Lygiai prieš metus triuškinančiai nušlavusi konkurentus ir laimėjusi Seimo rinkimus Valstiečių ir žaliųjų sąjunga žadėjo profesionalų vyriausybę ir jos darbo vaisius į kiekvieno ūkininko aruodą, tačiau įprastas kalbas, jog būtina stiprinti smulkius ir vidutinius ūkius užgožia realybė – nuosekliai stiprėja tiktai didieji, tarp jų - Seimo nariai. Kodėl taip yra, aiškinosi Laivės TV laida R.I.T.A.
Paramą susižeria didieji
Ona Švažienė ūkininkauja su visa savo šeima. Augina daržoves, jas vėliau parduoda turguje. Sako, paramos negaunanti jokios, mat smulkiam ar vidutiniam ūkininkui sunku gauti paramą.
„Iš Europos, iš valstybės aš negaunu nieko. Esu seno kurpaliaus ūkininkė ir aš bijau tų įsipareigojimų. Tiesiog kiek jau leidžia savos jėgos, aišku, įjungiu visą savo šeimyną. Ir darbuojamės.“, – Laisvės TV sakė O. Švažienė.
Žinoma, ūkininkams yra skira dešimtys įvairių lengvatų, neapmokestinamos ir tiesioginės išmokos, be to, nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio, jei pajamos iš žemės ūkio veiklos nesiekia 45 tūkstančių eurų per metus. Tuomet tektų registruotis PVM mokėtoju, tačiau mokėti tereikėtų 5 procentus mokesčių, o ne 15-a, kiek moka visi kiti darbuotojai. Tačiau O. Švažienės teigimu, smulkiam ar vidutiniam ūkininkui sunku gauti paramą, nes tam reikia nemažai investuoti.
„Yra nežmoniškas dokumentų tvarkymas, tvarkėm metus-pusantrų, plius tuos penkis metus turim visą buhalteriją susitvarkyti, mokesčius mokėti, žmonėms sumokėti, o ir reikia ir savų pajamų turėti“, – teigė ūkininkė. Jai antrino taip pat ūkininkaujanti Aušra Švažaitė, kuri pabrėžė, jog norint gauti paramą, reikia turėti vos ne pusę tiek, kiek gauni, be to, dar yra reikalavimai išlaikyti tą ūkį.
„Pirminiam projektų sudarymui tos konsultavimo tarnybos dažniausiai ima avansą ir tada rengia tuos projektus. Jie kainuoja įvairiai – nuo 800 eurų, ir nesvarbu, ar juos laimi ar pralaimi, gauni paramą ar ne, susimoki ir tų pinigų niekas negrąžina“, – pridūrė ūkininkas Andrius Ulitinas.
Skaičiuojama, kad mažiau kaip dešimtadalis ūkininkų pasiima didžiąją dalį europinės paramos. Jei nori, kad ES apmokėtų naują traktorių, jį pirmiausia turi įsigyti, susitvarkyti dokumentus ir tik tada tau bus grąžinti pinigai. Kitaip sakant, tam, kad gautum pinigų, turi turėti pinigų.
Smulkieji sako sunkiai sukrapštantys ir naujiems žemės plotams. Ypač, kai įsigaliojo žemės konsolidavimo įstatymas ir kartais norėdamas nusipirkti mažą sklypelį, kuris tau įkandamas, turėsi
susipirkti ir šalia esančius, o čia jau suma šokteli į padebesius.
Nesutvarkytas registras
Be to, yra ir kita problema: nuo praėjusio spalio vidurio tiesioginių išmokų tiems, kas ką nors veikia Lietuvos žemės ūkyje, išmokėta 432 mln. eurų. Kur nubyra tie pinigai ir kaip juos gauti? Pavyzdžiui, galima gauti už tai, kad savo žemėje nupjausi žolę. Tereikia būti registruotu ūkininku ir gavus tiesioginę išmoką.
R.I.T.A. pabandė patikrinti, kiek yra tokių, o kiek tikrų, išmokas panaudojančių realioms savo ūkio reikmėms. Nepavyko. Nes tokių duomenų niekas nerenka ir neanalizuoja, reiktų teirautis jau kiekvieno ūkininko. O kiek jie sumoka mokesčių? Taip pat sunku pasakyti.
