„Šiandien Vilniui yra svarbi diena – jaučiame, kad baigėsi vienas etapas, kada sostinės bankrotu gąsdinančios skolos suvaldytos, kada miestui nuostolį nešusios savivaldybės įmonės pradėjo jam uždirbinėti, kada mano duotų rinkiminių pažadų įgyvendinimas pasiekė finišo tiesiąją. Todėl šį – Vilniaus problemų pažabojimo – etapą noriu užbaigti. Laikas sostinei įjungti aukštesnę pavarą, kurti tolesnę ateitį ir ambiciją. Jau anksčiau rašiau, kad Vilnius iš Pelenės per pastaruosius dvejus metus virsta geidžiama princese, todėl ir norai bei tikslai jau kiti. O per kitus pusantrų metų mes tai įrodysime“, – rašė jis.
R. Šimašius taip pat patikino, kad Vilniaus ateitį turi kurti konkretūs, bet ambicingi tikslai, pasvertos priemonės ir didelis darbų tempas. Tiesa, su pastaruoju konservatoriai esą nespėja.
„Būtina komanda, kuri nebuksuoja, kuri suspėja su liberalų pasiūlytu tempu. Jau kuris laikas Vilniaus valdančiojoje koalicijoje esanti konservatorių frakcija su tokiu tempu nespėja arba nenori spėti. Ir dar pakaišioja pagalius į ratus, neretai savivaldybės darbą paversdami farsu. Todėl Vilniaus liberalai šiandien nusprendė atsisakyti tokio bendradarbiavimo su šia frakcija. Tikriausiai tai nėra staigmena stebėjusiems Vilniaus savivaldybės tarybos darbą iš arti – su konservatoriais judėjimas pirmyn tapo panašus į plaukimą laivu išmetus inkarą“, – aiškino jis.
Pasak mero, skirtis su idėjiškai artima partija Lietuvoje visada sunku, tačiau šiuo metu kito pasirinkimo neva nėra.
„Nuoširdus ačiū konservatoriams už dvejų metų bendradarbiavimą. Suprantu, kad buvo visko, tačiau šiandien belieka garsiai tik patvirtinti tai, kas faktiškai partnerių veiksmų dėka jau įvyko prieš kurį laiką – ir tai darau be pykčio ar nuoskaudų“, – nurodo jis.
Derasi su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovais
Į Vilniaus koaliciją R. Šimašius aiškino kviečiantis visus tuos, kam pakeliui toks požiūris ir tempas, kurį diktuoja liberalai.
„Visi, mokantys elementarią matematiką, supranta, kad daugumai Vilniuje sudaryti reikia mažiausiai trijų ar keturių frakcijų, todėl jau pradėjome pokalbius beveik su visomis frakcijomis (taip, yra ir tokių, kurių kviestis neketiname, nes kardinaliai skiriasi mūsų požiūris į Vilnių ir atsakomybę). Neeilinis Vilniaus miesto tarybos posėdis – jau kitą savaitę. Esu tikras, kad iki to laiko jau turėsime naują, efektyvią koaliciją. O Vilniaus ambicija ir nauji mano veiklos tikslai jau rengiami, ir juos pristatysiu spalio mėnesį“, – feisbuko paskyroje nurodė jis.
Savo ruožtu BNS Vilniaus meras sakė, kad dėl darbo koalicijoje nutraukimo galutinai bus apsispręsta kitą pirmadienį per savivaldybės tarybos posėdį.
Jis taip pat patvirtino, kad atkritus aštuoniems konservatoriams, dėl naujos koalicijos deramasi su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija, turinčia dešimt narių, taip pat trimis „Tvarkos ir teisingumo“ atstovais, jie dirba opozicijoje, nors oficialiai nėra pasitraukę iš koalicijos.
Bandė tiesti pagalbos ranką ir gavo per nagus
Vilniaus miesto vicemeras, tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas teigė esąs nustebęs, kodėl Vilniaus miesto meras sugalvojo sugriauti valdančiąją koaliciją, paversdamas tai konservatorių – liberalų problema.
„Oficialų savo vertinimą pasakysime, dar reikia apsitarti patiems frakcijos viduje, bet sprendimas yra priimtas, kažkodėl meras sugalvojo sugriauti valdančiąją koaliciją Vilniuje. Pavertė tai į dvišalius konservatorių – liberalų santykius, tai yra labai keista, nes koalicijoje yra keturios frakcijos, galbūt, skirtingų dydžių, bet tai yra koalicinė sutartis tarp keturių subjektų. Šiandien, pagal žodinį pareiškimą, jos tiesiog nebelieka“, – sakė V. Benkunskas.
