Pasak konservatorių, visose Europos Sąjungos valstybėse migracijos politiką kuruojančios struktūros veikia kaip atskiros institucijos, o dalyje jų veikia net atskiros migracijos politikos ministerijos. Nors Lietuva ilgai tiesiogiai nebuvo paliesta migracijos keliamų iššūkių, pastaruoju metu net ir nedideli pokyčiai parodė dabartinius valstybės politikos migracijos srityje trūkumus.
Kaip pastebi parlamentarai, pastarasis skandalas, susijęs su Migracijos departamento veikla, parodė, kad struktūra neveikia tinkamai: didėjant užsieniečių srautui nebespėjama išduoti vizų, o ypač - nuosekliai ir išsamiai peržiūrėti ir įvertinti prašymus.
A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas pažymi, kad tai ne vien techninis veiksmas, bet reikalauja ir politinių pasekmių įvertinimo, todėl kaip tik ši situacija turėtų tapti paskata iš esmės sustiprinti migracijos politikos Lietuvoje organizavimą.
„Migracijos bei užsieniečių teisinės padėties vertinimas ir analizavimas privalo būti stiprinamas, nes tai diktuoja objektyvūs veiksniai - iššūkių masto Europoje didėjimas ir Lietuvos migracijos politikos sistemos trūkumai. Todėl niekaip nepaaiškinama, kodėl kitose ES narėse prioritetinę ir nacionalinio saugumo aspektu svarbią instituciją Lietuvoje nuspręsta siūlyti naikinti, o jos funkcijas perduoti policijai bei Pasienio apsaugos tarnybai ir iš principo panaikinti galimybes Lietuvai formuluoti savo migracijos politiką, apsiribojant techniniais procesais“, - vidaus reikalų ministro E. Misiūno siūlymą komentavo Seimo narys A. Ažubalis.
„Pažymėtina, kad politinis ir techninis veiksmas migracijos srityje yra neatsiejami, todėl siūlomas padalijimas neišspręstų šiandien esančios situacijos, o tiesiog problemas perkeltų į kitas institucijas. Todėl manome, kad nereikėtų skubėti vykdyti Migracijos departamento reformos neapsvarsčius visų alternatyvų ir neradus geriausio sprendimo šioje valstybei itin jautrioje srityje“, - teigė Seimo narys L. Kasčiūnas.
Seimo narių teigimu, reforma turėtų stiprinti migracijos politikos formavimą ir kontrolę pačioje ministerijoje, taip pat siekti atlaisvinti departamentą nuo einamųjų migracijos klausimų (techninius aspektus galėtų perimti Policijos departamentas ar Pasienio apsaugos tarnyba), tačiau tuo pačiu didinti jo analitinius pajėgumus. „Tačiau šiandien pasiūlyta reforma imasi tik dalies veiksmų: naikinama struktūra, jos funkcijos perduodamos kitoms institucijoms, tačiau apie migracijos politikos koordinavimą kalbama tik abstrakčiai“, - sako Seimo nariai A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas.
Jie kviečia vidaus reikalų ministrą E. Misiūną neskubėti imtis Migracijos departamento panaikinimo, o verčiau apsvarstyti tokią jo pertvarką, kuri atitiktų šiandieninius jo trūkumus bei atitiktų šiandieninės tarptautinės situacijos keliamus iššūkius.