LSDP tarybos, kuri šaukiama šeštadienį, darbotvarkėje, kurią pavyko gauti DELFI, įtrauktas klausimas dėl praėjusį savaitgalį priimto partijos Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) siūlymo šalinti iš partijos jos sprendimui nutraukti valdančiosios koalicijos sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nepaklususius Seimo socialdemokratus.
Ar pritarti tokiam projektui, tarybos nariai turėtų apsispręsti balsuodami dėl kiekvieno „maištininko“ individualiai. Posėdžio išvakarėse sprendimą priimsiančius socialdemokratus pasiekė tokie nutarimo projektai.
„Lietuvos socialdemokratų partijos taryba, vadovaudamasi LSDP statuto 14.2 ir 72 straipsniais, Lietuvos socialdemokratų partijos etikos ir procedūrų komisijos 2017 m. spalio 7 d. siūlymu, nutaria pašalinti (nurodoma pavardė – DELFI) iš Lietuvos socialdemokratų partijos“, – rašoma juose.
Šalinti iš partijos yra numatyta devynis iki šiol LSDP lyderiais laikytus Seimo narius – buvusius premjerus ir socialdemokratų pirmininkus Gediminą Kirkilą bei Algirdą Butkevičių, buvusią ilgametę parlamentinės Socialdemokratų frakcijos seniūnę, dabar einančią Seimo vicepirmininkės pareigas, Ireną Šiaulienę, buvusį susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių, buvusią sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę, buvusį vidaus reikalų bei teisingumo ministrą Juozą Bernatonį, buvusį Neringos merą Antaną Vinkų, dabartinį Seimo frakcijos seniūną Andrių Palionį bei Artūrą Skardžių.
Prieš savaitę posėdžiavę LSDP etikos sargai siūlė iš partijos šalinti ne devynis, bet 10 politikų. Tačiau tarp LSDP tarybai pateiktų nutarimo projektų nėra sprendimo dėl parlamentaro Mindaugo Basčio. Prieš kelias dienas jis paskelbė atšaukiąs savo parašą dėl vadinamosios „frakcijų koalicijos“ su LVŽS, tapusios konflikto partijoje priežastimi.
Tai reiškia, kad M. Bastys, kuriam dar pavasarį buvo pradėta apkaltos procedūra dėl ryšių su prieštaringai vertinamais Rusijoje veikiančiais asmenimis, toliau liks po LSDP sparnu.
Kaip DELFI sakė iš LSDP siūlomas šalinti G. Kirkilas, jau parengti nutarimo projektai rodo, kad sprendimai atsisakyti partijos senbuvių yra skubinami.
„Skuba visą laiką, nieko nuostabaus tame nėra. Bet, aišku, dėl kiekvieno nutarimo bus atskirai svarstoma“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, dėl kokių priežasčių tai gali būti daroma, jis svarstė: „Atėjo jaunimas, jis nelabai pakelia diskusijos su mumis, nelabai turi argumentų, tai skuba tokiais metodais pašalinti kitaminčius. Tą jau ne vieną kartą sakiau“.
DELFI primena, kad LSDP maištininkais vadinami Seimo socialdemokratai šią savaitę siūlė partijos vadovybei ieškoti kompromisų, galbūt sustabdant vadinamosios „frakcijų koalicijos“ sutarties galiojimą. Tokį siūlymą dar ketvirtadienį išsakė G. Kirkilas.
Anksčiau „maištininkai“ ragino partijos kolegas neskubinti valdančiosios koalicijos sutarties nutraukimo, atidedant sprendimą iki ateinančių metų pradžios. Tačiau rugsėjo 23 dieną susirinkusi LSDP taryba į tokį siūlymą neatsižvelgė ir priėmė sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su LVŽS. Socialdemokratai taip pat patvirtino vadinamąjį memorandumą dėl darbo opozicijoje, kuriame žadama „konstruktyviai“ oponuoti valdantiesiems, paremiant LSDP programai neprieštaraujančius darbus.
Kaip DELFI sakė I. Šiaulienė, partijos diskusija dėl pasitraukimo iš valdančiosios koaicijos buvo pradėta nepasitarus su Seimo frakcija, tiesiogiai dirbančia su LVŽS.
„Šis klausimas pavasarį iš karto atsidūrė partijos prezidiume, o su frakcija kokių nors atskirų svarstymų, kol neįvyko tarybos posėdis (rugsėjo 23 dieną – DELFI), nebuvo.
Iš karto po partijos tarybos pradėta įgyvendinti strategija, veikiant opozicijoje, pasirodė vadinamasis manifestas, taip pat veikimo opozicijoje planas, bet nesakyčiau, kad tai planas, greičiau bendro pobūdžio pamąstymai“, – kalbėjo ji.
Politikė, ilgą laiką vadovavusi LSDP Seimo frakcijai, teigė, kad pati visada stengdavosi gludinti iškylančias problemas.
„Man irgi kyla klausimai – kodėl partijos pirmininkas skuba mus šalinti. Juk uždavinys partijos pirmininko visų pirma yra telkti, glaudinti partijos gretas, o ne tokiu būdu spręsti kilusius nesutarimus. Manyčiau, tai jo pasirinktos taktikos pasekmė. Galima tik galvoti, kad, matyt, tai daroma sąmoningai. Pagal visą eigą, nematau, kad jis išgyventų dėl to. Žinoma, nėra nieko malonaus. Manau, pasirinkta tokia taktika – priešpastatyti didžiąją Seimo frakcijos partijai, kad būtų toks sprendimas“, – svarstė I. Šiaulienė.
G.Paluckas, kalbėdamas su DELFI, teigė nebenorintis komentuoti „maištininkų“ priekaištų, nes šie iki šiol esą turėjo progų išsakyti savo poziciją tiek formaliuose, tiek neformaliuose susitikimuose, o dabar jiems reikia vykdyti LSDP etikos sargų sprendimą – atsisakyti bendradarbiavimo su „valstiečiais“.
„Partija apsispręs šeštadienį, kaip elgsis. O aš pasakysiu tiesiai šviesiai: taip, trumpuoju laikotarpiu asmenų, turinčių patirtį ar populiarumą visuomenėje, atsisakymas partijai bus žalingas. Ilguoju laikotarpiu partija tikrai atsities ir toliau, atgavusi rinkėjų pasitikėjimą, galės įgyvendinti kairiąją politiką“, – sakė jis.
Pasak G. Palucko, politinėje praktikoje yra buvęs ne vienas skilimas. „Prisiminkite Gedimino Vagnoriaus ar Rimanto Dagio šalininkų atskilimo istoriją – niekur nedingo nei konservatoriai, nei socialdemokratai. Taigi, istorija rodo, kad atskalūnai kažko rimto politiškai nepadarė ir tikrai nesužlugdė tradicinės partijos“, – kalbėjo LSDP pirmininkas.