Jaunas nedidelės rajono ligoninės vadovas didžiuojasi savo komanda. „Aš pats sau galiu pavydėti, pas mane visi skyrių vedėjai yra jaunesni už mane. Surinkau kolektyvą, žmonės atvažiuoja į rajoną dirbti, bet jie turi turėti viziją, užtikrintumą ir atlyginimą“, – sakė 37 metų amžiaus V. Grigas.
Molėtų ligoninės direktoriaus kantrybės taurę perpildė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos per Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymus pasakyti žodžiai, kad artimiausia ligoninė nebūtinai yra saugi ir kad sudėtingesniais atvejais ligoniai turėtų pakliūti į daugiaprofiles ligonines.
„Ministras nori pasakyti, kad dauguma jo vadovaujamos sistemos dalyvių, ligoninės yra nesaugios. Tai kokią informaciją siunčia žmonėms: jūs nevažiuokite, nes ten yra nesaugu? Aš įsivaizduoju, kad visa ta diskusija iškilo dėl vieno Seimo nario atvejo, kuris pateko į Molėtų ligoninę. Bet, deja, tai nepriklauso nuo ligoninės. Beje, ką ministeriją nuveikė per vienus metus, kad pagerintų sveikatos sistemos būklę, išskyrus tai, kad toliau priešina medikų bendruomenę?“, – klausė V. Grigas.
Ligoninės direktorius patikino, kad visos ligoninės gali suteikti būtinąją pagalbą, stabilizuoti ligonius ir išgelbėti jų gyvybes.
„Ne visos turi mikrochirurgų ar kraujagyslių chirurgų. Daugiaprofilės pagalbos, žinoma, rajone nėra. Bet negalima sakyti, kad ta įstaiga nesaugiai dirba. Visos įstaigos atitinka tam tikrus reikalavimus“, – piktinosi V. Grigas.
Pasigenda strategijos sveikatos apsaugos sistemoje
Molėtų ligoninės vadovas pasigenda strateginio požiūrio į problemų sveikatos apsaugos sistemoje sprendimą.
„Jokios strategijos nėra, tik pavieniai bandymai išbristi iš kažkokių bėdų, parodyti, kad mažos įstaigos, kurių finansinis rezultatas neigiamas, kažkodėl yra blogo. Bet jeigu panagrinėsime, pavyzdžiui, pastarųjų pusės metų ataskaitą, tai didžiausią finansinį minusą turi Panevėžio ligoninė, kurios steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija. Baksnoti į mažas ligonines ir sakyti, kad tai yra sistemos bėda, kad dėl jų sistema kenčia, yra nesąmonė“, – sakė V. Grigas.
Ligoninės vadovas sutiko su ministro pastabomis dėl demografinių iššūkių – visuose rajonuose, išskyrus didmiesčius, gyventojų mažėja, išvykstant jaunimui, juose lieka vidutinio ir senyvo amžiaus žmonės.
„Bet jie daugiausia ir serga. Ir jiems sudėtinga vykti į miestą, kad gautų pačią paprasčiausią – ambulatorinę ar stacionarinę, kai nereikia intervencijų, – pagalbą“, – kalbėjo V. Grigas.
Kelia klausimą dėl nemokamos medicinos ateities
Ligoninės direktorius nemano, kad reikėtų papildomų finansinių mechanizmų, jog galėtų išlikti mažos gydymo įstaigos, tačiau, pasak jo, svarbu, kad už darbą būtų sumokama tiek, kiek jis yra vertas.
V. Grigas paaiškino, kad sveikatos sistema yra finansuojama per sutartines sumas, kai gydymo įstaigos finansinis biudžetas priklauso nuo to, kokį jį sugeba susiderėti su ligonių kasomis.
„Dažniausiai derybos būna po vieną, aš nematau, kokią sumą susiderėjo kita maža arba didesnė ligoninė, daugiau jiems sumokėti ruošiasi ar mažiau. Derybos baigiasi tuo, kad ateini, pavyzdžiui, derėtis dėl stacionaro, ir pasako: jūsų rodikliai yra blogi – per daug lovadienių, standartizuotas hospitalizacijos rodiklis yra aukštas, vadinasi, jums kitais metais skirsime mažiau pinigų stacionariniam gydymui, kad mažiau ligonių guldytumėte. Natūralu, kad negali viršyti tos sumos, nes paskui niekas tų pinigų nesumoka. Deja, dirbtinai sumažinus mokėjimą už stacionare gydomiems ligoniams teikiamas paslaugas, vėliau ministerija priekaištauja, kad ligoninė suteikia mažiau stacionarinių paslaugų ir įvardija tai kaip paslaugų mažėjimą“, – sakė V. Grigas.
Pasak ligoninės vadovo, šioje vietoje kyla klausimas, ar iš tikrųjų Lietuvoje yra nemokama medicina.
„Aš manau, kad nėra. Vienais atvejais susimoka patys pacientai, kad greičiau patektų pas gydytoją, atsiranda VIP kabinetų. Vien Santaros klinikos per praeitus metus suteikusios mokamų medicinos paslaugų uždirbo daugiau nei 5 mln. eurų. Kitas dalykas – jeigu mes viršijame planą ir suteikiame daugiau paslaugų, paprastai už jas niekada nesumoka metų pabaigoje“, – sakė V. Grigas.
Pasak ligoninės vadovo, ambulatorines paslaugas apmoka tik iš dalies, pavyzdžiui, už planą viršijančias gydytojų konsultacijas sumokama iki 25 proc. konsultacijos kainos.
