Tai Vokietijos Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Domantas Jasilionis dėstė penktadienį Seime vykusios konferencijos „Demografijos iššūkiai, viešųjų finansų tvarumas ir ekonomikos augimas“ metu.

Skaitydamas pranešimą apie Lietuvos demografinius pokyčius, demografas apžvelgė gimstamumo, mirtingumo ir migracijos rodiklius mūsų šalyje.

Pralenkėme ir Estiją, tačiau padėtis gera – tik Vilniuje

„Šiuolaikiniams demografijos procesams yra būdingi didėjantys skirtumai, diferenciacija tiek tarp šalių, tiek šalių viduje tarp atskirų gyventojų socialinių grupių arba regionų. Lietuvoje turime labai aiškų pavyzdį – Vilnių, kuris yra vienintelis demografiškai augantis miestas, ir kitus didžiuosius miestus, kur stebimas gyventojų skaičiaus mažėjimas“, – kalbėjo D. Jasilionis.

Anot pranešėjo, svarbu suprasti, kad ekonominis tvarumas yra labai susijęs su tvaria demografine raida. Kita vertus, dėmesys turėtų būti atkreiptas ir į tai, kokiais rodikliais mes operuojame.

„Mes turime vieną sparčiausiai augančių BVP, tenkantį vienam gyventojui Rytų Europoje, pralenkėme jau turbūt ir Estiją, ir Lenkiją, ir Vengriją, tačiau reali demografinė situacija stebina savo nepalankiais rodikliais. Matome atvirkštinį ryšį ir tai kelia daug klausimų mūsų socialinei politikai“, – aiškino jis.

Domantas Jasilionis

Gimstančių sumažėjo dvigubai

D. Jasilionio teigimu, žvelgiant į suminio gimstamumo (dėmuo, kiek vidutiniškai moteris pagimdo vaikų savo produktyvumo periodu) rodiklius, Lietuvoje duobė buvo pasiekta 2000 m. Tuomet šis rodiklis tebuvo 1,2, kai kartų kaitą leidžia užtikrinti skaičius 2,1.

Nors vėliau dinamika buvo pozityvesnė – aplenkėme daugelį naujųjų ES šalių ir pasiekėme 1,7 vaiko ribą vienai moteriai 2016 m., skubėti džiaugtis nereikėtų.

„Jei pažiūrėsime į 1980-uosius, mes matome 60 tūkst. gimimų ir tokį kaip ir piką, tai yra mūsų demografinis dividentas. Ši karta, kuriai dabar suėjo 27-32 metai, iš dalies mus šiek tiek gelbės nuo pernelyg staigaus gyventojų skaičiaus ir darbo jėgos kritimo.

Bet, jei pažiūrėsime į gimimus 2000-aisiais, tuos, kuriems dabar sukanka 18 metų, matome, kad ta karta dvigubai mažesnė. Galime labai primityviai ir grubiai prognozuoti – hipotetinis 18-mečių skaičius (optimistinis scenarijus – visi gimę išgyvens ir pasiliks Lietuvoje) dvigubai mažesnis. Matome didžiulį kritimą“, – kalbėjo jis.

Be to, pasirodo, Lietuvoje pastaruoju metu fiksuojama tik 30 tūkst. gimimų per metus – moterys gimdo daugiau, bet jų yra mažiau.

Lietuvės pirmąjį vaiką gimdo vėliau, dažnai turi aukštąjį išsilavinimą

Ypač dideli pokyčiai Lietuvoje buvo pastebėti ir žvelgiant į amžių, kada moteris gimdo pirmąjį vaiką.

„Mes matome aiškų vidutinio amžiaus augimą ir tai reikia suprasti, planuojant paramos šeimai politiką – vaiko susilaukiama jau tada, kai žmogus įgyja išsilavinimą, pradeda dirbti. Iškyla šeimos ir darbo derinimo problema“, – kalbėjo jis.

Tiesa, pasak D. Jasilionio, galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje daugėja gimdyvių su aukštuoju išsilavinimu.

„Fiksuojamas 70 proc. augimas nuo 2000-ųjų pradžios. Moterims su aukštuoju išsilavinimu būdingos stabilesnės šeimos, didesnis ekonominis saugumas, jos turi geresnes galimybes derinti darbą ir vaikų auginimą“, – aiškino pranešėjas.

Per dvejus metus emigravo 100 tūkst. lietuvių

Tuo metu tarptautinę migraciją D. Jasilionis vadino vienu sudėtingiausių demografinių procesų, nes stebima labai nestabili dinamika. Be to, rodiklius vis sunkiau išmatuoti dėl tokių priežasčių kaip, pavyzdžiui, nelegali migracija.