Mat ūkininkai mokesčius pradėjo mokėti tik 2009-aisiais, o po 5 metų tyrimą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad nei apskaitos, nei aiškesnio administravimo neatsirado, mat nebuvo tikslaus, nuolat atnaujinamo ūkininkų registro, kuris leistų matyti, kiek tų ūkininkų iš viso yra. Jis patvirtintas tik šiemet, praėjus 8 metams nuo tada, kai ūkininkai įtraukti į mokesčių sistemą.
Galiausiai paaiškėjo net tai, kad skyrėsi Nacionalinei mokėjimų agentūrai ir Mokesčių inspekcijai pateikti pelnai. Mokėjimų agentūra skirsto paramą, tad čia geriau atrodyti pelningam ūkininkui, kuriam verta duoti europinių pinigų. VMI esą labiau domina nuostolių patiriantys ūkininkai.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tikina, kad problemas spręsti padės priimtas registro įstatymas, tačiau opozicijos politikai atkerta, kad nauji pakeitimai painiavos nesumažins.
Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad kol kas netgi sunku įvertinti, kad pajamų mokesčio nesumoka ūkininkai.
„Dėl to, kad tie ūkininkai, kurie nemoka PVM, nes jų apyvartos yra mažesnės, jie savo deklaracijose, manau, kad nelabai stengiasi deklaruoti tikrąsias pajamas. Jie tiesiog deklaruoja apyvartą, sumas, kurias gavo ūkis, bet tam, kad mes taikytume mokestį, mes turime žinoti, kiek žmogus gavo padidėjusios galimybės vartoti. Ar mes turime fiksuoti pelną. Tai aš drįsčiau teigti, kad šiandien mokesčių deklaracijos mums tikrai tos informacijos nepateikia“, – sakė politikė.
Kodėl mokytojas turi mokėti daugiau už ūkininką?
Jos manymu, smulkusis ūkininkas nelabai kuo skiriasi nuo panašiai uždirbančio mokytojo ar prekybos centro kasininko.
„Sistema turėtų kažkada prieiti iki to, kad mes žvelgtume į pajamas kaip į pajamas. Ir ne taip jau svarbu, iš ko tos pajamos, ir aš kai kalbu pajamos, tai aš noriu pasakyt, kad jei kas nors vykdo veiklą žemės ūkio veikla irgi yra komercinė veikla, nors ūkininkai to nemėgsta, jie mano, kad jie vykdo Dievo misiją, bet vis tiek tai yra komercinė veikla. Mes turime kalbėti apie tą pelną, kuris yra iš veiklos sukurtas. Ir jis didina tiesiog ūkininko šeimos galimybes vartoti“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu Valstybės kontrolės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė pripažino, kad Lietuvoje dar nėra susiformavusi kultūra, jog visi ūkininkai privalo mokėti mokesčius.
„Niekada nereikėjo, staigiai atsirado, dabar reikia už kažką mokėti. Gal ir nesuprantama, reikia vis dėlto aiškinti žmonėms“, – sakė R. Masiulionienė. Tačiau I. Šimonytė pabrėžė, kad vien aiškinimai čia nepadės, mat Sodros mokesčiai sukuria papildomų problemų: apmokestinus ūkininko, o kartu ir jo verslo pajamas gali gauti nelogišką rezultatą.
„Todėl individualios veiklos vykdytojai turi visokių lubų, kurios yra iš lubų. Jos neturi gero logiško pagrindimo, bet jų paaiškinimas yra toks, kad tiesiog nesutvarkyta pati pajamų apmokestinimo sistema. Tai, ką žadėjo daryti valstiečiai, bet ko, panašu, nesiruošia daryti“, – pabrėžė I. Šimonytė. Jos nuomone, reforma tik imituojama.
„Kol kas tėra tik daliniai pakeitimai: tai mes kažką truputėlį apkarpysim, kaip Kalėdų eglutę. Tai ūkininkus žada apkarpyti sumažindami kažkiek tą lengvatą dyzelinui“, – sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė.
Tuo tarpu R. Masiulionienė stebėjosi, kad pažvelgus į deklaracijas neretai išvysi stulbinančius skaičius: 500 tūkstančių eurų pajamų ir tik 2000 eurų sumokėtų mokesčiais.
Galiausiai, pabrėžiama, kad neįgyvendintas dar vienas Valstiečių ir žaliųjų pažadas, kad Seimo nariai nebebus ūkininkai, kuriems ūkininkavimas yra tapęs komercine veikla.
Pavyzdžiui, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, LVŽS narys Andrejus Stančikas, kuris per metus nurodo gaunantis beveik šimtą tūkstančių eurų, o pajamų mokesčio sumokėjo vos 4 tūkstančius.