TS-LKD frakcijos sostinės savivaldybės taryboje atstovas nepastebėjo, kad dirbant valdančiojoje koalicijoje būtų kilę kritinių įtampų.
„Dirbant koalicijoje visą laiką yra įvairių momentų, priiminėjant sprendimus, juos svarstant būdavo visokių diskusijų, kartais ir karštesnių, bet, man atrodo, visą laiką iki šiol mes rasdavome sprendimus ir darbai Vilniuje buvo daromi, ir daromi daugeliu atvejų sėkmingai. Ar mūsų principinė pozicija dėl partijai įteiktų įtarimų, mūsų skaidrumo standartas per aukštas, ar dar kažkokie dalykai, man dabar tikrai sunku pasakyti“, – sakė V. Benkunskas.
Jo manymu, šios dienos pareiškimas buvo planuojamas jau seniai.
„Nes ir vasarą jautėme, kad yra su opozicinėmis frakcijomis labai intensyviai dirbama, jų keisti sprendimai yra paremiami liberalų balsais miesto taryboje, tai čia, matyt, yra jau liberalų apsisprendimo reikalas“, – sakė V. Benkunskas.
Jis priminė, kad po to, kai 2016 m. gegužę partijos tuometiniam vadovui Eligijui Masiuliui buvo pareikšti įtarimai, konservatoriai reiškė didelį susirūpinimą, ar tai nebus pačios partijos problema, kad tai gali būti ne tik vieno asmens problema.
„Tuo metu išgirdome R. Šimašiaus patikinimą, kad tai yra tik kelių žmonių problema, ir neliečia jo ar partijos reikalų, bet po pusantrų metų mes sulaukiame įtarimų visai Liberalų partijai. Tai mūsų partijos prezidiume buvo labai rimtai svarstyta, mes nepriėjome tuo metu labai aštrių sprendimų trankyti durimis“, – priminė V. Benkunskas.
Pasak jo, konservatoriai, kaip tik bandė „tiesti pagalbos ranką, ko prašė pats R. Šimašius“.
„Bet tiesiog žodžiu mes patikėti negalime, dėl to buvo priimtas sprendimas konsultuotis su mūsų partijos paprastais nariais, išgirsti jų nuomonę ir tam nusimatėme dviejų savaičių terminą. Man atrodo, tokia pozicija yra gana nuosekli ir orientuota į tikslą išgirsti, ką kalba liberalai. Nepaisant šito mūsų sprendimo, priimtas toks jų sprendimas, kad tai neva trukdo darbui Vilniuje. Visa šita problema atsirado, egzistuoja, matyt, dar ilgą laiką Vilniuje bus, būtent, dėl liberalų ir R. Šimašiaus turimų problemų su teisėsauga“,– sakė V. Benkunskas.
Atkreipia dėmesį į pareikštus įtarimus ir skaidrumą
„Jiems reikia, na, kišeninių partnerių. Kaip suprantu, jais pasirengę tapti „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, kuriai taip pat pareikšti įtarimai kaip juridiniam asmeniui, atstovai. Tokie su tokiais, matyt, nori darbuotis kartu, apie kažkokį skaidrumą kalbų bus kur kas mažiau“, – dėstė pašnekovas.
Pasak G. Landsbergio, šioje situacijoje jis gali tik apgailestauti ir šiek tiek nerimauti dėl svarbiausių Vilniui darbų. Konservatorių lyderis negalėjo nurodyti, kodėl konkrečiai koalicija nutrūko.
„Lyg ir buvo pranešime, kad kažkur pusę metų nesisekė susitarti, bet aš galiu pasakyti, kad per šį laiką nė karto nebuvo bandyta kalbėti apie tai arba įvardyti kažkokias problemas ir ieškoti susitarimo. Man atrodo, kad tai yra tiesiog pretekstas“, – kalbėjo politikas.
G. Landsbergis: toks tokį sutiko, viens kitam labai patiko
R. Šimašius patvirtino, kad atkritus aštuoniems konservatoriams, dėl naujos koalicijos deramasi su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija, turinčia dešimt narių, taip pat trimis „Tvarkos ir teisingumo“ atstovais, jie dirba opozicijoje, nors oficialiai nėra pasitraukę iš koalicijos.
„Toks tokį sutiko, viens kitam labai patiko, yra sakoma liaudyje“, – tokius planus įvertino G. Landsbergis.