„Ar mes matome pozityvių permainų čia? Deja, tenka pripažinti, kad ne. Emigrantų skaičius išlieka didelis, matomos augimo tendencijos, kai kurie šuoliai, susiję su ekonomine krize, prisijungimu prie ES. Labai gaila, bet panašu, kad per pastaruosius dvejus metus, matyt, mes prarasime dėl emigracijos 100 tūkst. gyventojų“, – nurodė demografas.

Jis skaičiavo, kad 50 tūkst. lietuvių išvyko dar 2016 m. metais, o per 8 šių metų mėnesius šalį paliko dar 42 tūkst. tautiečių.

„Reikia pasakyti, kad tas vertinimas yra labai sudėtingas – tiek motyvų, tiek panašiai, nes migracija yra kompleksinis procesas. Iš pradžių išvyksta vyrai – adaptacija, įsitvirtinimas, o paskui – šeimos. Taigi gali būti, kad dabartinis padidėjimas priklauso ir nuo to“, – spėjo demografas.

Išvykti darosi lengviau, prabilo apie imigrantus

Verta pastebėti, kad su laiku pradeda stiprėti ir emigracijos tinklai, išvykti tampa vis lengviau, nes svečioje šalyje gali įsitvirtinti net nemokėdamas kalbos.

„Sutariama, kad emigracijos rodiklius veikia ekonominės priežastys, atlyginimų skirtumai. Mes labai aiškiai matome, kad didesnė tikimybė išvykti – tarp mažiau išsilavinusių, darbo neturinčių asmenų“, – kalbėjo D. Jasilionis.

Kaip atsakymas į šią problemą vis dažniau siūloma imigracija. Ji, tikino demografas, greičiausiai neišvengiama. Tikslinės šalys – Baltarusija, Ukraina, iš dalies – Rusija.

„Pasigendame, ypač mokslininkai, gilesnių diskusijų ir analizių, kiek dėl to išlošiama ekonomiškai. Nenurodoma ir tai, kokie būtų kaštai ilgalaikėje perspektyvoje – integracija, iš paskos atvykstančios šeimos ir t.t. Taip pat turime būti realistai ir suprasti, kokios yra mūsų realios galimybės konkuruoti su labiau pažengusiomis šalimis dėl kvalifikuotų imigrantų“, – aiškino jis.

Pataria atsigręžti į emigrantus

Todėl demografas pataria daugiau dėmesio skirti į šalį grįžtantiems emigrantams. Nuo 2011 iki 2016 m. fiksuojama 100 tūkst. lietuvių sugrįžimo epizodų. Net darant prielaidą apie objektyvias priežastis, ciklinę emigraciją, rodikliai vis tiek džiuginantys.

„Tačiau, jei pažiūrėtume į skaičius, iš esmės, kalbant apie imigraciją, dominuoja Lietuvos piliečiai. Iš dalies tai siejama su komplikuotomis migracijos procedūromis, tačiau šiandien teigiama, kad būtent grįžtantys emigrantai padės išbristi iš demografinės krizės. Ypač, susijusios su darbo rinka“, – aiškino jis.

D. Jasilionis pranešimo metu klausė, ar mes galutinai palaidojome viltis susigrąžinti bent dalį emigrantų.

„Deja, mūsų tyrimai rodo, kad dauguma grįžusių vėl išvažiuoja. Esame atlikę tyrimą, pastebėjome, kad jei žmogus turi migracijos patirtį, didelė tikimybė, kad jis išvyks vėl. Čia svarbus politinis momentas“, – pabrėžė jis.

Daugiau nei trečdalis 30-mečių nesulauks 65-ojo gimtadienio

Iškalbingi Lietuvoje ir senėjimo rodikliai. Pasirodo, daugiau nei trečdalis mūsų šalies 30-mečių neturi galimybių sulaukti savo 65-ojo gimtadienio.

„Lietuva, deja, žvelgiant į šią statistiką atrodo liūdnai. Ypač vyrai, kurie iki šiol gyvena daugiau nei 10 metų trumpiau nei ES vidurkis. Deja, pastaraisiais metais mes stebime didėjantį atsilikimą net nuo tokių šalių kaip Čekija ar Estija“, – nurodė demografas.

Pasirodo, tai Lietuvoje stebima dėl didžiulio priešlaikinio mirtingumo, susijusio su smurtinėmis priežastis, alkoholio vartojimu ir kraujotakos sistemos ligomis.

„Pozityvus dalykas – vyrų su aukštuoju išsilavinimu, kurių Lietuvoje daugėja, mirtingumas ir vidutinė gyvenimo trukmė artimi senosioms ES narėms“, – kalbėjo D. Jasilionis.

Taigi Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius susiduria su didžiuliais iššūkiais dėl gimstamumo mažėjimo.

„Koks būtų geriausias atsakas į šias problemas? Labai džiugu, kad valstybinės diskusijos įsijungia į situacijos monitoringą, bet mums reikia dar glaudesnio bendradarbiavimo, savų prognozių ir scenarijų kūrimo“, – įspėjo jis.