„Už tą gydymą sumoka pati ligoninė, tai reiškia, kad ji turi mažiau pinigų kitiems reikalams. Protu nesuvokiamas ir mokėjimas už kas trečią konsultaciją, jeigu ligonis kreipėsi į gydytoją dėl tos pačios diagonozės, kitaip tariant, trys gydytojo konsultacijos įvertinamos 13,39 euro, tai yra 4,46 euro už konsultaciją“, – paaiškino V. Grigas.
Jo vertinimu, politikai turėtų pripažinti realybę, kad nemokama medicina neegzistuoja.
„Būtinoji pagalba bet kokiu atveju turi būti suteikta nemokamai, kaip ir visose šalyse, bet dėl kitų sveikatos paslaugų reikėtų galvoti, ar nereikėtų įvesti papildomo draudimo“, – teigė V. Grigas.
Mano, kad bando susidoroti
Rajono ligoninės vadovas teigia jaučiąs spaudimą atsisakyti dar kokių nors paslaugų ligoninėje arba priimti sprendimą jungtis prie kokios nors kitos gydymo įstaigos.
„Tam represinių priemonių yra aibė. Vykstant ketvirtajam restruktūrizacijos etapui, mums, mažoms ligoninėms, nesutikus jungtis prie didesnių, iškart sulaukėme patikrinimų – tiek neplaninių, iš Teritorinių ligonių kasų, tiek iš Akreditavimo tarnybos, ar atitinkame visus teisės aktus“, – pasakojo V. Grigas.
Pasak jo, dabar mažos ligoninės laviruoja ant išlikimo ribos, jos 85–95 proc. pajamų išleidžia atlyginimams.
„Didžiosios įstaigos atlyginimams išleidžia maždaug apie 50 proc., jos turi rezervų ir atlyginimams kelti, ir pinigams kur nors investuoti. Mes, deja, to neturime“, – apgailestavo V. Grigas.
Molėtų ligoninė, pasak jos vadovo, jau po trečiojo restruktūrizacijos etapo atsisakė vaikų ligų, akušerijos ginekologijos ir chirurgijos skyrių.
„Atsisakius chirurgijos skyriaus, ministerija pažadėjo mums subsidijuoti būtinosios chirurgijos paslaugos išlaikymą rajone. Kasmet tam skirta suma mažėjo ir galų gale jos neliko, nes po trejų ar ketverių metų ligonių kasos su ministerija išsiaiškino, kad tai buvo nelegalus finansavimas“, – pasakojo V. Grigas.
Šiuo metu, vadovo įsitikinimu, ligoninės struktūra yra optimali – joje veikia konsultacijų poliklinika, priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius, 30 lovų Geriatrijos ir vidaus ligų, 60 lovų Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriai, fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius.
„Kadangi vėl yra vajus, matyt, ruošiamas penktasis restruktūrizacijos etapas, dabar tikslas – iš mažų ligoninių atimti aktyvų gydymą, tai yra vidaus ligų arba geriatrijos skyrius, juos irgi sunaikinti“, – sakė V. Grigas.
Molėtų ligoninės vadovas įsitikinęs, kad būtų klaida mažas ligonines sunaikinti ir palikti jose tik slaugą.
„Vokiečiai tą padarė ir suprato, kad tai – problema: žmonės nepasiekia gydymo centrų, jaučiamas didžiulis visuomenės nepasitenkinimas, nes paslauga buvo vietoje, centruose – didelės eilės, sunku papulti. Vokiečiai dabar atgal po truputėlį atkuria mažas ligonines, bet kiek kainuoja vėl viską iš naujo sukurti“, – kalbėjo V. Grigas.
Pasigenda ministro dėmesio
Ligoninės vadovas prisiminė, kad rajono ligoninių asociacija buvo susitikusi su ministru, nes norėjo iš paties išgirsti, kokią jų ateitį mato.
„Ministras sutiko su mumis pabendrauti, bet tuo momentu atsirado labai daug skubių reikalų. Jis mums skyrė žymiai mažiau laiko nei Minedui ir paliko toliau diskutuoti su viceministre Gintare Šakalyte, ši visų akivaizdoje tiesiai šviesiai pasakė: „Jūs rajone žudote žmones.“. Tai neetiškas ir, sakyčiau, ciniškas požiūris į kolegas, kurie baigė tuos pačius mokslus ir dirba žmonių labui. Ar tokie „kvalifikuoti“ sveikatos vadybos specialistai gali strateguoti sveikatos sistemą?“, – piktinosi V. Grigas.
Jis taip pat piktinosi, kad atėjus dabartinei valdžiai buvo pradėti nutraukinėti valstybės investicijų projektai.
„Mes tą patyrėme savo kailiu. Vykdėme projektą, šie metai turėjo būti baigiamieji – išgriauta pusė trečio aukšto, kurį reikia šildyti, ir šiemet komisija nusprendžia, kad tai toliau tęsti neperspektyvu, nes pas mus yra labai daug erdvės vienai lovai, ir apskritai nemato tokių ligoninių perspektyvos. Komisijai vadovavo mano jau minėta viceministrė G. Šakalytė. Kyla klausimas, kas iš tiesų vadovauja ministerijai. Na, o mes pakabinome spynas, nukabinome radiatorius ir laukiame, kas bus toliau“, – pasakojo V. Grigas.