Politiko teigimu, stiprūs koalicijos partneriai yra tie, kurie diskutuoja, kritikuoja, ieško kompromisų, tai užtikrina ir procesų skaidrumą, kontrolę.
„Tačiau, jei reikia saviškių rato, žmonių, kurie besąlygiškai priims bet kurį sprendimą, na, tai tada apie kokį skaidrumą galime kalbėti“, – svarstė jis.
G. Paluckas įvardijo paskutinį lašą
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Vilniaus mero pavaduotojas Gintautas Paluckas DELFI sakė, kad tiems, kas nors kiek stebėjo politiką Vilniaus miesto savivaldybėje ir taryboje, tokia liberalų ir konservatorių konflikto baigtis – akivaizdi.
„Politinis oponavimas konstruktyvumo ribas peržengė. Balsavimų metu, tarybos metu buvo akivaizdu ir matėsi, kad į vieną pusę – vienaip, į kitą – kitaip. Ir net fundamentaliais klausimais, kur vis tiek reikia rasti sutarimą. Kai kurie klausimai buvo gelbėjami, balsavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos atstovai.
Aišku, matyt, paskutinis lašas buvo Liberalų sąjūdžiui pareikšti įtarimai ir konservatorių, ypač jų lyderio, vertinimai. Mes gi visi esame oponentai, dažnai hiperbolizuojame dalykus ir panašiai, bet, aš manau, kad konservatorių lyderio nuolatinis kapsėjimas niekaip neprisidėjo prie gero koalicinio mikroklimato ir santykių“, – aiškino G. Paluckas.
Galimybių dirbti kartu mato
Paklaustas, kaip pats žada šioje situacijoje elgtis, socialdemokratų atstovas tikino, kad koaliciją jie galėtų nutraukti tuo atveju, jei paaiškėtų, kad Liberalų sąjūdžiui pareikšti įtarimai susiję ir su veikla Vilniaus miesto valdžioje.
Tiesa, galimybes dirbti su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovais G. Paluckas mato.
„Kai sulauksime oficialaus liberalų paaiškinimo, kad jie norėtų pakviesti į koaliciją, kuri dabar tiesiog daugumos neturi, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koaliciją, svarstysime, ar mums tai priimtina, ar ne, ar jie įsipareigoja daryti mūsų nutartus darbus, ar turi kitų planų. Turėsime grįžti į mūsų skyriaus prezidiumo tarybą ir apsispręsti“, – tolesnį veiksmų planą dėstė G. Paluckas.
Situaciją vadina įdomia
Jis taip pat priminė, kad su pastarųjų partijų atstovais ne kartą teko bendradarbiauti ir anksčiau. Esą šiuo metu tik svarbu, kokie jų prioritetai ir įsipareigojimai.
„Labai nemalonu ir baisu, bet jei mes šioje vietoje visas koalicijas sugriausime, kažkas ją vis tiek turės formuoti“, – paklaustas, ar nėra baisu, kad dviem iš trijų galimų koalicijos partnerių pareikšti įtarimai kaip juridiniams asmenims, sakė G. Paluckas.
Pasak politiko, ar R. Šimašiaus siūloma koalicija socialdemokratams priimtina, spręs partijos prezidiumas ir taryba.
„Ar mums bus priimtina, kad „Tvarka ir teisingumas“ prisijungs, spręsime taryboje. Tik priminsiu, kad jie jau buvo šioje koalicijoje, dėl keistų priežasčių pasitraukė, norėjo grįžti, bet tada jau mes sakėme: „Čia ne traukinys, kur iššokai ir įšokai“. Dabar situacija labai įdomi. <...> Čia jau ne nuo manęs priklauso, ar aš ką griausiu, ar negriausiu. Nuo demokratinių procesų. Koks bus rezultatas, toks ir bus. Ir laikysimės. Visi. Net frakcija laikysis. Ir aš tarp jų“, – aiškino G. Paluckas.
Vilniaus savivaldybės taryboje yra 51 politikas, koaliciją sudaro 31: penkiolika liberalų, aštuoni Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, po keturis narius turi socialdemokratai bei „Lietuvos sąrašas“.
Opozicijoje šiuo metu yra trys „Tvarkos ir teisingumo“ narių, dešimt Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos atstovų, šeši Artūro Zuoko vadovaujami Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) politikai bei iš liberalų frakcijos po prieštaringų pasisakymų apie Lietuvą pasitraukęs britas Markas Adamas Haroldas.