Vienintelis moters pinigų šaltinis – išmokos iš valstybės. Irina pripažinta dalinai nedarbinga, serga tuberkulioze, tad save ir 3 dukras ji išlaiko tik iš neįgalumo pašalpos (190 eurų) ir vaiko pinigų (45 eurai).

Iš viso tai – 235 eurai, tačiau kas mėnesį iš šios sumos dar išskaičiuojama apie 75-80 eurų skoloms padengti. Moteris bijo, kad nebūtų pradėti išieškoti ir vyro įsiskolinimai.

Teko skolintis

„Esu 2 grupės invalidė ir šiuo metu viena auginu 3 mažametes dukreles (12, 8 ir 4 metų). Mano vyras yra nuteistas už įvairius nusikaltimus ir atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Skyrybų procesas vyksta apie 2 metus, tačiau valstybės skirti advokatai vis mūsų nesugeba išskirti“, – situaciją, į kurią pateko, dėstė pašnekovė.

Pinigai iš jos išieškomi dėl turėtų įsiskolinimų – moteris buvo pasiėmusi kelis kreditus dėl to, kad esą nebegalėjo išgyventi. Irina skaičiuoja, kad skolą turės mokėti dar maždaug dvejus metus.

„Buvo sunku. Pažiūrėkite, kokios pajamos. Mano vyras – įkalinimo įstaigoje, naudos iš jo jokios, reikėjo kažkaip laikytis“, – suprasti padėtį ragino ji.

Tris dukras išlaiko iš 160 eurų

Anot pašnekovės, kreditų suma nėra didelė, tačiau brangiai atsieina palūkanos, esą dar daugiau mokėti reikia antstoliams.

„Mums su dukrelėmis lieka vos 160 eurų. Daugiau jokių lengvatų negaunu, nes vis dar oficialiai esu susituokusi. Nebegaliu išgyventi su tokiomis mažomis pajamomis, skurstame, o dažnai ir be duonos būname“, – pripažino Irina.

Nebadauti jai padeda keli rėmėjai, besidalijantys maistu, drabužiais, geros širdies aplinkiniai.

Moteris visai neseniai ir įsidarbino. Tiesa, dirbti ilgai jai neleidžia sveikatos būklė, tad praėjusį mėnesį ji uždirbo vos 70 eurų. 20 proc. iš šios sumos nuskaičiavo antstoliai.

Padėjo Seimo nario kreipimasis

Irina baiminosi, kad iš jos pajamų išskaičiuojami ir vyro įsiskolinimai. Dėl to ji kreipėsi į Seimo narį Lauryną Kasčiūną. Savo ruožtu jis išsiuntė užklausą Teisingumo ministrei Mildai Vainiutei.

„Kreipiuosi į Jus prašydamas patikrinti, ar nuo pareiškėjos sąskaitos kas mėnesį nuskaičiuojama suma yra teisinga ir pagrįsta. Taip pat prašau atsižvelgti į šios šeimos situaciją ir įvertinti galimybę suspenduoti skolininko skolų išieškojimą iš jo žmonos sąskaitų iki tol, kol jis atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose“, – nurodo L. Kasčiūnas.

Tiesa, nagrinėjant šią situaciją paaiškėjo, kad moteris moka tik už savo skolas.

„Man viską padėjo sutvarkyti L. Kasčiūnas – „nuėmė“ areštą, viską panaikino. Kai bandžiau kalbėtis su antstole pati, su manimi bendrauti nesutiko, šnekėjo ne kaip su žmogumi, nieko neaiškino, o viską, ką siunčiau, atmetinėjo“, – tikino Irina.
Laurynas Kasčiūnas

Prarado bet kokią viltį

Ji taip pat sakė apie susidariusią situaciją ne kartą informavusi antstolius, tačiau šie esą nesutinka nutraukti skolos padengimo įsipareigojimų.

„Esu praradusi bet kokią viltį ir nebežinau, kaip išgyventi su tokiomis mažomis pajamomis. Kaip išmaitinti mergaites? Kaip jas išleisti į mokyklą? Aprengti? Apie save aš jau nieko nekalbu, nors esu 2 grupės invalidė, kuriai kas mėnesį reikia ir nemažai vaistų“, – nurodė pašnekovė

Irina klausė, gal yra kažkokia išeitis, kuri galėtų padėti pažaboti neteisybę.

„Labai tikiuosi iš Jūsų bet kokios pagalbos, kuri man padėtų rasti išeitį iš tokios nepavydėtinos situacijos ir leistų oriai užauginti 3 doras Lietuvos pilietes“, – lūkesčiais pasidalijo ji.

