Ketvirtadienį Seime po pateikimo pritarta Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimams. Juose išbraukiama nuostata, kad prievarta gali būti hospitalizuojamas sunkia psichikos liga sergantis asmuo ir vietoj to įtvirtinama, kad tai gali būti daroma bet kurio psichikos sutrikimo atveju. Taip pat nustatoma, kad tai gali būti daroma ne tik kai asmuo savo veikimu, bet ir neveikimu gali padaryti esminę žalą ir ne tik savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei, bet ir turtui. Šie siūlymai bus svarstomi Seime.
Tokie pakeitimai, registruoti socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės siūlymu, papiktino konservatorių Mykolą Majauską.
„Galima pajuokauti ir pasiūlyti idėjos autorei R. Šalaševičiūtei atsigręžti į veidrodį: 1) kaip žinoma, eks ministrė yra priklausoma nuo tabako; 2) savo neveikimu Sveikatos apsaugoje sistemoje padarė nemažai žalos. Jei tik atsisakys gydytis - siunčiam į ligoninę“, – pareiškė M. Majauskas.
Parlamentarui kelia nerimą, kad bandoma plėsti prievarta gydomų žmonių skaičių, kai nėra prieinamos savanoriškos pagalbos gydytis nuo priklausomybių, prieinamos psichoterapijos.
„Kalbant rimtai, tiesiog manau, kad mūsų dėmesys turėtų būti skiriamas priklausomybių prevencijai, švietimui, prieinamam kokybiškam gydymui, prieinamai psichologinei pagalbai, o ne prievartiniam žmonių hospitalizavimui“, - teigė M. Majauskas.
Pakeitimų iniciatorė R. Šalaševičiūtė paaiškino, kad siūlymais siekiama suvienodinti Civilinio kodekso (CK) ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas. Esą to reikalauja Teisėkūros pagrindų įstatymas, pagal kurį teisės aktai turi neprieštarauti vienas kitam.
„Suderinus CK su Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu atsiranda (hospitalizavimo - DELFI) galimybės tiems asmenims, kurie, prognozuojama, savo veiksmais gali padaryti arba jau yra padarę smurtinius veiksmus prieš šeimos narius, prieš save, gali nusižudyti, arba jau yra padarę žalos savo turimam turtui ar gali tai padaryti – grasina, ieško būdų, pavyzdžiui, parduoti kitokia negu rinkos kaina turimą būstą ar kitą kilnojamą ar nekilnojamą turtą (…). Ypatingai tai yra sudėtinga, kai yra gyvenama ne santuokoje, o partnerystėje, kai yra vaikai, šeima, išleidžia gaunamas pašalpas“, - sakė R. Šalaševičiūtė.
Parlamentarė paaiškino, kad suderinus įstatymus teismai įgis galimybę ir asmenims, kurie piktnaudžiauja psichoaktyviosiomis medžiagomis, dalinai apriboti veiksnumą, kad jie negalėtų disponuoti savo turtu. „Kitaip tariant, pragerti arba išleisti narkotikams turimas lėšas“, - patikslino R. Šalaševičiūtė.
Pasak parlamentarės, siūlomų pakeitimų tikslas yra apsaugoti šeimas, žmogaus sveikatą, gyvybę.
„M. Majauskas nesuvokia tikslo, ir aš aiškinau – pasiskaitykite CK, kaip jis buvo rengiamas, (…) jeigu jis būtų tai perskaitęs, atėjęs stipriai pasiruošęs, jis tikrai nebūtų to pasakęs. Tuo labiau, kad ta sritis, kurioje jis daug dirba – savižudybės, smurtas – yra tiesioginis ryšys tarp šito projekto“, - sakė R. Šalaševičiūtė.
Parlamentarė idėją pakeitimams pasigavo per liepos 3 dieną Seime vykusią konferenciją apie pagalbą šeimoms, kuriose yra nuo alkoholio priklausomų asmenų.
„ Žemaitijos psichikos sveikatos centro direktorė Stefa Naujokienė iškėlė klausimą, kodėl mes negalime palengvinti šeimoms reglamentuodami, sutvarkydami teisinę bazę, apribojant dalinai veiksnumą tiems asmenims, kurie smurtu kenkia sau, šeimos nariams, neišsaugo turto. Esant daliniam veiksnumo apribojimui tokie asmenys negali paimti paskolų, greitųjų kreditų“, - pasakojo R. Šalaševičiūtė, atkreipusi dėmesį, kad pateikimo stadijoje už įstatymo projektą balsavo ir konservatoriai - Gabrielius Landsbergis, Irena Degutienė. DELFI patikslina, kad G. Landsbergis balsuojant susilaikė
Į ligoninę – tik kraštutiniu atveju
Jaunųjų psichiatrų asociacijos valdybos narys Rokas Laurinaitis teigiamai vertina, kad pakeitimais siūloma atsisakyti sunkios psichikos ligos apibrėžimo - jis nėra pakankamai tikslus.
„Nėra tokios klasifikacijos, kas yra sunki, didelė ar maža liga. Yra psichikos sutrikimai, kurie yra skirstomi pagal tam tikrus klasifikatorius“, - sakė R. Laurinaitis.
Pasak gydytojo psichiatro, priverstinis hospitalizavimas yra taikomas didžiojoje pasaulio dalyje.
„ Jis yra taikomas išskirtiniais atvejais, kai kitų pasirinkimų jau nebeturime ir yra išnaudoti visi kiti gydymo būdai. Tai yra paskutinė priemonė, naudojama apsaugant tiek pacientą, jo ir aplinkinių sveikatą ir žmogaus gyvybę“, - sakė R. Laurinaitis.
Jaunųjų psichiatrų asociacijos narys nemato problemos, kad įstatymas papildytas nuostata, kad asmuo gali būti hospitalizuojamas ne tik tokiu atveju, kai jis savo veiksmais, bet ir neveikimu gali kelti pavojų sau ar aplinkiniams.
„Kaip pavyzdį galiu pateikti tokį sutrikimą kaip katatoniją, kuomet pacientai dėl to sutrikimo praranda gebėjimą judėti ir imtis kažkokių veiksmų, taip pat, pavyzdžiui, kramtyti ir ryti maistą. Tokiu atveju jis savo neveikimu kelia tiesioginę grėsmę savo paties gyvybei. Tokiu atveju, gelbstint paciento gyvybę, teikiama būtinoji pagalba. Tad šiuo atveju mes didelės problemos nematome ir sveikintina, kad yra įvedamas tam tikras tikslumas“, - teigė R. Laurinaitis.
Gydytojas psichiatras taip pat mato prasmę, kaip siūloma, papildyti įstatymą nuostata, kad hospitalizuojamas būtų asmuo ne tik keliantis grėsmę savo ar kitų sveikatai ar gyvybei, bet ir turtui.
„Dėl tam tikrų ūmių psichikos sutrikimų žmogus gali tapti nekritiškas ir vedamas kliedesių ar haliucinacijų gali pradėti naikinti aplink pasitaikiusį turtą. Tokiu atvejus žmogus tą daro nesąmoningai, o veikiamas savo psichikos sutrikimo. Tokiu atveju, galima sakyti, kad atvažiuoja policija, tokį žmogų suima ir teisia dėl žalos padarymo. Bet žmogus tą darė nesąmoningai. Jis tą darė vedamas ūmaus psichikos sutrikimo. Toks žmogus turi gauti gydymą, o ne atlikti bausmę už padarytą žalą kalėjime“, - sakė R. Laurinaitis.
Nors daugumą pakeitimų Jaunųjų psichiatrų asociacijos narys vertino teigiamai, jis pabrėžė, kad priverstinis gydymas yra pats paskutinis veiksmas, kai jau yra išnaudotos visos kitos galimybės.