Pati ji sako, kad myli savo darbą, nors vasarą kartais tenka suktis be atokvėpio minutės ir darbuotis net žiemą, kai ne vienas mieliau susisuktų į antklodę.
Jūratė toli gražu ne studentiško amžiaus moteris, tačiau, jos įsitikinimu, amžius jokiu būdu nėra kliūtis.
„Vyresnis amžius tikrai ne riba – aš jau daug metų dirbu ir labai malonu, kad kai kurie žmonės atėję klausia „kur ta mūsų teta“. Tai labai malonu. Buvo vaikas atėjęs su tėvais, jis čia ne kartą kebabus pirko. Kai atsivedė tėvus, aš buvau ne prie prekystalio, o jis paprašė kolegių – „pakvieskite tą tetą“. Vaikai tėvams net sako, kad aš kaip jų močiutė gaminu“, – pasakoja Jūratė.
Moteris darbuojasi ir vasarą, ir žiemą. Ruduo, anot palangiškės, ramesnis, bet jai patinka suktis prie prekystalio vasarą – kai daug darbo, laikas greičiau prabėga. Dabar laisvą laiką moteris sako išnaudojanti skaitymui, domisi naujienomis, naršo internete, o kartais kokį žurnalą pavarto. Net žiemą, kai dauguma mieliau susisuktų į antklodę ir liktų namuose, Jūratė dirba. Tiesa, šaltuoju metų sezonu kebabinė veikia tik savaitgaliais, tačiau, anot Jūratės, veikos netrūksta.
„Mano vyras stintauja, tad žiemą kepam, marinuojam, žmones vaišinam. Nenuobodžiaujam, nėra kada. Gal aš nemoku nuobodžiauti“, – pasakojo pardavėja.
Sunku patikėti, bet pardavėja dirbanti moteris neigia bet kokius stereotipus, kad darbo rinkoje, aptarnavimo srityje, reikalingos tik jaunos ir modelio išvaizdą turinčios merginos. Anot Jūratės, nereikia toli ieškoti pavyzdžių, kad suprastum, ko iš tiesų reikia darbdaviams. Užtenka apsilankyti parduotuvėje. Pasitaiko, kad jaunutės gražios pardavėjos pasitinka pirkėjus būdamos ne pačios geriausios nuotaikos. Ar grįžtumėte į tą pačią parduotuvę? Jūratė sako, kad nebe.
„Paprastai darbdaviai pardavėjas renkasi įvertinę optimizmą, bendravimą ir gerą, gražų žodį. Prekybos centre kartais pasitaiko kokia pikta pardavėja, gal ji tik vieną dieną tokia, bet antrą kartą ten neinu. Taip ir darbdavys nori, kad klientai būtų patenkinti aptarnavimu ir grįžtų“, – pasakoja moteris.
Jūratė atvirauja, kad ir jai būna tokių dienų, kai viskas krenta iš rankų, tačiau vis tiek mandagiai bendrauja, juokauja su pirkėjais, taip ir nuotaika greičiau pasitaiso. Pardavėja sako, kad vadovaujasi gerai žinoma taisykle – elkis taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavimi. Tuomet ir prekyba klesti. Net jei apsilanko per daug įsilinksminę poilsiautojai, moteris sako ant jų nepykstanti – juk jie poilsiauja, tad ir atsipalaiduoja, kaip moka.
Brandaus amžiaus pardavėja neleidžia sau teisintis, kad nuo paauglystės neteko mokytis užsienio kalbų. Jūratė pripažįsta, kad pagalbos sulaukė iš kolegių ir pramoko angliškai pasiteirauti turistų, kokio maisto jie pageidautų. Nors moteris dar nekalba tobulai, tačiau būtiniausius žodžius jau gerai supranta, tad apie maistą, kuriuo prekiauja, kalba drąsiai. Be to, praverčia dar vaikystėje išmokta rusų kalba. Nors pastaraisiais metais turistų iš Rusijos atvyksta kur kas mažiau. Visgi net ir atvykėliai ir Latvijos puikiai bendrauja rusų kalba.
Be to, Jūratė atskleidžia, kad Palangoje greitasis maistas pritraukia daugiau žmonių nei kai kurios kavinės.
„Kebabinė – pats geriausias verslas. Mes po 2–3 eurus per vasarą tikrai nemažai surenkame. Žmogui atrodo nedaug, pigiau nei kavinėje, o mums tai naudinga. Visos pardavėjoms dirbame labai greitai, tad žmonės išleidžia nedaug, bet aptarnaujame daug žmonių ir susidaro. Aišku, patalpų nuoma brangi, tačiau ji atsiperka“, – atvirauja pardavėja.
Moteris juokauja, kad optimizmo semiasi iš visko, kas yra aplinkui.
„Pažiūrėkite, koks gyvenimas gražus – vasarą čia šviečia saulė, žmonių pilna, jie atvažiuoja pailsėti, atsipalaiduoti. Rudenį atvyksta mažiau, tačiau mėgaujasi ramybe, jūra. Ir netiesa, kad vietiniai neina prie jūros – eina, tik paprastai tada, kai mažiau žmonių ar net žiemą“, – sako moteris ir pataria dažniau šypsotis, tada viskas seksis geriau.