Niekaip negali išsiskirti

Pašnekovė vis išsiskirti negali ir su vyru. 8 iš 9 santuokos metų jis praleido pataisos namuose.

„Kai pirmą kartą nusprendžiau skirtis, kreipiausi į privatų advokatą. Kadangi jis nesuteikė atsakymų teismui, sulaukiau rašto, kad nesirūpinu teismo proceso eiga ir dėl to byla paliekama nenagrinėta. Kadangi mano pajamos mažos, man buvo suteiktas valstybinis advokatas, tačiau su juo – irgi sunku. Atnešk vieną pažymą, atnešk kitą pažymą – žodžiu, viską reikėjo pačiai susitvarkyti. Galiausiai atsiguliau į ligoninę ir advokato netekau – praėjo metai, o tik tiek laiko jis skiriamas“, – sakė ji.

Kadangi moteris serga tuberkulioze, iš ligoninės tąkart ji nebuvo išleista ilgiau nei metus.

„Vyras man skambina tik tam, kad aprėktų – daugiau nieko“, – paklausta, ar su sutuoktiniu bendrauja, nurodė Irina.

Skolą gali išieškoti ir iš neįgalumo pašalpos

Paprašyta pakomentuoti šią situaciją Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė DELFI sakė, kad šiai moteriai vertėtų kuo aktyviau bendradarbiauti su skolas išieškančiais antstoliais, operatyviai teikti jiems visą informaciją apie savo turtinę padėtį.

„Sprendžiant iš paminėtų sumų, yra išieškoma keletas skaitytojos skolų ir jų išieškojimas nukreipiamas į pusę gaunamos neįgalumo pašalpos. Pagal įstatymą, skolos iš neįgalumo pašalpos išieškomos tokia pačia tvarka kaip ir iš skolininko darbo užmokesčio.

Jeigu skolų yra keletas, joms dengti gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 50 proc. skolingo asmens pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (šiuo metu – 380 Eur)“, – nurodė ji.

Mažintų išskaitas, jei tam turėtų objektyvų pagrindą

Pasak D. Satkauskienės, antstoliai privalo išieškoti skolas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, bet, būdami savo srities profesionalai, jie taip pat vadovaujasi protingumo kriterijais ir siekia užtikrinti skolininko, išieškotojo interesų balansą.

„Žinodami skolininko situaciją, jie gali taikyti optimalias priverstinio išieškojimo priemones. Jeigu moteris pateiktų antstoliams duomenis apie kiekvieno mėnesio būtinuosius poreikius (išlaidos vaikų darželiui, pagal receptus įsigyjamiems vaistams ir pan.), antstoliai turėtų objektyvų pagrindą mažinti periodines išskaitas iš jos pajamų. Vis dėlto, jei to nepakaktų, ginčą tektų spręsti raštu – pateikiant skundą antstoliui ar antstoliams“, – rašoma atsakyme DELFI.

Tokius skundus antstoliai išnagrinėja per penkias dienas. Tie skundai, kurių antstoliai nepatenkina, siunčiami nagrinėti teismui. Už šias procedūras skolingiems žmonėms mokėti nereikia.

Pasidalijo patarimais, ką daryti

„Teisiškai neužbaigta ištuokos procedūra iš tiesų gali sukelti nepatogumų. Atsižvelgiant į sutuoktinio skolų kilmę ir pobūdį, jų išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko dalį bendrame šeimos turte. Tačiau šiuo atveju procesai nevyktų automatiškai: sutuoktinio turto dalis turėtų būti nustatoma notaro ar teismo“, – aiškino D. Satkauskienė

Ji taip pat pasidalijo ir keliais patarimais Irinai, kurie galėtų pagerinti dabartinę jos finansinę būklę.

„Pirmas: kreiptis į vietos savivaldybės Socialinės paramos skyrių ir pasinaudoti galimybe gauti socialines pašalpas bei kompensacijas už būsto šildymą. Antras: dar iki galutinio ištuokos įforminimo prisiteisti iš sutuoktinio išmokas vaikų išlaikymui. Šio išlaikymo negaunant, galima kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, kuris kas mėnesį skirtų po 57 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui. Trečias: nagrinėjant ištuokos bylą – prašyti teismo pripažinti, kad sutuoktinio skolos yra asmeninio pobūdžio (jei iš tiesų taip yra) ir kad konkrečias skolas privalu dengti kiekvienam šeimos nariui tik ir iš jo asmeninės nuosavybės ar pajamų“, – nurodė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja.