– Konservatoriai, kaip kokiame sporte, pašalinti iš aikštelės, šiuo atveju iš valdančiosios koalicijos. Už ką?
Tai yra tik įforminimas to, kas įvyko prieš 3 mėnesius. Labai aiškiai matėme, kad jei prieš 2 metus buvo dalykinės diskusijos ir tokie pasistumdymai, pasiaiškinimai, užvilkinimai, kuriuos galima priimti, kaip normalų politinį procesą, tai šią gegužę įvyko tokie dalykai, kurie leidžia aiškiai teigti, kad daromi nekonstruktyvūs žingsniai. Konkrečiai, kai kalbama apie autobusų atnaujinimą ir tarybai lieka tik patvirtinti formalų žingsnį, tai patvirtinti sutartį su viešųjų pirkimų konkursą laimėjusia įmone, kuri dabar jau tiekia naujus autobusus, tai sako, ne dar palaukime. Tas laukimas prieštarauja ne tik logikai, bet ir įstatymui. Tai čia atėjome į tokį santykį, kai paramos reikėjo ieškoti opozicinėse frakcijose, reikėjo tą daryti jau keli mėnesiai. Tas tęsėsi ir toliau, mes matėme tas destrukcijas su milijonu pinigų profesionaliems klubams.
– Turite omenyje, kai jūs, liberalai, likote mažumoje, o Tarybos dauguma nutarė skirti pinigus „Lietuvos rytui“ ir „Žalgirio“ futbolo klubui?
– Taip. Tai akivaizdu buvo destrukcijos nešimas ir farsu pavertimas viso koalicinio bendradarbiavimo. Tai natūralu, kad daugybė epizodų tęsiasi, tai čia buvo tie paskutiniai lašai.
– Už tai, kad konservatoriai parėmė pinigų skyrimą klubams, jūs inicijavote jų pašalinimą?
– Tos problemos kapsėjo, kapsėjo ir prikapsėjo. Dar galiausiai prieš savaitę ar dvi konservatorių vadovybė pareiškė, kad nuo šiol sunkiai įsivaizduojame, kaip tas bendradarbiavimas vyks. Tai ne iš didelio džiaugsmo ir ne iš gero gyvenimo, bet reikėjo ieškoti sprendimų, kad darbai vyktų. Apsimetinėti, kad turime koaliciją, kai jos neturime nenoriu. Premjeras kurį laiką taip darė dėl socialdemokratų, tai aš tokio žaidimo žaisti noro neturiu. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais.
– Kita vertus, aiški takoskyra tarp jūsų ir Tėvynės sąjungos artėjant būsimiems rinkimams, visiems yra į naudą. Ar ne?
– Nežinau, svarbiausia, kad darbai vyktų. Natūralu, kad ir Tėvynės sąjunga ir Lenkų rinkimų akcija visada suburia tam tikrą palaikymą, po liberalų. Tikėtina, kad jos ir toliau po rinkimų vaidins didelį vaidmenį mieste. Koalicijos ne šiaip sau reikalingos, o dėl darbų.
– Negi jus nustebino Tėvynės sąjungos reakcija, po to kai buvo pareikšti įtarimai Liberalų sąjūdžiui?
– Nenustebino, aš neįsižeidžiau. Tikiuosi, kad ateityje dar bus progų bendradarbiauti. Esu dėkingas už praeitą etapą, nesakau, kad viskas buvo juodai ir blogai ir niekada nesakau niekada. Retorika ir anksčiau buvo panaši. Natūralu, kad kai įvyksta toks atvejis iš kolegų turi kilti klausimai ir reikia atsakymų. Šiuo atveju buvo kitoks žaidimas, buvo labai didelis rūpestis, kaip mums labai gaila jūsų, liberalų, ten tiek daug pas jus puikių žmonių. Suprask, kad bėkit pas mus, priimsim. Bet ateityje bus labai sunku bendradarbiauti. Man tas dviveidiškumas nepatinka ir natūralu, kad norint bendradarbiauti, reikia tą daryti.
– Konservatorius jūs pavadinote inkaru, o lenkai, tai jau reikia suprasti bus dinamikos užtaisas?
– Jei tai būtų iš gero gyvenimo, tai galėtume vieną retoriką vartoti. Dabar yra kitaip. Šiuo atveju, aš kaip tiesiogiai išrinktas meras, esu tiesiogiai siejamas su sėkmėmis ir nesėkmėmis. Esu suinteresuotas, kad tų sėkmių būtų daugiau. Nežinau ar tai bus raketinis užtaisas. Aš tik žinau, kad tas inkaras, kuris buvo paskutiniu metu, tai su juo buvo ypatingai sunku judėti.
– Ar lenkai jums jau pasakė, kas bus jų vicemeras?
– Mes esame dar nesusiderėję galutinai. Iš principo esame kalbėję, bet pavardžių kol kas nėra tokių, kurias dabar įvardinčiau. Pirmadienį bus aišku.
– Liberalai ir Lenkų rinkimų akcija, tai liberalių pažiūrų ir pati ortodoksiškiausia partija Lietuvoje įvairių vertybių požiūriu. Tai suderinami dalykai ar situacija be išeities?
