„Pavasarį vykusio tyrimo metu, parlamentinės kontrolės metu pavyko atskleisti, mano galva, tik ledkalnio viršūnę. Mes turime progą, mes galime ištirti atvejus, kai daroma neteisėta įtaka politiniams sprendimams, todėl kviečiu pritarti projektui, suteikti įrankius nerti šiek tiek giliau, kad pamatytumėme visą ledkalnį, kad galėtume sukurti saugesnę dabartį ir ateitį mūsų visuomenei“, – pristatydamas projektą sakė V. Bakas.

Anot jo, NSGK tyrimas tuomet atskleidė bandymus „padaryti mūsų valstybę priklausomą nuo energetinių išteklių monopolio“. Komiteto vadovas tvirtino, kad surinkta informacija leido daryti pagristų prielaidų apie galimą neteisėtą asmenų, verslo subjektų ir kitų grupių įtaką politiniams procesams, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms, su nacionalinio saugumo interesais nederančius sprendimus strateginiuose ūkio sektoriuose.

„Parlamentinės kontrolės metu paaiškėjo, kad didžiulės lėšos leistos labai keistai, padaryta daug žalos diegiant nesuderinamas su nacionalinio saugumo interesais įrangą ir technologijas. Tai didelės investicijos, ir mes turime išsiaiškinti, kodėl jos buvo padarytos, ir užkirsti tam kelią“, – aiškino V. Bakas.

Pasak jo, paaiškėjo, kad kai kurios valstybės įmonės ir įstaigos buvo tarsi uždari koncernai, šeimų ir giminių, kartais statytinių valdomi holdingai, kurie nevengė aptarnauti labai konkrečių žmonių ir jų grupių.

„Turime išsiaiškinti, kaip ir kodėl naudojant valstybės valdomų įmonių turtą galėjo būti kišamasi į politinius procesus. Kad kišamasi į politinius procesus, mano nuomone, įrodo ir visai nesenas atvejis, kai paaiškėjo, jog prieš porą metų buvo tyliai taip pataisyti įstatymai, kad nebūtų jokių galimybių įgyvendinti realios laisvės atėmimo bausmės, kurie nuteisti už korupcinius nusikaltimus“, – kalbėjo V. Bakas.

Jis priminė, kad laikinosios tyrimo komisijos Seime turėtų būti sudaromos tik ypatingiems klausimams ištirti, o jo siūlomi klausimai esą būtent tokie ir yra.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė, kad tokio tyrimo reikia, bet galutinai apsispręs po svarstymo komitete.

„Korupcija, nepotizmas yra nusivylimo valstybe priežastis“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Eugenijus Gentvilas teiravosi, ar bus tiriama informacija apie galimą aplinkos ministro Kęstučio Navicko interesų supainiojimą.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis V. Bako pristatymą pavadino drąsiu, bet, anot jo, viskas būtų gerai, jeigu tokią kalbą sakytų Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Valstybės saugumo departamento, ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas.

„Aš nė vieno klausimo nematau apie nė vieną konkrečią bylą, apie kurią ketinate kalbėti“, – teigė jis.

Jo partijos kolega Algimantas Dumbrava nuogąstavo, ar šiuo tyrimu neprasidės raganų medžioklė.

V. Bakas inicijuoja parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politikams, politiniams procesams, valstybės institucijoms. Šią iniciatyvą savo parašais yra parėmę 46 parlamentarai, daugiausia – iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos. Projektą dar pasirašė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir buvo pasirašę penki „tvarkiečiai“. Tačiau Rimas Andrikis, Juozas Imbrasas, Vytautas Kamblevičius ir Kęstutis Bartkevičius ketvirtadienį savo parašus atšaukė.

Nepaisant atšauktų parašų, likusiųjų užtenka, kad ši iniciatyva būtų svarstoma toliau.

Siūloma, kad laikinoji komisija nustatytų atvejus, „kai palaikant ryšius su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“, taip pat – „politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejus, galinčius kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Seimo nariai dar turėtų nustatyti „grėsmę valstybės interesams keliančius atvejus, kai siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus, ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Siūloma, kad darbą komisija galėtų baigti iki gruodžio 1 dienos.

V. Bakas sakė, kad naują parlamentinį tyrimą išprovokavo atskleisti socialdemokrato M. Basčio ryšiai su Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu kelia grėsmę šalies saugumui. Dėl to M. Basčiui pradėta apkalta.

Teisėsaugai pateikus įtarimus Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai, nutarta, kad būtina išaiškinti ir galimas neskaidrias verslo įtakas politikams.

Inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją turi teisę ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 36 parlamentarai. Tokiu atveju Seimas komisiją turi sudaryti artimiausio posėdžio metu.