dienos, o kelių metų procesas. Tačiau taip, kažkoks judesys vyksta“, – pripažino A. Jarukaitienė.
Teoriškai, nuošliauža gali formuotis
Tuo metu Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas DELFI sakė apie naują plyšį ant Trijų Kryžių kalno nesantis informuotas.
„Jei plyšys atsirado šlaite, aišku, kad gali vystytis deformacija, gali vystytis ir nuošliauža. Bet, pavyzdžiui, ties Nyderlandų karalystės ambasada yra įtrūkęs šlaitas, nuošliauža ten „gyvena“ tikrai jau 10 metų ir yra tokios pačios būklės. Tačiau kad ji nesistabilizavusi, tą irgi reikia pripažinti“, – aiškino jis.
Pasak J. Satkūno, iškritus daugiau kritulių, visuomet vyksta didesnė erozija, susidaryti gali ir plokštuminė nuoplova.
„Nyderlandų karalystės ambasadą ta nuošliauža irgi šiek tiek veikia – pavyzdžiui, trinkeles iškilnojo, stiklinių lakštų tvora sutrūkinėjo. Tai reiškia, kad žemė toje vietoje deformuojasi, bet neturiu žinių, ar šiuo metu ten kilo didesnė grėsmė, susidarė speciali situacija“, – pripažino jis.
J. Satkūno teigimu, Gedimino kalno istorija ant Trijų Kryžių kalno neturėtų kartotis, nes medžiai čia esą yra menkaverčiai.
„Aišku, kita vertus, šaknų sistemos veikia stabilizuojančiai. Tačiau, manau, medžių iškirtimo variantai paskaičiuoti, pamatuoti ir apgalvoti. Nesu medžių specialistas, bet ir, kalbant apie Gedimino kalną, nustatyta, kad jų būklė buvo avarinė, patarta juos šalinti. Daugelis sako, kad kaltas medžių kirtimas, tačiau jie pradėjo veikti kaip kalną destabilizuojantis faktorius, juos reikėjo šalinti. Aišku, kartu reikėjo ir kuo greičiau imtis kitų šlaitų stiprinimo priemonių – neužteko tik uždengti veja ir tinkleliu. Klaida dabar taisoma didesniais kaštais“, – sakė jis.