– Jei tokia koalicija būtų daroma Seime, nacionaliniu lygiu, tai turbūt vienintelis dalykas dėl ko paprastai sutaria abi šios partijos, tai nebent w, q ir x raidžių klausimas ir žmogaus teisių klausimai kalbant apie tautines mažumas. Visais kitais atvejais daug kas labai skiriasi. Mieste, klausimų ratas yra truputį kitas ir tai leidžia manyti, kad bendradarbiavimas gali būti sėkmingas. Dėl žemės grąžinimo klausimo irgi mano, kaip liberalo nuomonė visada buvo tokia, kad tą restituciją pagaliau reikia užbaigti. Natūralu, kad jiems tas klausimas dar aktualesnis, bet aš prieštaravimo nematau.
Tikrasis geras sprendimas būtų Vyriausybės rankose, bet miestas irgi gali šį tą padaryti. Net w, q ir x klausimą praktiškai išsprendėme tą dalyką man tapus meru. Civilinės metrikacijos įstaigos pardėjo taikyti kitą praktiką nebūnant su lenkais jokioje koalicijoje. Savivaldybėje turime įdiegę kalbų klientų aptarnavimo sistemą, viena tų kalbų yra lenkų. Tai visiškai normalu. Yra dalykai, kurie gali vienyti, yra dalykai, kurie skiria, tačiau municipaliniu lygiu daugiau dalykų yra jungiančių, nei skiriančių. Dar nėra galutinės sutarties, matematika sako, kad galiam sutartis 15 liberalų, 15 Lenkų rinkimų akcijos narių ir dar bent viena iš mažų frakcijų, tarkime socialdemokratai. Arba yra galimybė liberalams ir dar trims mažesnėms frakcijoms sudaryti daugumą („Tvarka ir teisingumas“, socialdemokratai ir „Lietuvos sąrašas“). Kol kas taškas nėra padėtas.
– Lenkai mėgsta demonstruoti tam tikrą moralinį pranašumą prieš kitas partijas, vadina save vieninteliais į korupcijos skandalus neįsipainiojusiais ir t.t. Tačiau ar jie nekėlė jums dėl to klausimų?
– Prieš 4 metus liberalai taip pat kalbėjo, kad juos vienintelius rinkėjai asocijuoja kaip nesusitepusius ir t.t. Aš visada buvau iš tų, kurie sakė, gerai, kad nesusitepę, bet žiūrėkime 10 metų į priekį ar mes tikrai galime garantuoti už kiekvieną. Čia toks labai slidus dalykas, bet ne apie tai reikia nuolat kalbėti. Kaip matome neprireikė dešimtmečio, nes atsirado, aks mūsų vardu prisidirbo. Kalbant apie sąlygų kėlimą, tai tokių nebuvo. Apie darbus reikia kalbėti.
– Kitaip tariant, kad partijai pareikšti įtarimai Vilniaus miesto taryboje jums nėra joks faktorius sudarant būsimą koaliciją?
– Tai mano iššūkis, kaip Liberalų sąjūdžio vadovo, nes aš perėmiau tą vėliavą. O kalbant apie kitas partijas tai jų ir reikėtų paklausti. Labai džiaugiuosi, kai kalba vyksta apie darbų pagreitinimą.
– Vakar liberalų valdybos posėdyje buvo kalbama apie laukiančius rinkimus, tame tarpe ir partijos pirmininko. Ketinate vėl siekti šio posto?
– Dar anksti pasakyti. Tiesiog galutinai dar neapsisprendžiau. Nei partijos nei pažiūrų keisti neketinu.
– Jūs tą kandidatavimą ketinate kažkaip specialiai pranešti? Ar tai nėra savaime suprantama?
– Birželį buvo numatytas partijos suvažiavimas, apie kovo mėnesį turėtų vykti tiesioginiai rinkimai. Nusprendėme viską paankstinti, tai turbūt rinkimai bus vasario pabaigoje ar pačioje pavasario pradžioje. Turiu pakankamai iššūkių Vilniaus mieste ir kaip partijos vadovas dabar. Nebuvo kada labai sistemiškai apie tai galvoti. Buvo minčių, tikrai nesakau, kad ne.
– Matote kitus žmones, kurie galėtų ateiti, kurie niekaip nesusiję su vadinamąja Eligijaus Masiulio aplinka?
– Kadangi prieš tai buvau valdyboje, tai labai natūralu, nesiginu to, kad jei būčiau buvęs akylesnis, gal kažką ir būčiau pamatęs. Tą moralinę atsakomybę jaučiu. Manau, yra tokių žmonių, kurie ir nebuvę valdyboje, bet galėtų vadovauti partijai.
– Jūs kalbate apie Aušrinę Armonaitę?
– Ji puiki politikė ir jos politinė ateitis yra labai šviesi. Ar ji dabar norėtų ar ne, tai atskiras klausimas.
– Dabar toks labiau politologinis klausimas, ar jūsų nuomone partijai naudingiau apskritai perkrauti visą energetinį lauką stumiant į priekį visiškai naują žmogų ar tiesiog kapstytis taip, kaip yra?
– Aš esu įsitikinęs, kad liberalams reikia daugiau naujų veidų, daugiau išaugusių veidų. Tas poreikis buvo visada, bet dabar jis ypatingas, didžiulis. Tačiau kartu nereikia apsimetinėti, kad liberalai bus kažkokie kiti liberalai, nes komanda ir idėjos yra.